„Praėjusią savaitę važiuojant keliu Kalvarija – Lazdijai tapau įdomaus reiškinio liudininku. Šalikelėje puikavosi ponas gandras. Keista buvo tokiu metų laiku matyti šį gražuolį“, - pasakojo vyras.
Darius apgailestauja, kad neįprastu vaizdu pasidžiaugti ilgai nespėjo. Išgąsdintas kito automobilio paukštis iš pakelės greitai nuskrido: „Deja, kai tik iš priešingos pusės keliu priartėjo kitas automobilis ir stipriau apšvietė kelią, gandras kaip niekur nieko suplasnojo sparnais, pakilo ir išnyko tamsoje.“
„Situacija keista, bet nėra labai neįprasta. Kiekvienais metais dėl įvairių priežasčių kai kurie baltieji gandrai neišskrenda į žiemavietes. Dalis jų žūsta, dalis patenka pas gyvūnų globėjus. Dar kitais pasirūpina vietiniai žmonės. Visi puikiai žino garsųjį Nidos gandrą. Tačiau tokių paukščių Lietuvoje yra ir daugiau“, - sakė ornitologė.
Anot jos, šiuo atveju reikėtų paklausinėti aplinkinių kaimų gyventojų, kas priglaudė paukštį. „Maža tikimybė, kad paukštis tik dabar atskrido. Matyt, jam žiemoti padeda žmonės“, - paaiškino E. Pakštytė.
Baltasis gandras – agrarinio kraštovaizdžio paukštis, įsikuriantis žmonių kaimynystėje. Aktyvūs dieną. Suaugę gandrai tupėdami lizde užvertę galvą kalena snapu. Prieš užverčiant galvą visad sušnypščia. Maži gandriukai pradžioje kniaukia, paūgėję – šnypščia.
Lietuvoje baltasis gandras labai dažna rūšis, aptinkama visoje šalies teritorijoje (gausiausiai – Suvalkijoje, Pamaryje). Atskrenda kovo mėnesį, išskrenda rugpjūčio pabaigoje. Dauguma Lietuvoje žieduotų gandrų žiemoja Rytų Afrikoje nuo Ugandos iki žemyno pietų.
Iš žiemojimo vietų baltieji gandrai į Lietuvą parskrenda apie Kovo 25 d., todėl tą dieną senovės lietuviai vadindavo Blovieščiais ir buvo švenčiama kaip gandro sugrįžtuvių diena. Lietuvą baltieji gandrai palieka apie rugpjūčio pabaigoje. Jie per 2-3 kelionės mėnesius įveikia 8-10 tūkstančius kilometrų ir kai kurie nuskrenda net į Pietų Afrikos Respubliką.
