Aš esu paprasta standartinio lietuviško stoto ir fizinio pasirengimo jauna moteris – vienas kitas žiemos sezono metu sukauptas gelbėjimosi kilogramas, ilgos kojos, neskirtos ilgų distancijų bėgimui, vien asmeniniam kelių kilometrų risnojimui. Baidausi sporto, kuris nukankina iki išsekimo, nemėgstu veržtis į pirmas gretas maratonuose, bet jei jau nusprendžiu rinktis judėjimą, dirbu kantriai ir nesimaivydama.
Anądien į treniruotę, kurioje prakaituojame derindamos jogos, kineziterapijos, tempimo, koordinacijos pratimus ir kuri visuomet pralėkdavo susikaupus, kiekvienai lankytojai savo rimtu stengiantis iš kūno išvyti piktąją bandelių dvasią, atėjo dvi dėmesio maniakės. Ir draugiška, palaikanti atmosfera virto madų šou, dejonių jūra, mėginimais išsisukti nuo sunkesnių pratimų.
„Jos jaunos, gražios, gali ir nesportuoti – kam išvis atėjo?“ – suraukė nosį pažįstama, besistengianti susigrąžinti formas po gimdymo – jos ryžtas ir kantrybė tokia, kad kiekviena galėtų pasimokyti.
Nėra ko nė sakyti – anos dvi grakščios ir jaunos, tikros gazelės, prieš prasidedant treniruotei ilgiausiai staipėsi prie veidrodžio, persirenginėjo. Dūsavo, kad čia tikriausiai bus sunku, čiupinėjo savo nematomus „lašinius“, skaičiavo, kiek minučių užtruks, o mes, paprastesnės moterys ir merginos, tiesiog rengėmės ir bandėme mintyse save motyvuoti, kad padarome vis daugiau pratimų, po treniruočių jaučiamės vis stipresnės, ir mūsų iki tol veržusiose kelnėse atsiranda vis daugiau laisvos vietos. Jos buvo piktos. Jos visai nenorėjo sportuoti, bet jautė kažin kokį spaudimą „prisižiūrėti“. Jos į salę ėjo nenusisegusios nemenkų papuošalų, ryškiai išsidažiusios, nusvirusiais lūpų kampučiais.
Tegu sau, pasakiau sau, jos laimėjo prizą genų loterijoje, jų jaunystė atleidžia nuo brandesnio požiūrio į sportą, jų nugaros tiesios ir jos tikriausiai iš tų moterų, kurios niekada nesuprakaituoja ir nenuvarvina savo makiažo. Aš sportuoju be lūpdažių ir skambančių auskarų, nelaimiu maratonų, bet po kelių mėnesių pastangų jau pakeliu dešinę koją ir ištiesiu kairę ranką vienu metu, išlaikydama pusiausvyrą taip, kaip reikia. Paprastam žmogui užtenka.
Žinoma, mes, tos paprastesnės, vis tiek gerokai nukabinome nosis, kai deivės lieknuolės atsistojo prieš veidrodžius, leisdamos mums mintyse sumesti, kiek skiriasi jų ir mūsų proporcijos. Gyvenimas jau toks, vienos gauna grožio dovaną, kitos dėl jo dirba. Tik kol mes dirbome, jos kikeno, stenėjo ir dejavo.
„Treneryte, neišlaikau pusiausvyros!“ – skundėsi viena.
„Skauda, nebegaliu! Pertraukėlę…“ – prašė kita.
Kas dešimt minučių viena iš jų išsekusi griūdavo ant kilimėlio ir ilsėdavosi, paskui rasdavo laiko pasitaisyti šukuoseną, kai kitos vos spėdavo nubraukti riebų prakaito lašą nuo kaktos, atlikdamos pratimus vengė negrakščių pozų ir pūtė lūpas kaip nepatenkintos abiturientės, priverstos bėgti kelis ratus aplink stadioną, kuriame nežaidžia nė vienas gražus vaikinas.
Ak, kilnodamos rankas ir kojas, įtempusios savo pilvo raumenis, mes meldėmės, kad bent kelių šimtų metrų spinduliu nuo treniruotės patalpų ir neatsirastų nė vienas vyras, bent jau kol abi gražiosios sporto kankinės čia! Mintyse norėjome, kad trenerė, kurią iki šiol laikėme grožio ir tvirtybės idealu, jas sudrausmintų kaip mokinukes. Bet ši, rodos, į tokias nesąmones dėmesio nekreipė. Tik patikino, jog per kitas treniruotes jos sustiprės.
„Jeigu sugebėsime ateiti į antrąją treniruotę, gal ir lankysime...“ – suklapsėjo akimis prieš išeidamos lieknuolės – nė lašo prakaito, nė vieno nutekėjusio makiažo dryžio, tik besibaigiantys skundai, kad „nusivarė nuo kojų“.
Ir mes, raudonos kaip burokai, sušilusios, bet – ei, laimingos, nepaisant prikišamai parodytos tobulybės.
Bent aš tikiuosi, kad jos negrįš. Mačiau, kaip po treniruotės įšoko į kavinę už kampo ir pirko po litrinį indą latės. Būtų tikrai prastai, jeigu tos dvi merginos grįžtų, o mes, po treniruočių keliais šliaužiojančios aplink šaldytuvus ir nugalinčios norą juos atidaryti, pastebėtume, kad tas didelis puodas saldžios kaip mirtis kavos joms nė kruopelės nepakenkė. Ne, neleiskite į sporto sales pernelyg išsipuošusių, gražių ir lieknų merginų!