aA
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamentas GRYNAS.lt atskleidė, kaip bus panaudotos iš žvejų mėgėjų už pabrangusius žvejo bilietus surinktos lėšos. Iš surinktų 2,4 milijono litų, 1 milijonas virs žuvų jaunikliais Lietuvos vandens telkiniuose, o 1,4 milijono bus skirti moksliniams žuvų išteklių tyrimams.
Baltijos jūroje žuvys žieduojamos, kaip ir paukščiai/ Egidijus Bacevičius, "Klaipėdos" priedas "Jūra"
Baltijos jūroje žuvys žieduojamos, kaip ir paukščiai/ Egidijus Bacevičius, "Klaipėdos" priedas "Jūra"

Tiesa antruoju lėšų panaudojimo punktu po straipsnio džiaugėsi retas žvejas: „vėl kažkam į kišenę!“, „apgavo!”, „kas per studijos už 1,4 milijono?” - netilo komentarai ir redakcijos pašto dėžutė.

Tirti išteklius įpareigoja įstatymas

GRYNAS.lt domėjosi, kokius tyrimus už šią sumą ketinama atlikti ir kuo jie bus naudingi Lietuvos žuvims bei žvejams.

Aplinkos ministerijos Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas teigė, jog Aplinkos apsaugos programos lėšos dar nepaskirstytos, taigi kol kas neaišku, kuriems konkrečiai tyrimams jos teks.

Vilmantas Graičiūnas
Vilmantas Graičiūnas
© Asmeninio archyvo nuotr.

„Tikrai aišku, kad bus skirta numatyta suma įžuvinimui. O dėl kitų priemonių dar iki galo neaišku. Kam reikalingi žuvų išteklių tyrimai? Juos atlikti mus įpareigoja jau Žuvininkystės įstatymas. Jie reikalingi tam, kad būtų nustatyta žuvų išteklių būklė ir tada pagal tai – įžuvinimo poreikis. Kiek ir kokių žuvų reikia? Taip pat pagal tyrimų rezultatus galima nustatyti kokias nors žvejybos reglamentavimo priemones. Viską daryti aklai – pinigų švaistymas. Paimkime tą Kauno žuvitakį (žuvitakis prie Kauno hidroelektrinės, - red. past.) kaip pavyzdį. Jei sakytume – „valio, statykim!“ tai ten eitų didžiuliai pinigai – dešimtys, šimtai milijonų litų. Ir neaišku, ar tos žuvys migruos ar nemigruos per tą žuvitakį, kiek tai kainuos, ar tai apskritai įmanoma padaryti? Nes jei kalbame apie tą aptekėjimo kelią, tai jis eitų per Jiesios upę, ten daug privačių žemių“, - aiškino V. Graičiūnas.

Jei nedarai tyrimų, tai gali kaip iš kavos tirščių burti – kiek čia žvejai pagavo ar nepagavo. Kita vertus, žvejų teiginiai apie tai, kad jie nebe pirmus metus nieko gero nesužvejoja, rodo, kad tų žuvų nebėra.
Dr. Vytautas Kesminas

Gamtos išteklių skyriaus vedėjas teigė, jog lėšų paprašyta ir nedideliems lankstinukams, kuriuos žvejai mėgėjai gautų nemokamai. Juose būtų užrašyta pagrindinė informacija: kokio ilgio, dydžio žuvis galima imti, kokioms žuvims ir kada galioja draudimai jas žvejoti. Žvejas galėtų visuomet turėti tokią informaciją kišenėje.

Didžioji dauguma vandens telkinių nualinti buvo jau prieš dešimtmetį

Viena iš šiuo metu Lietuvoje egzistuojančių problemų – plačiažnyplių vėžių ligos. Vėžių populiacija sparčiai kinta, nes kai kuriuose vandens telkiniuose jie išgaišta dėl kol kas nežinomų ligų. Taip pat vandens telkiniuose sparčiai veisiasi invazinės vėžių rūšys – juos reikia kontroliuoti.

„Žinote, turime maždaug 10-ies metų senumo duomenis. Ir mes tų tyrimų išvadomis iki šiol operuojame. Reikia žinoti, kokią žuvų išteklių būklę turime. Išvados buvo tokios: 83 proc. Lietuvos ežerų žuvų ištekliai yra nualinti ir apie 30 proc. upių žvejybos intensyvumas yra per didelis. Reikia pažiūrėti, kokia situacija dabar. Pavyzdžiui, Kauno mariose jau uždrausta verslinė žvejyba. Kauno žvejai verslininkai sako, kad čia įvyks ekologinė katastrofa. Na ir ką - nelabai galim ginčytis – nei paneigt, nei patvirtint. Reikia pažiūrėti, kaip ten yra iš tiesų. Pagal įstatymą Kuršių mariose tokie tyrimai turi būti atliekami kasmet, o vandens telkiniuose, didesniuose nei 500 hektarų – kas dveji metai, likusiuose, didesniuose kaip 100 hektarų – ne rečiau kaip kas penkeri metai. Įstatymas yra įstatymas, mes turime jo laikytis“, - aiškino V. Graičiūnas.

Išgirdus skaičių „1,4 milijono“ be jokių paaiškinimų – žinoma, kad žmonėms kyla pasipiktinimas. Žvejai gal ir tuos tyrimus kitaip įsivaizduoja.
Žvejys Saulius Mikalauskas

Aplinkos ministerijos atstovas teigė, jog vienas mokslinis tyrimas vidutiniškai valstybei kainuoja apie 30 tūkst. litų.

„Gal tai atrodo daug. Bet reikia važinėti prie ežero, kainuoja kuras. Ir apie 50 proc. iš karto nuskaitoma kaip mokesčiai. Taigi iš tų 30 tūkst. lieka 15 tūkst., kurie panaudojami kurui, komandiruočių išlaidoms, kitoms reikmėms“, - paaiškino Gamtos išteklių skyriaus vedėjas.

Siūlomi stintų, plačiažnyplių vėžių, ruonių tyrimai

V. Graičiūnas pasidalino sąrašu tyrimu, kuriems siūloma skirti žvejų mėgėjų už žvejo bilietus sumokėtas lėšas. Finansavimas bus skiriamas tik daliai jų.

1. Kuršių marių žuvų išteklių racionalaus naudojimo tyrimai 

2. Žuvų išteklių įvertinimas valstybiniuose vidaus vandens telkiniuose 

3. Stintų migracijos intensyvumo ir žvejybos efektyvumo tyrimai Nemuno žemupyje. Stintų žvejybos vietų koordinačių Nemuno žemupyje nustatymas ir pažymėjimas žemėlapyje 

4. Kauno marių žuvų išteklių nustatymas bei Kauno HE ir Kruonio HAE poveikio žuvų ištekliams įvertinimas 

5. Jūrinio vandens poveikio Kuršių marių žuvims vertinimas 

6. Mėgėjų žvejybos taisyklių ir Limituotos žvejybos tvarkos aprašo išleidimas

7. Vėžių ligos, jų plitimo vektoriai ir grėsmės plačiažnyplio vėžio populiacijai Lietuvoje. Ungurių populiacijos atkūrimo priemonių pritaikymas svetimkraščių vėžių invazijų biologinei kontrolei bei vietinių vėžių populiacijų apsaugai 

8. Informacinio lankstinuko su žvejams mėgėjams aktualia informacija išleidimas 

9. Ruonių populiacijos monitoringas Lietuvos teritoriniuose vandenyse, siekiant įvertinti populiacijos įtaką žvejybai 

10. Žuvitakio per Kauno HE užtvanką galimybių studijos parengimas

Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamentas siūlė tyrimą ichtiologiniuose draustiniuose, kad juose būtų nustatytas žvejybos režimas, tap pat tyrimą dėl rezervato ribų Kuršių mariose (1 km atstumu Kuršių mariose nuo Skirvytės iki Atmatos) bei Kniaupo įlankos paženklinimą natūroje (bujais).

Aplinkos apsaugos agentūra teikė paraiškas dėl inspekcinio darbo stiprinimo.

Mokslininkas: tyrimai aplinkosaugai ir žuvivaisai išeina į naudą

Vilniaus universiteto Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto daktaras, vyresnysis mokslo darbuotojas Vytautas Kesminas pritarė, kad daugelis Lietuvos vandens telkinių yra tirti labai seniai arba netirti apskritai. Mokslininkas svarstė, jog tiek lėšų tyrimams skirti yra racionalu.

Išvados buvo tokios: 83 proc. Lietuvos ežerų žuvų ištekliai yra nualinti ir apie 30 proc. upių žvejybos intensyvumas yra per didelis. Reikia pažiūrėti, kokia situacija dabar.
Vilmantas Graičiūnas

„Tyrimų rezultatai, rekomendacijos pereis į žuvivaisą, bus numatytos apsaugos priemonės. Manau, kad po tyrimų pagerėtų vandens telkinių situacija. Mes daug ko nežinome. Vandens telkinių turime labai daug, o lėšų paskutiniu metu vis trūko ir trūko. Todėl tyrėme tik pagrindinius vandens telkinius. Tokių, kurie yra vidutinės svarbos – visai netyrėme. Šiuo metu yra didžiulis poreikis tiems moksliniams tyrimams. Kad ir vienais metais bus toks, tarkim, jų proveržis, tai gamtosaugai, žuvininkystei, žuvivaisai jie bus tik į naudą“, - kalbėjo dr. V. Kesminas.

Dr. Vytautas Kesminas
Dr. Vytautas Kesminas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Žvejai mėgėjai kiekviena pasitaikiusia proga pabrėžia, jog žuvų daugumoje ežerų ir upių yra kritiškai mažai.

„Atėjus krizei didžiųjų ežerų (Dusios, Metelio, Drūkščių, Lūšių, Platelių, Tauragno) tyrimai buvo nutraukti. Anksčiau jie bent buvo tiriami rotacijos principu, kas trejus metus maždaug. O dabar kokius penkerius metus, man atrodo, tyrimai nėra vykdomi. Manau, kad ežerai dėl to nukentėjo. Gali būti ir pergaudymų kai kuriuose vandens telkiniuose. Nes kai tirdavom, vertindavom žuvų išteklių kiekį ir nurodydavome žvejybos limitus, pateikdavome žuvivaisos programą tam vandens telkiniui. Yra dar ir kita pusė – prastoka buvo aplinkos apsauga. Tuose rajonuose, kur daug vandens telkinių, manau, aplinkos apsaugos inspektoriai nespėdavo jų visų sužiūrėti“, - svarstė mokslininkas.

Jis konkstatavo, jog greičiausiai žvejai skundžiasi pagrįstai.

Tyrimai atskleidžia, ar žuvų „neišsemia“  brakonieriai

GRYNAS.lt pasiteiravo V. Kesmino, ar nebūtų įmanoma ežerų įžuvinti be jokių tyrimų, patikėjus žvejų įtikinėjimais, kad žuvų – kritiškai mažai.

„Taip nedaroma, - prieštaravo mokslininkas. - Jei nežiūrime įžuvinimo efektyvumo, galima apsirinkti ar pakenkti. Jei jau yra vykdomi įžuvinimo darbai, jų efektyvumas turi būti tiriamas. Prisimenate, Valstybės kontrolė darė auditą Žuvininkystės tarnyboje ir kitose institucijose? Būtent dėl to, kad nebuvo daromi įžuvinimo efektyvumo tyrimai. Trūko lėšų ir tokie tyrimai nebuvo vykdomi. Nors ir gerai įžuvinama, galbūt brakoneriai išgaudo tas žuvis. Ir tada visuomenė vėl piktinasi – vis tiek nėra žuvies, blogai įžuvinta! Daugelyje vandens telkinių, nors ir įžuvinama, to efektyvumo nesimato. Reikia žinoti, kokia buvo būklė prieš tai ir koks yra įžuvinimo efektyvumas, - aiškino VU Gamtos tyrimų centro mokslininkas.

O jeigu būtų įžuvinama be tyrimų? Manau, tai būtų šiek tiek lėšų taškymas. Nes jei prileisi ne to ko reikia ir ne ten, kur reikia, remdamasis tik žvejų mėgėjų pasakojimais, daugiau nei pusė tų lėšų gali nueiti veltui.
Žvejas Saulius Mikalauskas

Jis teigė, jog žuvų ištekliams „suskaičiuoti“ mokslininkai turi įvairių metodų – vieni jų taikomi ežerams, visai kitokie – upėms.

„80 – 90 proc. galima nustatyti įžuvinimo efektyvumą arba vandens telkinio produktyvumą. Daug kas priklauso nuo mokslinių tyrimų intensyvumo. Kuo didesnis tyrimų intensyvumas – tuo ir rezultatai tikslesni“, - svarstė mokslininkas.

Jo nuomone, pirmiausia reikėtų įvertinti didžiųjų Lietuvos ežerų būklę, jų išteklius, nustatyti dominuojančias žvejų rūšis juose, tikrinti įžuvinimo efektyvumą.

„Jei jau žuviname lydekomis ar starkiais – tomis vertingomis rūšimis – reikia žiūrėti, ar tai pasisekė. Reikia turėti skaičius – kaip, kiek kilogramų padaugėjo? Koks augimas po kelių metų, kiek produkcijos priaugs, kai jos jau pradės neršti? Jei nedarai tyrimų, tai gali kaip iš kavos tirščių burti – kiek čia žvejai pagavo ar nepagavo. Kita vertus, žvejų teiginiai apie tai, kad jie nebe pirmus metus nieko gero nesužvejoja, rodo, kad tų žuvų nebėra, jų gausumas – nepakankamas“, - tegė dr. Vytautas Kesminas.

Mokslininkas dėstė, kad žuvivaisa pasataraisiais metais tiesiog orientuojama į vadinamas vertingas rūšis: starkius, lydekas, šamus, upėse – į lašišines žuvis: lašišas, šlakius, upėtakius, kiršlius.

Žvejas: verslininkų žvejų duomenimis pasikliauti negalime

Vis dėlto forumo „Žvejo tribūna“ atstovas Saulius Mikalauskas, nors teigė suprantantis žvejų poziciją, lėšų skyrimą žuvų tyrimams palaikė.

Saulius Mikalauskas
Saulius Mikalauskas
© I. Labutytės nuotr.

„Žvejai neturi pakankamai informacijos, kaip ir kur tie pinigai bus padėti, tad jiems natūraliai kyla pyktis. Kiek žinau, tie 1,4 milijono bus skiriami ne tik tyrimams, bet ir inspekcijos stiprinimui (gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoms,- red. past.). Šiuos tyrimus reikia padaryti, kad žinotų, kiek ir kokių žuvų į tuos vandens telkinius reikia leisti. Šiandien jokių duomenų nėra. Verslininkų pateikiami sugautos žuvies duomenys kelia abejonių, o mėgėjų padarytos apskaitos... kaip ir nėra. Taigi nėra jokio informacijos šaltinio“, - teigė žvejys.

Vyras priminė, kad tarybos posėdis dėl lėšų skirstymo dar neįvyko ir lėšos dar nepaskirstytos.

„Žadama kasmet daryti Kuršių marių tyrimus, kas dvejus metus – vandens telkinių, kurie yra didesni nei 500 hektarų, kas penkerius – telkinių iki 500 hektarų ploto. Tų tyrimų apimtis iš tiesų didelė ir jie kainuoja.  O jeigu būtų įžuvinama be tyrimų? Manau, tai būtų šiek tiek lėšų taškymas. Nes jei prileisi ne to ko reikia ir ne ten, kur reikia, remdamasis tik žvejų mėgėjų pasakojimais, daugiau nei pusė tų lėšų gali nueiti veltui“, - svarstė S. Mikalauskas.

Iš savo forumo narių vyras yra girdėjęs pasiūlymų įžuvinti Kauno marias be jokių tyrimų tomis žuvimis, kurių verslininkai čia sugaudavo daugiausiai.

„Nelogiškas pasiūlymas, - šypsosi žvejas. - 80 proc. verslininkų neva sugaunamos žuvies yra plakiai ir kuojos. Tuomet tektų Kauno marias įžuvinti plakiais ir kuojomis. Žmonės neįsivaizduoja, kokia kartais yra ta reali situacija. Išgirdus skaičių „1,4 milijono“ be jokių paaiškinimų – žinoma, kad žmonėms kyla pasipiktinimas. Reikia plačiau paaiškinti, kam tie pinigai yra skiriami. Žvejai gal ir tuos tyrimus kitaip įsivaizduoja. Tyrimai: tai ir vandens sudėties nustatymas, ir biomasės, ir mitybinės bazės telkinyje nustatymas – tyrimai yra platesni, nei daugelis įsivaizduoja. Mano supratimu tas 1 milijonas ar daugiau nėra dideli pinigai Lietuvos mastu, turint omenyje tuos visus vandens telkinius“.

www.GRYNAS.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Į kėdainiečių namus įsliuogė žaltys (37)

Į Kėdainių mieste gyvenančios šeimos namą nekviestas įsliuogė geltonskruostis žaltys. Negana...

Paaiškino, kaip patiems užsiauginti baravykų ir voveraičių: svarbi tik viena sąlyga (33)

Nors pilna pintinė grybų – kiekvieno grybautojo svajonė, ne kiekvienas pasivaikščiojimas miške...

Grybautojus džiugina pilnos pintinės grybų: kai kam pakako vos geros valandos (65)

Pastarosiomis dienomis gana drėgni, bet šilti orai ypač palankūs grybams dygti. Iš miškų...

Veterinaras paaiškino, kaip atrodo teisinga augintinio mityba: šių taisyklių tiesiog privalu laikytis (4)

Augintiniams geriausi pašarai, nesvarbu, kokiu būdu jie pagaminti, pasižymi dideliu kiekiu,...

Veterinaras paaiškino, kada šuns šlubavimas nepraeis savaime: daugelis daro vieną klaidą (2)

Svarbu nedaryti daugumos kartojamos klaidos – netaikomas gydymas, kol gyvūno šlubavimas...

Top naujienos

Koronaviruso baimę keičia pyktis: antrąją suvaržymų bangą ištverti būtų dar sunkiau (150)

Koronavirusas Lietuvoje įgauna naują pagreitį – paskutinėmis dienomis fiksuojami naujų...

Pandemijos sugniuždyti viešbučiai imasi naujų veiklų: siūlo ilgalaikę nuomą įvardijo, kiek kainuoja mėnuo (29)

Turizmo ir trumpalaikio apgyvendinimo sektoriai – tie, kurie bene labiausiai nukentėjo dėl...

Gydytojas Morozovas: vaistai nuo skausmo nepakenks, jei žinosite pagrindines taisykles, tačiau riba labai plona (2)

Tau nieko neskauda tik po mirties – yra tokia žiauri liaudies išmintis. Skausmas yra dažniausia...

Vaidas Mikaitis | D+ nariams

Lietuvių nuotykiai Lietuvos-Rusijos pasienyje: metodas, kuris rusų pareigūnus atgraso nuo noro imti kyšius

Nežinau kaip jus, bet mane labai traukia valstybių pasieniai. Jie turi kažkokią siaubingai...

Matematikas išsisakė apie koronavirusą: teisingiausias kelias būtų priešingas ribojimams (41)

Dabar, kai premjeras Saulius Skvernelis prabilo apie vakcinos alternatyvų svarstymą artimiausiame...

Jackas Ma nuverstas nuo sosto: Kinija turi naują turtingiausią žmogų (16)

Vandens buteliukų ir vakcinų magnatas tapo turtingiausiu Kinijos žmogumi per vieną dieną,...

„All-NBA“ tandemas pastatė „Nuggets“ į kovinę poziciją

NBA neleido Denverio „Nuggets, kaip juokais prašė šios ekipos strategas Michaelas Malone'as,...

Maisto produktų gamintojams atsivers naujos galimybės: pirkėjams galės pasiūlyti papildomą vertę

Netrukus kompanijos galės stebėti tiek kukurūzo burbuolės, tiek kiaulienos karbonado anglies...

Dėmesingumo testas: ar per minutę pavyks identifikuoti paveikslėliuose įsivėlusias klaidas? (2)

Tik todėl, kad buvo neįtikėtinai dėmesingas, žymusis Šerlokas Holmsas sugebėjo išaiškinti...

|Maža didelių žinių kaina