1. Pavargę nesportuojate
Jei taupydami energiją, atsisakote sporto, iš tiesų sau kenkiate. Virdžinijos universitete atliktas tyrimas parodė – tris kartu per savaitę po 20 min. sportuojantys suaugę žmonės po pusantro mėnesio jautėsi kur kas energingesni. Reguliari mankšta stiprina ištvermę, geriau funkcionuoja širdies ir kraujagyslių sistema, audiniai geriau aprūpinami deguonimi ir vitaminais. Tad užuot prigulę ant sofos, pasimankštinkite, nesigailėsite.
2. Per mažai geriate vandens
Net esant nedidele dehidratacijai – 2 proc. skysčių netekimui, mažėja energijos, teigia amerikiečių dietologė Amy Goodson. Dehidratavus sutirštėja kraujas, todėl širdžiai tenka greičiau plakti, kad deguonis ir maistingosios medžiagos patektų į raumenis ir organus. Norėdami apskaičiuot reikiamo vandens kiekį, padalinkite savo svorį perpus, pusę kiekio uncijomis (paverskite jas gramais) ir bus jums reikiamas vandens kiekis.
3. Jums trūksta geležies
Dėl geležies trūkumo atsiranda vangumas, dirglumas, silpnumas, sunku susikaupti. „Jaučiate nuovargį, nes į raumenis ir ląsteles patenka mažiau deguonies“, – aiškina dietologė A. Goodson. – Kad išvengtumėte mažakraujystės rizikos, valgykite daugiau produktų, turinčių geležies: jautienos, raudonųjų pupelių, sojos sūrio, kiaušinių (ir trynių), tamsiai žali lapinių daržovių, riešutų, žemės riešutų sviesto, taip pat valgykite vitamino C turinčių produktų (vitaminas C gerina geležies įsisavinimą). Įsidėmėkite – geležies trūkumas gali atsirasti ir dėl sveikatos sutrikimų, tad jei pastebite geležies trūkumo simptomus, eikite pas gydytoją.
4. Esate perfekcionistas
Jei siekiate būti perfekcionistu (kas iš esmės yra neįmanoma), jūsų darbas visada bus sunkesnis, įspėja psichiatrijos profesorė Irene Levine. – Užsibrėžiate tokius nerealistiškus tikslus, kad juos sunku arba neįmanoma įgyvendinti, o galiausiai nėra jokio pasitenkinimo.“ I. Levine pataria kiekvienam projektui numatyti tam tikrą laiką ir stengtis laikytis užsibrėžto grafiko. Laikui bėgant įsitikinsite, kad skiriant papildomai laiko, jūsų darbo kokybė nepagerėjo.
5. Iš musės darote dramblį
Bosas netikėtai pakviečia susitikti, o jūs jau bijote, kad gresia atleidimas? Bijote važiuoti dviračiu, nes atrodo, kad iš karto pateksite į avariją? Nuolat kuriate mintyse baisiausius scenarijus? Nerimas gali tiesiog suparalyžiuoti, psichiškai išsekinti, įspėja I. Levine. Kai užplūsta gąsdinančios mintys, giliai įkvėpkite ir paklauskite savęs, kokia tikimybė, kad atsitiks kažkas blogo. Buvimas gryname ore, meditacijos, sportas, pašnekesys su draugu padės nusiraminti ir realistiškiau įvertinti situaciją.
6. Nevalgote pusryčių
Maistas teikia kūnui energijos, o kai miegate, organizmas naudoja, ką suvalgėte per vakarienę, kad cirkuliuotų kraujas ir deguonis. Todėl ryte reikia papildyti energijos atsargas pusryčiais. Jei nevalgysite pusryčių, apims vangumas. „Pusryčiai suaktyvina medžiagų apykaitą“, – sako A. Goodson. Ji rekomenduoja pusryčiams valgyti neskaldytų grūdų produktų, liesų baltymų, sveikų riebalų. Pusryčiams galima valgyti avižinės košės su trupučiu žemės riešutų sviesto. Galima susiplakti vaisių kokteilį su baltymų milteliais, liesu pienu ir migdolu aliejumi arba suvalgyti du kiaušinius su neskaldytų grūdų duonos riekele bei liesu graikiniu jogurtu.
7. Maitinatės greituoju maistu
Daug cukraus, greitai įsisavinamų angliavandenių turinčių produktų yra aukštas glikemijos indeksas indikatorius, kaip greitai angliavandeniai padidina cukraus lygį kraujyje. Nuolatinis staigus cukraus lygio padidėjimas, o paskui staigus sumažėjimas baigiasi chroniniu nuovargiu. Kad išlaikytumėte tolygų cukraus lygį, ryte, vakare ir per pietus suvalgykite liesų baltymų ir neskaldytų grūdų. Valgykite vištieną (keptą orkaitėje ar troškintą), rudųjų ryžių, lašišos, saldžiųjų bulvių ar salotų su vištiena.
