Sruvenantį vandenį palaiko nuotekomis
Renginio metu gamtininkai, etnologai, istorikai, menininkai kalbėjo apie šaltinių ir upelių susidarymą, tyrimus, įtaką ir nykimo priežastis. Pasak seminaro organizatorės dailininkės Dalios Dokšaitės, šaltiniai miestuose tampa nepageidaujami – jie užkasami, ant jų įsigudrinama pastatyti namus, nutiesti gatves, pilamos įvairios atliekos: „Šiais laikais vandenys dažnai būna labai užteršti. Mes jų nelabai žiūrime, net nematome, ko gero, kad jie yra. Einame gatve ir net nepastebime, kad ten po apačia šaltinis ar upelis. Tų šaltinių yra nemažai, tačiau dažnai yra linkstama juos paslėpti, kad jie nekeltų problemų“.
Vien Vilniuje tokių vandens versmių yra kelios dešimtys. Didžioji jų dalis laikui bėgant buvo paslėptos po žeme. Pasak geomorfologės Reginos Morkūnaitės, šaltiniai Lietuvoje susiformavo dar senovėje, traukiantis ledynams. Bėgant laikui, augant pastatų skaičiui, tiesiant gatves, vandentiekius nemažai šaltinių išnyko, buvo pakeistos natūralios jų vagos. Pasak R. Morkūnaitės, detalesni vandens versmių tyrimai pradėti atlikti palyginus neseniai. Didelis dėmesys skiriamas tokių šaltinių švaros ir cheminės sudėties nustatymui.
Dažnas žmogus net neįtaria apie vienoje ar kitoje vietoje pasislėpusius šaltinius. Matant vamzdžius ir iš jų sruvenantį vandenį nesunku suklysti ir palaikyti tai nuotekomis. Žinantys, kuriose vietose teka versmės, ateina prie jų ne tik pasižiūrėti. Hidrogeologas Mykolas Kaminskas pasakoja, kad vykdant tyrimus tenka pamatyti visko: „Kartais reikia prasibrauti pro žmones, atsiprašyti, kad praleistų, kad galėtume paimti šlakelį vandens tyrimams. Ten būna „bambalių“ pristatyta, žmonės veža, žmonės geria tą vandenį“.
Nori Antakalnyje įkurti japonišką sodą
„Barstoma daugiau druskos, važinėjama mašinomis. Mes negalime išvengti tos taršos, tarkime, kad ir tais pačiais nitratais. Tačiau yra objektų likusių dar iš tų senų sovietinių laikų, kur į gamtos apsaugą visiškai nebuvo kreipiama jokio dėmesio – likusios įvairios gamyklos, užterštos jų teritorijos. Čia galima šnekėti apie naftą, sunkiuosius metalus. Metalai, deja, gali kauptis žmogaus organizme ir pakenkti“.
Prieš geriant šaltinių vandenį patartina pasidomėti jų aplinka, sužinoti, kokie pastatai galėjo stovėti netoliese. Taip išvengsite nemalonių pasekmių.
Atsiranda vis daugiau žmonių, kurie rūpinasi šaltinių švara, išsaugojimu, atgaivinimu. Siūlomi patys įvairiausi projektai. Planą yra parengusi ir dailininkė D. Dokšaitė. Menininkė siekia atgaivinti vieną iš sostinės šaltinių ir greta įkurti japonišką sodą. Antakalnyje po žeme tekančios srovės šiuo metu beveik nematyti, tačiau seniau šioje vietoje žmonės galėję gerti vandenį. Iš Kalnų parko į Nerį tekantis šaltinis, menininkės nuomone, galėtų tapti vilniečiams ir miesto svečiams skirto nemokamo sodo centru: „Čia yra mano gimtinė, čia būdama maža gyvenau. Žinau puikiai šitas vietas, šaltinį šitą. Norėčiau, kad čia pavyktų įrengti japonišką sodą. Japoniškas – tai nereiškia tiltelio ar dar kažko. Svarbi dvasia pati. Ne kažką iš kažkur perkelti, bet harmonizuoti tą supančią aplinką, į ją įsijausti. Galėtų ten vykti kažkokie renginiai. Norėčiau, kad bendruomenė ir miesto žmonės į tai įsijungtų, turėtų galimybę ten pabendrauti“, - mintimis dalinosi Dalia Dokšaitė.
