Anot ekspertų, per savaitę nebūtina išpildyti minimalios 150 minučių fizinės veiklos normos, jeigu gyvenama aktyviai.

Loughborough ir Sidnėjaus universitetų ekspertai atliko tyrimą, apklausdami 64 tūkst. vyresnių nei 40 metų Anglijos ir Škotijos gyventojų. Tyrimo rezultatai parodė, kad fizinė veikla, kuria asmuo užsiima noriai, yra kur kas naudingesnė jo sveikatai, negu priverstinis sportas.

Tyrėjai analizavo dalyvių pateiktą informacija apie tai, kaip dažnai ir kiek laiko jie kas savaitę sportuoja ir jų sveikatos būklę per 18 metų.

Paaiškėjo, kad nėra svarbu kaip dažnai ir kiek ilgai žmogus sportuoja – nauda sveikatai buvo panaši visų, kurie paisė bent minimalios rekomenduojamos fizinės veiklos normos per savaitę.

Anot ekspertų, tyrimo išvados turėtų patikti užsiėmusiems žmonėms, kurie fizinės veiklos normą bando sutalpinti į vieną savaitgalį.

Lyginant su žmonėmis, kurie visiškai nesportuoja, užsiėmimas fizine veikla bent kartą ar du per savaitę pastebimai sumažina tikimybę susirgti vėžiu ar širdies ir kraujagyslių ligomis, kurios gali sukelti širdies smūgį ar insultą.

Tik savaitgaliais sportu užsiimantys žmonės širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę sumažina 41 proc., o vėžio – 18 proc. Tuo tarpu reguliariai fizine veikla tris ar keturias dienas per savaitę užsiimantys žmonės šias rizikas sumažino 41 proc. ir 21 proc. atitinkamai.

Anglijos Visuomenės sveikatos agentūros (angl. Public Health England; PHE) atstovas Justin‘as Varney‘us teigė: „Didžiausia fizinės veiklos nauda sveikatai pastebima tada, kai per savaitę sportuojama apie 150 minučių. Tačiau net ir mažiausiais užsiėmimas padeda ir netgi 10 minučių trunkantis fizinis pratimas padės gerinti jūsų sveikatą.“

NHS ir PHE fizinės veiklos rekomendacijos 19-64 metų amžiaus žmonėms:

per savaitę bent 150 minučių užsiimti vidutinio sunkumo fizine veikla, pavyzdžiui, minti dviračiu ar greitai vaikščioti, ir
du ar daugiau kartų per savaitę atlikti jėgos pratimus (kaip svorių kilnojimas) svarbiausiems kūno raumenims stiprinti,

arba

75 minutes per savaitę užsiimti sunkia aerobine veikla, kaip bėgiojimas ar tenisas, ir
du ar daugiau kartų per savaitę atlikinėti jėgos pratimus svarbiausiems kūno raumenims,

arba

kas savaitę užsiimti mišria vidutinio sunkumo fizine ir aerobine veikla, pavyzdžiui, 30 minučių bėgiojimas ir 30 minučių greitasis ėjimas, ir
du ar daugiau kartų per savaitę atlikinėti jėgos pratimus svarbiausiems kūno raumenims.