Tokios nuomonės besilaikantiems Lietuvos hidrometereolgijos tarnybos (LHMT) specialistams pritaria ir aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. Jis taip pat prašo žvejų grožėtis gamta nelipant ant ledo.
„Kreipiuosi į poledinės žūklės mėgėjus ir kviečiu juos būti atsargius. Nerizikuokite nei savo, nei gelbėtojų saugumu ir tirpstant ledui rinkitės kitus mėgėjų žvejybos būdus“, – teigė aplinkos ministras K. Trečiokas.
LHMT specialistų teigimu, nesaugus yra visų Lietuvos ežerų ledas nepriklausomai nuo jo storio. Nors ledo dangos storis šalies šiaurės rytų rajonų ežeruose yra 15–20 cm, šiuose rajonuose buvo daugiausia sniego, kuriam tirpstant vanduo šlaitais nutekėjo į ežerus ir apsėmė pakrantes. Ten, kur ledas dar yra 20 cm storio ir išlaiko žmogų, pakrančių juostose ledas jau ištirpęs.
Specialistai pataria, kad prieš lipant ant ledo, reikėtų apsidairyti, ar arti nėra praminto takelio, paliktų pėdų. Jeigu yra, patariama eiti jomis, nes tai jau išbandytas kelias. Einant ledu reikia turėti tvirtą lazdą ir ja tikrinti ledo stiprumą. Jeigu į ledą sudavus lazda, ant jo pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grįžti į krantą. Eiti reikia čiuožiant, neatitraukiant kojų nuo ledo. Lipant ant ledo visada būtina su savimi turėti smaigus - jie jums padės įlūžus. Jeigu neturite smaigų, pravartu turėti bent jau šaliką ar kokią virvę.
Jeigu eina grupelė žmonių, būtina laikyti saugaus atstumo. Atstumas tarp žmonių turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai. Einant ledu reikia aplenkti vietas, kurios užneštos sniegu arba yra pripustyta, nes po sniegu ledas visada yra plonesnis. Ypač atsargiems reikia būti prie kranto, nes čia ledas silpnesnis ir jame gali būti įtrūkimų. Ledas labai pavojingas ir atodrėkių metu.
Jei vis tik įlūžote, nepasiduokite panikai ir nepraraskite savitvardos. Ropškitės ant ledo į tą pusę iš kur atėjote, o ne plaukite pirmyn. Nesikapanokite vandenyje, visu kūno svoriu neužgulkite ledo krašto.
