Prekybos centruose atsiras daugiau lietuvių ūkininkų produkcijos

Jau greitai prekybos centruose galima bus nusipirkti daugiau ekologiškų lietuviškų maisto produktų. Penktadienį Lietuvos prekybos tinklo „Iki“, Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovai pristatė bendradarbiavimo projektą ir pasižadėjo siekti, kad lietuviškos prekės kiekvienam pirkėjui būtų kuo prieinamesnės.

Siekia pritraukti ūkininkų

Pagrindinės kliūtys, su kuriomis iki šiol teko susidurti prekybos centrams bendradarbiaujant su ūkininkais – griežtos sutarčių sąlygos, sudėtingas veterinarinių reikalavimų užtikrinimas. Todėl iki šiol į prekybos centrus patekdavo daugiausia didžiųjų ūkininkų arba perpardavinėtojų produkcija.

„Niekas česnakų neaugina labai dideliais kiekiais. Atvažiuoja perpardavėjai į mažesniu ūkius, superka kilogramą česnakų už keturis litus, o perparduoda prekybos tinklams už aštuonis. Todėl prekybos centruose lietuviškų česnakų ir nėra“, - specifiką aiškino Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė.

Prekybos tinklo komercijos ir marketingo direktorius Arvydas Rimas pasakojo, kad pirkėjas visada nori rinktis lietuvišką prekę, todėl pardavėjai yra suinteresuoti, kad tokios produkcijos būtų kuo daugiau. Tikimasi, kad supaprastinus sutartis ir sutrumpintus procesus, sutarčių su ūkininkais skaičius dar šiemet pasieks šimtą.

Šiuo metu prekybos tinklas bendradarbiauja su 20 ūkininkų. Lietuvių ūkininkų produkcija įvairi: nuo bulvių iki ekologiškų arbatų.

Dabartiniai reikalavimai – per griežti

„Smagu, kad visi augame. Tą supratome, kai prieš 4 metus pradėjo veikti ūkininkų turgeliai. Turgeliai turi pereiti į kitą stadiją. Puikiai suprantame, kad ūkininkams parduoti prekes į prekybos centrus sudėtinga. Ekologiškų prekių pasiekiamumas turi padidėti. Ūkio ministerija ir maisto ir veterinarijos tarnyba turi tai užtikrinti. Ne kiekvienas gali nueiti iki ūkininkų turgelio. Svarbu, kad pirkėjas galėtų nusipirkti gryną, kokybišką produktą“ , - sakė Žemes ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius.

VMVT duomenimis, 2012 m. negyvūninę maisto produkciją gamino 282 ūkininkai. Daugiausia jų perdirbinėjo grūdus, augino vaisius ir uogas, augino, perdirbinėjo ir konservavo daržoves. Gyvūninio maisto gamyboje pirmauja bitinkystė. Lietuvoje suskaičiuoti beveik 6 tūkstančiai bitynų. Taip pat didelė dalis ūkininkų dirba pieno ūkiuose.

Pasak VMVT direktoriaus pavaduotojo Zenono Stankevičius, dažniausiai savo produkciją ūkininkai parduota turgeliuose ar iš savo ūkių tiesiogiai. VMVT, siekdama supaprastinti lietuviškų daržovių ir vaisių patekimą ant vartotojų stalo, siūlys prekybos centruose parduodamiems Lietuvos ūkininkų išaugintiems vaisiams ir daržovėms taikyti tokius pačius reikalavimus kaip ir turguose, turgeliuose ar tiesiogiai iš savo ūkio parduodamai produkcijai. Taip pat plačiau teiks informaciją dėl bendrųjų ženklinimo reikalavimų: kokią informaciją privaloma pateikti maisto produkto etiketėje, kaip nurodomas sudedamųjų dalių sąrašas, tinkamumo vartoti terminas, ir kiti privalomi rekvizitai.

„Palaikome ir remiame iniciatyvas, skatinančias ūkininkus gaminti ir tiekti vartotojams savo pagamintus ar užaugintus, tradicinius produktus. Kuo kelias, kurį produktas turi nukeliauti iki savo vartotojo yra trumpesnis, tuo didesnę naudą gauna tiek vartotojas, tiek ir to produkto gamintojas. Todėl sveikintina ir pastaroji prekybos tinklo „Iki“ iniciatyva, prekybininkų ir šalies ūkininkų bendradarbiavimas“, – sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius.

Norėdamas tiekti arbatžoles, dokumentus tvarkė keturis mėnesius

„Į projektą žiūrime su optimizmu, tačiau rezultatą pamatysime tik vasarą – rudenį, - sakė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė, - Be abejonės tai – galimybė vartotojui pateikti aukštesnės kokybės produktus“.

Ji pabrėžė, kad smulkesniems ūkininkams reikės didelio padrąsinimo, nes jie yra girdėję apie milžiniškus reikalavimus teikiamai produkcijai ir apie sudėtingą dokumentų tvarkymo procesą.
Zofija Cironkienė sako, kad ir supaprastinus reikalavimus, gali iškilti problemų. „Neaišku, ar augintojas norės taip dirbti, nes įsipareigojimai visgi bus. Nežinia, ar jis sugebės atitikti reikalavimus, nes visų pirma produkciją vertina ne prekybos centras, o vartotojas. Augintojams gali trūkti kompetencijos,“- teigia ji. Tačiau direktorė permainomis patenkinta: „Jei išmesime tarpininką – supirkėją, visiems bus tik geriau“.

Visas procedūras prieš pradėdamas tiekti savo arbatas prekybos tinklui, jau perėjęs individualios įmonės „Geri meistrai“ vadovas Vytenis Daubaras pasakojo, kad prekybos tinklas pats jį susirado ir pasiūlė bendradarbiauti. „Prireikė keturių mėnesių visiems dokumentams sutvarkyti ir leidimams gauti“,- sakė ūkininkas.

„Sudėtingiausia buvo tvarkyti reikalus, susijusius su maisto ir veterinarijos tarnyba. Nėra jokio sąrašo, kuriame būtų visi reikalavimai aiškiai surašyti. Tada skambini, klausi, o jie sako – ieškokite internete. Laimei, mano regiono tarnyba pasitaikė labai paslaugi ir paprastai viską paaiškino“, - džiaugėsi ūkininkas.