Tokius suvenyrus sulaikantys muitinės pareigūnai sako, jog atėjus krizei egzotiškų sudėtinių dalių turinčių preparatų imta ieškoti internetu. Už panašius pirkinius gali tekti mokėti jų kainą smarkiai viršijančias baudas.
„Ir meilei, ir širdžiai, ir skrandžiui, taip sakant, nuo visų ligų jie būna užrašyti“, - apie iš Azijos kraštų suplaukusias mikstūras ir piliules pasakoja Arvydas Pranevičius, vyriausiasis muziejininkas Muitinės muziejuje, kur eksponuojama dalis pareigūnų sulaikytų daiktų.
Jis priduria, jog ligas, matyt, tikėtasi išgydyti ir pareigūnų perimtais liūto ūsais. „Dar turime vėžlio kiautų, kailių, dramblio kaulo“, - vardijo A. Pranevičius.
Tokius dalykų prekybą be specialaus leidimo griežtai reguliuoja arba draudžia nykstančius pasaulio gyvūnus ir augalus sauganti tarptautinė Vašingtono konvencija (CITES). Lietuvoje ji pasirašyta prieš daugiau nei aštuonerius metus, tačiau pareigūnai sako, jog kai kurie šalies gyventojai apie tai iki šiol nepamąsto.
Ragauja gyvačių užpiltinę
Anot Muitinės departamento Muitinės procedūrų skyriaus viršininko pavaduotojo Rolando Jurgaičio, neteisėtų gabenimų pakilimas Lietuvoje tęsėsi nuo 2006 iki 2008 metų ir sutapo su ekonomikos pakilimu, kai lietuviai ėmė masiškai atostogauti egzotiškuose Afrikos ir Azijos kraštuose.
„Dažniausiai tai būdavo suvenyrai, pagaminti iš saugomų gyvūnų odos, kaulų bei konservuotos ar kitaip apdirbtos iškamšos“, - pasakojo pareigūnas.
Iki šiol namo grįžtančių lietuvių bagaže dažnesnės buvo jūrų ir vandenynų kriauklės, pasitaiko koralų, daugiau nei leidžiama juodųjų ikrų, krokodilo ir kitų roplių odos batų, rankinių, piniginių, o pernai iš Baltarusijos grįžtantis vilnietis pareigūnus bandė įtikinti, kad vežasi ne lūšies iškamšą, o žaislą.
Užkonservuotų buteliuose, pasak R. Jurgaičio, yra gabenta gyvačių, skorpionų, jūrų arkliukų.
„Neretai lietuviai tai vadina gyvačių užpilu ir net geria. Kalbama, kad tai padeda ir gydo nuo kažkokių ligų. Pasaulyje sveikatos apsaugos bendruomenė tai ne kartą neigė ir įrodė, jog tai mitas. Tokie užpilai tikrai ne gydo, o gali tik apnuodyti žmogaus organizmą, ir, kas blogiausia, skatina prekybą, o kartu ir tolesnį nykstančių gyvūnų naikinimą“, - teigė R. Jurgaitis.
Ieško internete
Per krizę, pasak R. Jurgaičio, parsivežamų suvenyrų sulaikoma mažiau. „Tačiau visuomenė pradėjo labai domėtis tradicine kinų medicina, kur daugelyje medikamentų vyrauja komponentai, pagaminti iš CITES saugomų gyvūnų dalių ar saugomos augmenijos“, - aiškino pareigūnas. Jis skaičiuoja, kad vien pernai buvo sulaikyta apie 200 kilogramų įvairiausių tablečių, piliulių, mikstūrų. Jų sudėtyje būta, pavyzdžiui, orchidėjų ar retų kaktusų.
„Asmeniui nereikia pačiam vykti į Kiniją ar kitą Azijos šalį. Tokias prekes jis užsako interneto prekyboje ir gauna pašto siuntą“, - sakė R. Jurgaitis. Anot jo, tokios siuntos Lietuvos muitinėje kruopščiai tikrinamos.
Nuo 2004 metų iki praėjusių metų pabaigos šalies muitininkai iš viso buvo nustatę 65 atvejus, kai pažeisti Vašingtono konvencijos reikalavimai. Devyni iš dešimties kartų užfiksuoti Vilniaus oro uoste. Tuo metu per dar nesibaigusius šiuos metus dėl interneto prekybos jau pastebėta keliolika pažeidimų
„Matyt, kad kontrolė mažesnė. Jie tą mediciną laiko savo kultūros dalimi, tradicija“, - aiškino ji.
Iš viso Vašingtono konvencija šiuo metu draudžia ar reguliuoja prekybą apie 5 tūkst. gyvūnų bei 28 tūkst. augalų rūšių ir Lietuvos pareigūnams taip pat padeda specialistai iš Botanikos, Ekologijos institutų, kurie gali patvirtinti arba paneigti muitininkams kilusius įtarimus.
Iki 20 tūkst. litų
Už CITES pažeidimus Lietuvoje gali grėsti bauda iki 20 tūkst. litų, tačiau kol kas, anot D. Sušinskienės, dažniausiai pasitenkinama įspėjimu, nes pažeidimai esą daromi be išankstinės užmačios.
„Bauda priklauso nuo daikto vertės, prasižengimo pasikartojimo. Tačiau dažniausiai įspėjame – jeigu tai vienkartinis dalykas, padarytas dėl nežinojimo“, - aiškino pašnekovė.
Muitinės pareigūnų perduoto tepalo su meškos taukais, meškos galvos iškamšą bei kitų eksponatų turi ir Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus. Jo direktorės pavaduotojas Ramūnas Grigonis sako, kad ekspozicija kaip tik ir parengta lankytojams šviesti.
„Turistai nusiperka krokodilo odos rankinių ir grįžta. Mes norime, kad sužinotų, jog negalima, ir tokių dalykų būtų mažiau“, - sakė R. Grigonis.
Be specialių importo ir eksporto leidimų iš Lietuvos ir į Lietuvą vienas asmuo iš gali gabenti 125 gramus eršketinių žuvų ikrų, ne daugiau nei keturis negyvo jūros arkliuko egzempliorius, ne daugiau nei keturis iš krokodilų pagamintus apdorotus gaminius.
Medžiotojai vežasi trofėjus
Su konvencija saugomų rūšių gabenimu susijusius leidimus Lietuvoje išduoda Aplinkos apsaugos agentūra. 2006 metais išduoti 76 leidimai ir sertifikatai, 2007 metais – 164, užpernai – 200, o pernai – 112. Pasak agentūros Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto Dariaus Mikelaičio, dėl leidimų dažniausiai kreipiasi medžiotojai, norintys įsivežti trečiosiose šalyse sumedžiotus trofėjus.
D. Mikelaitis nurodo, kad iš Lietuvoje gyvenančių ir augančių vietos rūšių specialių leidimų išgabenti reikia visiems plėšriesiems, pelėdiniams paukščiams, muflonams bei visiems gegužraibinių šeimai priklausantiems augalams.
Importo ir eksporto leidimų sistema taikoma įvežant Vašingtono konvencijos objektus iš trečiųjų šalių. Įsigyjant Europos Sąjungoje nelaisvėje išaugintus konvencijos prieduose išvardytus gyvūnus, augalus ar gaminius iš jų būtina tūrėti tvarkingus įsigijimo dokumentus su tiksliai nurodytomis rūšimis, jų kilme.
