Naujausioje laidos „Išpakuota“ serijoje apie daugeliui dar nepažintas grybų pasaulio įdomybes kalbamės su grybų tyrinėtoja Aurelija Plūke.
- Aurelija, papasakok, kaip tavo gyvenime atsirado toks, sakyčiau, nišinis pomėgis – domėjimasis grybais?
- Iš tiesų, nuo pat vaikystės mane traukė ir žavėjo gamta. Nuvykusi prie vandens telkinio ar pelkės, visuomet jausdavau, kad ten glūdi paslaptis, kad gamtoje gyvena kažkas, ko aš nematau ir kas yra be galo įdomu. O grybų pasaulis juk toks paslaptingas yra! Miške pilna grybų, vieni juos renka, kiti ne, tačiau tai, ką matome plika akimi – tik ledkalnio viršūnė.
- Išties, grybai gerai atspindi tą gamtos dalį, kuri mums dar mažai pažįstama, o iš kur tu gavai savo pirmąją informaciją apie grybus ir iš kur žinių semiesi dabar?
- Pirmasis impulsas man, turbūt kaip ir daugeliui grybų karalystės aistruolių, buvo mikologo Paul Stamets kalba „Kaip grybai gali padėti išgelbėti pasaulį“, pasakyta TED konferencijoje. Tuomet man atėjo suvokimas, kiek iš tikrųjų daug galima sužinoti apie grybus, ne vien – valgomas tas grybas ar nevalgomas.
Daugiau gilintis ir domėtis grybų pasauliu aš pradėjau ėmusi juos fotografuoti, tuomet ir atsivėrė didysis kosmosas, kurio anksčiau nematydavau. Tai įkvėpė domėtis toliau: skaičiau knygas – daugiausiai užsienio kalbomis, dalyvavau online kursuose. Šiemet baigiau mikologijos kursą Vilniaus universiteto gamtos tyrimų centre, kuris man leido įgyti šios srities žinių pagrindus.
Kai pradėjau domėtis grybais, labai aiškiai supratau, kad mikologija visgi mokslinė sritis ir turinio, skirto žmogui, neturinčiam mokslinio išsilavinimo, yra labai nedaug. Tačiau dabar jau galiu savarankiškai ieškoti informacijos ir gilintis į skirtingus grybų karalystės aspektus.
- Grybų sezonas jau įsibėgėjęs, tad įdomu sužinoti daugiau apie pačius grybus - ar tiesa, kad grybų miške galime rasti tik rudenį? O gal vis dėlto jų yra visus metus?
- Na, grybų aplink mus ir mumyse visą laiką yra. Žinoma, tai skirtingos grybų rūšys, kiekvienai jų būdingas tam tikras sezoniškumas. Pavyzdžiui, tam, kad augtų maistui renkami grybai, reikalinga šiluma bei drėgmė, tad kai kurie jų pradeda dygti pavasarį, vasarą auga jau dauguma, jei šiltas ruduo – išsilaiko ir rudenį. Tačiau žiemą įprastos rūšys eina žiemoti, pasislepia. Beje, žiemą grybų tyrinėjimas turbūt yra lengvesnis, nes pasikeičia kraštovaizdis: nėra žalumos, todėl grybus pastebėti kur kas lengviau. Tačiau miške visada galima rasti grybų, valgomų taip pat.
- Kaip tau atrodo, ką dar žmonėms reikėtų suprasti apie grybus, kuo jie dar yra įspūdingi ir turėtų būti mums įdomūs?
- Nors daugelis užaugome grybus vertindami tik pagal naudingumą – tinkamas maistui ar nuodingas – tačiau išties yra daugybė įdomybių apie grybus. Pastebėjau, jog apie juos kalbama vis daugiau. Turbūt ne vienas Netflixe matė naują filmą „Fantastic Fungi“, kuris tarsi praskleidžia grybų karalystės šydą.
Įdomu tai, jog grybas, kurį matome išlindusį iš žemės, tėra grybo vaisius, kurio tikslas yra išbarstyti sporas. Tačiau visas grybas slepiasi po žeme, ten glūdi visas tinklas išaugusių, išsišakojusių baltų plonyčių šaknelių, dar vadinamų grybo hifais arba grybiena.
Be to, be grybų ir mūsų šioje žemėje nebūtų, nes jų dėka atsirado augalai. Dar prieš atsirandant augalams, kai vieninteliai augalėliai mūsų planetoje buvo sausumos dumbliai, tie dumbliai susidėjo su grybais ir taip gimė simbiotinis ryšys tarp grybų ir augalų, vadinamas mikorize. Šiandien daugiau nei 90 proc. augalų gyvena tokioje simbiozėje su grybais: grybai tarsi išplečia augalų šaknis, į jas įsiskverbia, apsiveja ir tokiu būdu padeda augalams surinkti daugiau vandens bei įsisavinti reikalingas mineralines medžiagas. Tuo tarpu, iš augalų grybai gauna angliavandenius, kuriuos šie pasigamina fotosintezės būdu. Tad kalbėti tik apie augalus ar gyvūnus, man atrodo neteisinga. Juk viskas, ką matome gamtoje, prasidėjo nuo grybo.
- Kaip manai, kodėl grybai mūsų visuomenėje vis dar susilaukia gana mažai dėmesio?
- Na, grybų pasaulio, kurio didžioji dalis yra po žeme, tyrinėjimui yra reikalingos specialios technologijos, o joms atsirasti prireikė daugiau laiko. Ilgai buvo manyta, kad grybai yra kaip augalai. Ir tai natūralu, juk žmonės galėjo stebėti tik tai, kas yra išlindę iš žemės. Tik su laiku buvo atrasta, kad grybai ir atrodo, ir veikia kitaip.
Plačiau domėdamasi supratau, kad anksčiau į mokslininkus bei mėgėjus, besigilinančius į sudėtingą grybų pasaulį, buvo žiūrima netgi kiek pašaipiai, mikologija nebuvo laikoma rimta sritimi.
- Tikrai, kai nesuprantame, kuo grybai yra ir gali būti naudingi, tuomet ir į jų tyrimus neinvestuojame, nes tiesiog nematome perspektyvos. Tik skyrę daugiau dėmesio, mokslininkai išmoko panaudoti grybus net genų tyrinėjimui. Tad turbūt nėra kitos išeities, kaip iš pradžių finansuoti tokius tyrimus, o tada jau džiaugtis rezultatais.
- Tiesa. Be to, prie potencialių grybų panaudojimo sričių priskirčiau ir tai, jog šie gali išmokti skaidyti net naftą, nuorūkas su toksinais, radiaciją bei įvairias kitas medžiagas, dėl kurių mes turime problemų.
- Dar įdomu, jog grybai pasižymi savotišku intelektu – juk jie tiek tūkstančių metų gyvena ant šitos žemės ir puikiai išsilaiko. Kokios grybų savybės padeda jiems išgyventi simbiozėje su gamta?
- Iš tikrųjų, grybai gyvena visur – net Antarktidoje, olose. Jie geba puikiai prisitaikyti: gali sudaryti simbiotinius ryšius su augalais, kita vertus, gali ir parazituoti, maitintis iš kito gyvo organizmo. Ir savo gyvenimo būdą grybai gali kaitalioti: esant palankiomis sąlygoms, gali augalo neparazituoti, o aplinkybėms susidėliojus nepalankiai, pavirsti į parazitą.
Taip pat, grybams būdinga sudėtinga dauginimosi sistema. Vasarą, kai šilta ir drėgna, jie dauginasi ne lytiškai: lengvai ir greitai pagamina sporas, dauginimosi ciklą gali pakartoti net kelis kartus. Tačiau prieš žiemą, kai reikia užfiksuoti genetinę informaciją, dauginasi lytiškai. Toks mišrus dauginimosi būdas jiems leidžia geriau prisitaikyti prie aplinkos sąlygų.
Dar įdomu, jog grybai moka ir gali išmokti skaidyti labai įvairias medžiagas ir iš jų pasiimti maistą. Pavyzdžiui, gali skaidyti uolienas, dėl to jie buvo vieni pirmųjų gyvūnų atsiradusių sausumoje. Dar skaido visas organines atliekas, medieną, kietą ir sudėtingą medienoje esančią medžiagą ligniną, kurį suskaidyti geba tik labai maža dalis organizmų.
- Ir kiek žinau, grybai vieni pirmųjų pradeda skaidyti nuvirtusį medį.
- Taip, yra tam tikra grupė grybų, kurie pradeda skaidyti ligniną į paprastesnius darinius, tik vėliau skaidymo procesą perima kiti grybai, bakterijos.
Prieš daugiau nei 300 milijonų metų didžiulė ekologinė katastrofa nutiko todėl, jog drėgnuose tropiniuose miškuose į dumblą bei vandenį nuvirtusių ir susmegusių medžių, ten negalėjo pasiekti grybai, tad medžiai nebuvo efektyviai skaidomi, grybai nesugėrė juose esančio CO2. Tai sukėlė visišką klimato išsibalansavimą ir atšalimą.
Esame įpratę galvoti, jog medžiai ir augalai saugo CO2, tačiau iš tikrųjų virš 70 proc. anglies dvideginio yra užrakinta po žeme – grybuose, grybienoje. Gyvendami simbiozėje su augalais, kartu su kitomis medžiagomis grybai perima ir CO2.
- Dalyvavome mokymuose po grybų pasaulį kartu su tavimi bei mikologe Reda Iršėnaite ir buvo labai įdomu, jog jūs mokėte uostyti grybus. Ir išties, užuodėme ir naftaliną, ir marcipanus! Gal turi daugiau naudingų patarimų mums visiems, kaip grybus miške atrasti ir tyrinėti?
- Visada įdomu tyrinėti tokį mišką, kuriame yra senų, nuvirtusių, pūvančių medžių, nes tose vietose yra labai daug gyvybės. Būna pasilenkiu prie kokio supuvusio rąsto ir pamatau ten tokią įvairovę: mažų žalių grybukų, grybų savo išvaizda primenančių ryškiai geltonus taškelius, įvairių mažesnių grybų. Tereikia pritūpti ir atidžiai pasižiūrėti.
Jei aptinkate kokį įprastą grybą (nenujaučiate, kad tai musmirė, ar koks retas grybas), galima jį išrauti ir apžiūrėti iš arčiau, pavyzdžiui, patyrinėti, koks to grybo kotelis. Musmirių ypatingas požymis – kotelio apačioje esanti išnara, todėl ji atrodo tarsi būtų išlindusi iš kiaušinio.
Įdomu atkreipti dėmesį ir į grybo formą, pasižiūrėti po kepurėle: ar ten lakšteliai, ar vingeliai, ar paviršius porėtas. Apsidairome, kur grybas auga, nes tai apibūdina jo gyvenimo būdą: jei išdygęs ant gyvo medžio, tikėtina, tai bus parazitas, jei ant pūvančios medienos, greičiau skaidytojas. Tad grybo spalva, kepurėlė, kvapas, vieta, kurioje auga – visi šie požymiai ir padeda išsiaiškinti, kokį grybą aptikome šįkart.
Daugiau tvarumo istorijų stebėkite kiekvieną sekmadienį 11.30 val. Delfi TV laidoje „Išpakuota“.
