Važiuojant dviračiu nereikia gramdyti apledėjusių langų
Pasirodžius pirmajam sniegui dviratininkai iš gatvių nedingo. Anot šios susisiekimo priemonės mėgėjų, dviračiais be pertraukų galima važinėtis ištisus metus ir tai išsivysčiusioje šalyje neturėtų kelti jokios praeivių nuostabos.
Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Eduardas Kriščiūnas GRYNAS.lt pripažino, kad žiemomis dviračio į sandėlio nepastato jau nuo 2007 metų. Jis turi vieną dviratį, kurį naudoją ir žiemą, ir vasarą.
Pasidomėjus, ar žiemą važiuoti dviračiu nėra pavojinga, vyras teigė, kad pavojus lygiai toks pat, kaip einant pėsčiomis ar važiuojant mašina druska ir smėliu nepabarstytomis gatvėmis.
„Einant pėsčiomis net didesnė tikimybė nugriūti ir susižeisti, nei važiuojant dviračiu. Jei danga neprižiūrima, eidamas gali bet kur nugriūti. Ir su mašina lygiai tas pats, jei keliai nevalomi“, - kalbėjo pašnekovas.
E. Krišiūnas automobilį naudoja tik tuomet, kai reikia važiuoti kartu su visa šeima arba vežti sunkų ir didelį krovinį. O visus kitus reikalus jis tvarko susisiekimui naudodamas dviratį.
„Žiemą daug lengviau su dviračiu nei su mašina, nes langų nereikia gramdyti. Mane tai labai užknisdavo: 5 min. skuti langus – 5 min. važiuoji. O ir šiaip šviežiu sniegu važiuoti yra vienas malonumas“, - pasakojo vyras.
Olandijoje dviratininkų žiemą beveik nesumažėja
Vis dėlto jis atskleidė, kad ne viskas taip romantiška. Daugiausia problemų dviratininkams kelia žiemą nevalomi dviračių ir pėsčiųjų takai. Todėl, anot jo, dviratininkai priversti gatves dalintis su automobiliais. O kai gatvės dėl per didelio sniego kiekio susiaurėja, mašinų vairuotojai negali saugiai aplenkti lėčiau važiuojančių dviratininkų.
Kaip dviratį paruošti žiemai? Pašnekovas tikino, kad nieko ypatingo nereikia – rudenį užtenka pasikeisti padangas į dygliuotas. Tiesa, tam reikia išleisti nemažai pinigų, nes vienos žiemai pritaikytos padangos kaina, pasak dviratininko, maždaug 180 Lt. Vyras atskleidė, kad dviratininko apranga žiemą niekuo neišskirtinė. Tačiau svarbiausia neapsirengti pernelyg šiltai.
E. Kriščiūnas mano, jos pasivažinėjimai Lietuvoje plinta ir, negana to, jis prognozuoja, kad panaši tendencija laikysis ir ateityje. Pasak jo, yra nemažai šalių, kurių gyventojai žiemą dar dažniau sėda ant dviračių: „Olandijoje dviratininkų žiemą praktiškai nesumažėja, nes takai yra valomi. Danijoje jų sumažėja – lieka 80 proc., Stokholme – 60 proc., Helsinkyje – 40 proc. Apskritai kuo labiau traukiamasi į Šiaurę, tuo dviratininkų žiemą būna mažiau.“
Ant dviračio sėdo, kai įgriso lūkuriuoti stotelėje
Susisiekimą dviračiais gyrė ir kitas dviračių entuziastas, jau keturiolika metų Lietuvoje gyvenantis Frankas Wurftas. 40-metis vyras, gyvenantis Vilkpėdėje, kasryt dviračiu važiuoja į darbą senamiestyje. Žiemą jo kelionė užtrunka maždaug 20 min.
Jis, kaip ir E. Kriščiūnas, didžiausia nepatyrusių dviratininkų klaida laiko per šiltą aprangą. Vokietijoje gimęs vyras sakė, kad dviračiu važiuojant į darbą geriausia apsirengti sluoksniuotai, kad tuomet, kai pasidaro per karšta, būtų galima ką nors nusirengti. O darbovietėje jis ragina turėti kitus drabužius, kuriais būtų galima persirengti.
Anot jo, dauguma dviratininkų nesureikšmina važiavimo žiemą, kadangi jie taip pripranta prie dviračio, kad net nepastebi, jog jau prisnigo. Dviračiu Lietuvoje ir Vokietijoje važinėjęs vyras įsitikinęs, kad Lietuvoje žiemą oro sąlygos dviratininkams netgi geresnės. Tačiau lietuviška infrastruktūra Vokietijai prilygti negali.
„Šiaurės Vokietijoje šiek tiek švelnesnis klimatas: daugiau lietaus, o mažiau sniego ir ledo. Ir tikrai nepasakyčiau, kad per lietų važinėti maloniau. Tačiau Vokietijoje yra daug daugiau dviračių takų. O Lietuvoje jie nėra gerai valomi. Savivaldybės negalvoja, kad žiemą kažkas važinėja. Ir jos nesupranta, kodėl reikėtų valyti takus“, - sakė F. Wurftas.
Žiemą pataria rinktis „tarybinį“ dviratį
Kita vertus, gero dviračio pašnekovas žiemą rinktis nepataria: „Žiemą Lietuvos gatvėse būna labai daug druskos ir tai kenkia dviračiui. Man būtų gaila naudoti labai gerą dviratį. Todėl šiuo metų laiku jis gali būti ir be pavarų – toks tarybinis.“
Galiausiai F. Wurftas tikino nepastebintis kreivų praeivių žvilgsnių. Ir, jo nuomone, lietuviai žiemą kasmet vis mieliau sėda ant dviračių.
„Gerbia žmonės dviračiais važiuojančius žiemą. Dabar tokių dviratininkų pakankamai daug. Iš esmės važiavimas dviračiu yra labai naudinga sveikatai ir sumažina spūstis. Juk taip skatinamas fizinis aktyvumas“, - dėstė vyras.
Garsiausia Lietuvos dviratininkė žiemą važinėja po stogu
Sportininkė pripažino, kad pati treniruojasi treke, o žiemą neretai po atviru dangumi dviratį mina jos vyras. „Žiemą aš važinėju treke. Aišku, lauke tikrai galima važiuoti savo malonumui. Ir mano vyras tai daro. Žinoma, kad tokiu būdu labai gerai sportuoti. Vėsiame ore dar net geriau. Tik reikia tinkamai apsirengti. Geriausia rinktis vėjo neperpučiamus drabužius“, - kalbėjo S. Krupeckaitė.
Be to, ji išreiškė palaikymą dviračių entuziastams, kurie teigia, kad savivaldybės dviračių takams skiria per mažai dėmesio. „Valdžia turėtų rūpintis takais. Tai yra savaime suprantamas dalykas“, - nukirto profesionali dviratininkė.
