aA
7 iš 10 Lietuvos gyventojų sutinka, kad maisto švaistymas – didelė problema, rodo tyrimas. Kartu, šalies gyventojai save laiko atsakingais vartotojais – absoliuti dauguma jų teigia maisto visiškai nešvaistantys arba vartojantys pakankamai atsakingai. Vis tik gyventojai dar išmeta iki 5 kilogramų maisto per mėnesį, nes respondentams sudėtinga tinkamai planuoti pirkinius, stinga laiko šaldytuvo revizijai bei idėjų receptams iš maisto likučių, teigiama pranešime spaudai.
Maisto švaistymas
Maisto švaistymas
© Shutterstock

Pripažįsta švaistymo problemą

Tvarumo ir atsakingo vartojimo tendencijoms visame pasaulyje populiarėjant, Lietuvos gyventojai taip pat pripažįsta maisto švaistymo problemą. „Hellmann‘s“ užsakymu tyrimų bendrovės „RAIT“ atlikta apklausa parodė, kad 68 proc. respondentų Lietuvoje maisto švaistymą laiko dideliu iššūkiu ir tiki, jog kiekvienas turi prisiimti atsakomybę ir imtis priemonių šiai problemai mažinti.

„Pirmasis žingsnis sprendimų link visuomet yra problemos pripažinimas, tad labai svarbu, jog Lietuvos gyventojai galvoja apie atsakingą vartojimą ir maisto panaudojimą. Tik maždaug 2 žmonės iš 10 mano, kad pakeisti negali nieko, ir tik 6 proc. maisto švaistymo problemos iš viso neįžvelgia“, – sako Rita Ylakavičiūtė-Ostrauskienė, „Hellmann‘s“ prekės ženklą valdančios kompanijos „Unilever“ rinkodaros vadovė Baltijos šalyse.

Absoliuti dauguma žmonių ne tik sutinka dėl maisto švaistymo problemos egzistavimo, bet ir laiko save atsakingais vartotojais. 89 proc. respondentų teigia maisto visiškai nešvaistantys arba nors ir galėtų išmesti mažiau, besielgiantys atsakingai. Tuo tarpu visišku maisto švaistūnu save laiko tik vienas žmogus iš šimto.

„Tai – stebėtina tendencija, įrodanti, kad žmonės jau yra perėję į kitą sąmoningumo ir savęs supratimo lygį, kai ne tik identifikuoja problemą, bet geriausiai, kaip išmano, imasi ją spręsti. Atsakingiausiais maisto švaistymo klausimu save dažniau įvardija vyresni, 55–64 m. amžiaus, respondentai ir asmenys, turintys specialųjį vidurinį arba povidurinį išsilavinimą“, – sako R. Ostrauskienė.

Stinga planavimo įgūdžių

Nepaisant tinkamo požiūrio į maisto vartojimą, gyventojai susiduria su sunkumais, trukdančiais neišmesti maisto produktų. Dauguma (70 proc.) vis dar išmeta iki 1 kilogramo maisto per mėnesį. Dar 28 proc. šis skaičius kartais išauga ir iki 5 kilogramų.

Tyrimo duomenimis, su maistu elgtis atsakingai – neišmesti dar tinkamų vartoti produktų, panaudoti maisto likučius, pirkti ir gaminti tiek, kiek planuojama suvartoti – gyventojams labiausiai trukdo blogi planavimo įgūdžiai, laiko trūkumas, valios ir žinių stoka.

„Įprastai, netinkamas pirkinių planavimas yra ryškiausia maisto švaistymo priežastis. Žmonės linkę prisipirkti gerokai daugiau produktų nei gali suvartoti, tad dalį jo tenka išmesti, nes jis tiesiog sugenda ir tampa nebevalgomas arba baigiasi jo galiojimo laikas“, – sako R. Ostrauskienė.

Padėtų daugiau informacijos

Pirkinių planavimo svarbą įvertina ir patys gyventojai – kad tai padėtų vartoti atsakingiau, sutinka net 78 proc. respondentų. Vis tik 62 proc. svarbi ir dažnesnė šaldytuve esančių produktų revizija, 42 proc. – kūrybiškų receptų žinojimas.

„Šios priemonės maisto švaistymo problemą padėtų sumažinti iki minimumo, nes atsakingai planuojant pirkinius jų turėsime tiek, kiek reikia. Vis tik ne ką mažiau svarbu gebėti kūrybiškai išnaudoti maisto likučius, tokiu būdu dar labiau mažinant išmetamo maisto kiekį“, – sako R. Ostrauskienė.

Statistiškai reikšmingai dažniau maistą išmeta jaunesni, 25–34 m. respondentai, taip pat aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys žmonės. O štai 50 metų ribą perkopę ir turintys specialųjį vidurinį išsilavinimą yra gerokai atsakingesni.

„Panašu, kad maisto švaistymas dažnai susijęs ne tik su planavimo įgūdžių ar laiko stoka, bet ir su gyvenimo būdu. Dažniau namuose valgantys, maisto ruošos įgūdžių turintys vyresni žmonės geba kūrybiškiau išnaudoti produktus, o štai jauni miesto gyventojai tokių patirčių įgyti nespėja, nes praktikuotis negali dažnai dėl įtempto gyvenimo tempo“, – sako R. Ostrauskienė.

Viena išeičių – likučių panaudojimas

Norint mažinti maisto švaistymo problemą, svarbu ne tik atsakingai planuoti pirkinius, bet ir tinkamai panaudoti maisto likučius. Vis tik tyrimas atskleidė, jog 30 proc. žmonių vengia tą daryti, nes nežino tinkamų receptų arba tiesiog nemėgsta valgyti seniau pagaminto maisto.

„Šios priežastys tarpusavyje labai susijusios, nes neretai žmonės mano, kad likučiai yra kažkuo prastesnis maistas, nors iš tiesų tiesiog nežino, kaip juos galima kūrybiškai panaudoti. Tas reikšmingai padėtų sumažinti švaistymą ypač tokių švenčių kaip Velykos metu, kai maisto kiekis ant stalo dažnai didesnis, nei galima suvartoti“, – sako R. Ostrauskienė.

Anot ekspertės, džiugina faktas, kad net 7 iš 10 Lietuvos gyventojų randa būdų pasigaminti naujus patiekalus iš nesuvartotų maisto likučių.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
1.0000

Niekaip nepasimoko: ne kartą už žvejybą tinklais baustą vyrą ir vėl pričiupo aplinkosaugininkai (2)

Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai per bendrą su policijos pareigūnais...

Kaip pasirūpinti ir supančia aplinka, ir savo pinigine?

Per pastaruosius kelerius metus ėmė didėti visuomenės susirūpinimas tvaresniu, aplinkai...

Bus teisiamas įrašus apie daugiau nei 90 nušautų gyvūnų iš medžioklės lapų ištrynęs vyras (19)

Teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje medžiotojas iš Vilniaus yra kaltinamas per penkerius...

Neteisėtai žvejoję ir aplinkosaugininkams pasipriešinę žvejai gavo ne tik baudas, bet ir ašarinių dujų (9)

Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai sekmadienį reido prie Kauno marių metu...

Viktorija Dačinskaitė | D+

Reto grožio pajūrio vietoje esantis takas virto kovos lauku: vairuotojai ir pėstieji prieina kone iki muštynių (1)

Dviratininkams ir pėstiesiems keliauti Ošupio taku nebėra saugu – juo į savo naujos statybos...

Top naujienos

Vokietija skambina pavojaus varpais dėl žmonių, kurių visai nepasiekia COVID-19 perspėjimai: užsimenama ir apie rytų europiečius skubiai pradėtas bandomasis projektas (372)

Kai vasario viduryje didžiausias Vokietijos laikraštis „Bild“ paskelbė informaciją, jog tarp...

Turizmas pamažu atsigauna – į kai kurias šalis iš Lietuvos kyla pilni lėktuvai stebi neįprastą tendenciją (57)

Artėjant vasaros sezonui ir atostogų paklausai vis didėjant, užsienio keliones rengiantys...

Lietuvoje – 883 nauji COVID-19 atvejai ir 8 mirtys papildyta (15)

Sekmadienį Statistikos departamentas pranešė, kad per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 883...

Ši pora – pirmoji pasaulyje, kuri ryžosi apsigyventi tokiame būste: namas išdygo per 5 dienas (7)

Viena olandų pora tapo pirmaisiais gyventojais Europoje, apsigyvenusiais vien tik trimačiu...

Valančiūnas dominavo prieš buvusį savo klubą ir priartino „Grizlius“ prie aštuoneto (18)

Svarbią pergalę NBA reguliariojo sezono finišo tiesiojoje pasiekė Memfio „Grizzlies“ (34/33)...

Vilniaus gimdymo namai siunčia palaikymą „The Roop“: šoka ir nėščiosios, ir net įsčiose esantis kūdikis (8)

Roterdame viešintys Lietuvos atstovai „Eurovizijoje“ – grupė „ The Roop “ – palaikymą...

Europos dienos proga jungtinis sveikinimas Lietuvai ir pasauliui: be kultūros nėra demokratijos

Minint Europos dieną, lankytojams atsiveria ES institucijų durys Briuselyje, Liuksemburge ir...

Nutylėta tiesa apie neatitaisomai žlugusią Billo ir Melindos Gatesų santuoką: joje slypi daug neįtikėtinų detalių (26)

Billas ir Melinda Gatesai tris dešimtmečius buvo viena garsiausių pasaulio porų ir per daug...

Šaltus pavasario orus staigiai pakeis vasariška šiluma (33)

Sulaukėme dar vienos šaltos gegužės nakties. Sekmadienio rytas auš taip pat vėsus, bet dieną...

Vaidas Mikaitis | D+

Raudonųjų žibintų kvartale apsilankiusius lietuvius nustebino geidulių tenkinimo tvarka: pasijutome tarsi sporto salėje

Vienas protingas žmogus yra pasakęs, jog jei rašytojas nori būti gerai skaitomas, jis turi...