Mokslininkai ką tik išsiaiškino, jog augalai sugeba suvokti aplinkos garsus ir į juos reaguoti. Super jautriais mikrofonais tyrėjai įrašė lapą šlamščiančio vikšro garsą. Vėliau leido jį virš dviejų augalų, nors vikšrai tuo metu lapų neėdė.
Šis garsas, kurį mokslininkai pavadino „maitinimosi vibracija“, pakeitė augalų medžiagų apykaitą. Jų ląstelėse pradėjo gamintis medžiagos, kurios atbaido vikšrus.
Kada augalai „burbuliuoja“?
Pažeidžiami jie išleidžia nedidelį kiekį etileno dujų, šis garsas priklausomai nuo augalo ir vabzdžio skamba skirtingai, tačiau daugeliu atveju primena „burbuliavimą“. Lygiai taip pat galima įrašyti pamažu pūvančios daržovės garsą, sužinoti, kurios jos dalys pradeda gesti pirmiausia, arba kurios daržovės iš didesnės krūvos yra šviežiausios, ilgiausiai nesuges.
Augalų mokslų padalinio, Maisto, natūralių ir gyvosios gamtos išteklių centro Misūrio universiteto vyresnioji mokslo darbuotoja Heidi Apel teigia, jog jau ankstesni tyrimai įrodė, kad augalai reaguoja į akustinius dirgiklius.
Ji pradėjo tyrimą kartu su to paties universiteto Biologijos mokslų fakulteto atstovų Rexu Cocroftu.
Tyrimo metu vikšrai buvo uždėti ant Arabidobsis – nedidelio garstyčioms bei kopūstams giminingo augalo.
Pasitelkęs lazerį ir nedidelį gabalėlį atspindinčios medžiagos, kuri buvo uždėta ant augalo lapo, R. Cocroftas galėjo užfiksuoti, kaip „elgiasi“ augalas, atsakydamas į vikšro veiksmus.
Pučiantis vėjas - nė motais, labiausiai klausosi vikšrų
„Įspūdinga tai, jog mes paveikėme augalus įvairiomis vibracijomis: pučiančio vėjo, kitų vabzdžių, kurių skleidžiamas garsas primena vikšrų kramtymą. Tačiau nė vienas iš šių garsų nepaskatino augalų gintis išskiriant daugiau cheminės medžiagos. Juos paveikė tik tikrasis ėdančio vikšro garsas, - augalų sugebėjimais žavėjosi R. Cocroftas. - Tai reiškia, jog augalai išskiria ir atpažįsta maitinimosi garsą iš įvairių kitų aplinkos keliamų vibracijų.“
Heidi Apel ir Rexas Cocroftas teigia, jog tęs tyrimus ir mėgins išsiaiškinti, kurios garso ypatybės augalams yra svarbiausios, kokiu būtent būdu vibracijos reaguoja su augalo ląstelėmis, kad paskatina jas išskirti daugiau cheminės medžiagos, atbaidančios kenkėjus.
„Iš tiesų augalai turi daug galimybių atpažinti vabzdžių ir kenkėjų puolimą, tačiau čiaumojimo sukeliamas vibracijas tam tikros augalo dalys suvokia greičiausiai ir iš karto pradeda „gynybą“, - kalbėjo Misūrio universiteto mokslininkas.
„Vikšrai iš tiesų šliaužia šalin, paragavę chemines medžiagas išskyrusių augalų dalių. Taigi jų čiaumojimo garsus galima panaudoti žemės ūkyje, siekiant apsaugoti didžiulius laukus nuo kenkėjų“, - praktine tyrimo nauda džiaugėsi H. Apel.
„Šis tyrimas kiek plačiau praveria langą į augalų elgsenos pasaulį. Išsiaiškinome, kad augalai lygiai taip, kaip ir gyvūnai, reaguoja į įvairius skirtingus aplinkos dirgiklius, nors ta reakcija mums gali atrodyti gana keista“, - kalbėjo R. Cocroftas.
