Likus šešiems mėnesiams iki svarbios klimato konferencijos Paryžiuje popiežiaus skelbiama enciklika ragina tarptautinius veikėjus prisiimti atsakomybę už „naujus gamybos, platinimo ir vartojimo būdus“, sakoma nutekintame dokumento juodraštyje.
Pontifiko kritika nevaldomam finansų sektoriui turbūt išprovokuos stiprią liberaliosios dešinės reakciją, ypač Amerikoje.
JAV prezidento posto siekiantis respublikonas Džebas Bušas trečiadienį apibendrino konservatorių nepasitenkinimą, pareiškęs: „Ekonomikos politiką perimu ne iš savo vyskupų, kardinolo arba popiežiaus.“
Popiežiaus dokumente dar vienu itin neigiamu veiksniu įvardijamos technologijos ir jų apologetai, kurie nepaiso atsakomybės ir etikos, aukščiau visko keldami vartojimą ir pelną.
200 puslapių enciklika – manifestas, kuriame dėstomi katalikų mokymą pagrindžiantys principai – bus pirmasis tokio pobūdžio dokumentas, paskelbtas argentiniečio popiežiaus, turintis pasiekti 1,2 mlrd. pasaulio katalikų ir skatinti susimąstyti visus kitus žmones, kad ir koks būtų jų tikėjimas.
2013 metų Jungtinių Tautų ataskaitoje daroma išvada, kad pasaulio klimato šiltėjimą skatina žmogaus veikla, o tikimybė, kad ši prielaida teisinga – 95 procentai.
Tačiau atvirai kalbėti nevengiantis lotynų amerikietis dvasininkas gali iš naujo atkreipti milijonų žmonių dėmesį į šią problemą, tokiu būdu didindamas spaudimą beveik 200 šalių vyriausybėms, kurioms bus atstovaujama Paryžiuje gruodį vyksiančioje klimato konferencijoje.
Karai dėl vandens
Pontifiko pateikiamas ateities vaizdas atrodo niūriai: klimato pokyčius labiausiai skatina žmogaus godumas ir savižudiškas susižavėjimas naujomis technologijomis bei pažanga. Bet popiežius tikriausiai pabrėš, kad žmonija dar turi laiko pasitaisyti.
Pranciškus, vaizduodamas pasaulio neturtinguosius nevaržomos turtingųjų vartotojiškos kultūros aukomis, perspėja, kad nesugebėjimas imtis veiksmų ves į karus dėl derlingų teritorijų ir vandens išteklių.
Jis pasisako už „saikingumo“ revoliuciją, kuri suteiktų atsvarą „abejingumo globalizacijai“.
Argentiniečio nuomone, turtingosios šalys turėtų ne stengtis prisiimti kiek įmanoma mažesnius įsipareigojimus, o dėti didesnes pastangas ir prisiimti didesnę finansinę naštą negu neturtingosios valstybės, pereidamos nuo dujų, naftos ir akmens anglių vartojimo prie atsinaujinančių šaltinių energetikos.
„Ši enciklika padarys didelį poveikį“, – prognozuoja JT Bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) vadovė Kristiana Figeres.
„Popiežius Pranciškus asmeniškai angažuojasi į šį klausimą labiau negu bet kuris ankstesnis popiežius; jis labai iškalbus ir aistringas pasisakydamas šia tema, o ši enciklika visa tai perteiks“, – aiškino ji.
Naujasis manifestas taip pat tikriausiai įtvirtins Pranciškaus puoselėjamą socialiai radikalaus popiežiaus įvaizdį, bet jo turinys nebus staigmena.
Pontifikas savo požiūrį šią tema išsakė jau praeitą mėnesį, kai perspėjo „pasaulio galinguosius“, kad jie turės atsakyti prieš Dievą, jeigu aplinkai daroma žala žlugdys pastangas įveikti badą pasaulyje.
Jis griežtai neigė kaltinimus, kad yra „popiežius marksistas“, antradienį sakydamas, kad žmogaus pastangos atkreipti dėmesį į skurdo problemą toli gražu nepaverčia jo komunistu.