aA
Visomis išgalėmis susivienyti ir apsaugoti aplinką nuo taršos plastiku ir tuo pat metu skatinti inovacijas – toks pastaraisiais metais kurptas pažangios Europos ateities kūrimo planas. Stiprioji iššūkio pusė – šio tikslo imtasi siekti bendrai: nuo vyriausybinio lygmens iki verslo, nuo mokslo iki švietimo, nuo nevyriausybinių organizacijų iki konkretaus pavienio vartotojo.
© Shutterstock

Savo ruožtu Lietuva gali didžiuotis ne tik dalyvaujanti šiuose procesuose, bet ir tampanti gerosios praktikos skleidėja.

Skanaus! Plastikas tavo lėkštėje

Pradėkime nuo pradžių – kodėl plastikas tapo toks populiarus?

„Plastikas yra pigi ir lengva medžiaga, be to, patogi naudotis. Žmonės jos atsisakytų, jeigu atsirastų patogesnė alternatyva arba juo naudotis taptų brangu. Plastikas pakeitė mūsų gyvenimą į gera, ir tikrai nebus sukama atgal“, – įsitikinęs VšĮ „Žiedinė ekonomika“, padedančios Lietuvoje skatinti beatliekinę gamybą ir gyvenimo būdą bei populiarinti žiedinės ekonomikos principus tarp verslo ir valdžios institucijų, steigėjas Domantas Tracevičius.

Pasak jo, vis dėlto ten, kur yra patogios ir tvarios alternatyvos, turėtume ieškoti išeičių fiskalinėmis ir (arba) draudimo priemonėmis, kad neperdirbamas plastikas nepatektų į rinką arba naudojimasis juo būtų labai brangus.

Kaip rodo statistika, iki šiol kiekvienais metais europiečiai išmesdavo 25 mln. tonų plastiko atliekų. Ir tik mažiau nei trečdalis jų būdavo surenkama perdirbti. Visame pasaulyje plastikiniai gaminiai sudaro 85 procentus visų paplūdimių šiukšlių.

Skaičiai stulbinantys ir jie liečia kiekvieną iš mūsų asmeniškai. Mat plastikas atsiduria ne tik mūsų plaučiuose, bet ir lėkštėse – ore, vandenyje ir maiste esančių mikroplastikų poveikis sveikatai dar nežinomas. Tačiau nesiimant priemonių, su tuo tektų susidurti kiekvienam iš mūsų.

Iki šiol plastikas daugeliu atvejų buvo gaminamas, naudojamas ir šalinamas taip, kad nebelikdavo galimybių gauti ekonominės naudos iš žiedinės ekonomikos principų. Šiandien vis daugiau kalbama apie žiedinę plastikų ekonomiką – pritraukiant investicijų, reikšmingai padedant mažinti sausumoje, vandenyje ir ore esančių plastiko šiukšlių kiekį, įgalinant naujų inovacijų diegimą, konkurencingumo didinimą ir kokybiškų darbo vietų kūrimą. Vis drąsiau viešojoje erdvėje svarstoma, kad šis laikas ir besiklostančios aplinkybės – puiki proga Europos pramonei tapti naujų technologijų ir medžiagų srities lydere pasaulyje. O štai vartotojai turės galimybę sąmoningai rinktis tai, kas naudinga aplinkai, o tuo pačiu – ir jiems.

Oficialiai paskelbtas karas

Vos prieš metus Europos Komisija pateikė direktyvos pasiūlymą, skelbiantį „karą“ vienkartiniams plastikiniams gaminiams, t. y. šiuo siūlymu siekiama sumažinti vienkartinių plastikinių gaminių keliamą poveikį aplinkai, ypač vandens ekosistemoms, ir žmonių sveikatai. Šių metų gegužės 21 d. ES Taryba priėmė šias Komisijos pasiūlytas plataus užmojo priemones, kuriomis siekiama mažinti jūrų taršą 10-čia Europos paplūdimiuose dažniausiai randamų plastikinių gaminių, paliktais žvejybos įrankiais ir aerobiškai skaidžiu plastiku.

Vadinamoji vienkartinių plastikinių gaminių direktyva yra esminis Europos Komisijos Žiedinės ekonomikos veiksmų plano elementas ir dalis ES plastikų strategijos. Šia strategija, atsižvelgiant į visą šios medžiagos gyvavimo ciklą, siekiama spręsti plastiko atliekų – kurios ne tik žalingos aplinkai, bet ir yra plastiko švaistymas – problemą ir kurti bei remti pažangią, novatorišką ir tvarią plastiko pramonę.
Direktyva grindžiama panašiu metodu kaip sėkminga 2015 m. Plastikinių maišelių direktyva, padėjusi sparčiai pakeisti vartotojų elgesį. Naujosios priemonės duos naudos ne tik aplinkai, bet ir ekonomikai, pavyzdžiui: į orą bus išmesta net 3,4 mln. tonų teršalų mažiau (skaičiuojant CO2 ekvivalentu); bus išvengta žalos aplinkai, kuri nesiimant veiksmų iki 2030 m. siektų 22 mlrd. eurų; savo ruožtu vartotojai sutaupys 6,5 mlrd. eurų.

Skirtingi gaminiai – skirtingos taisyklės

Priimtos direktyvos taisyklėse dėl vienkartinių plastikinių gaminių ir žvejybos įrankių skirtingiems gaminiams numatytos skirtingos priemonės. Naujosios taisyklės nustatytos taip, kad būtų pasiekta geriausių rezultatų. Kas nustatoma naujomis taisyklėmis?

Pirmiausia, draudimas prekiauti tam tikrais vienkartiniais plastikiniais gaminiais, kurių pakaitalų yra rinkoje, t. y., plastikiniais ausų krapštukais, vienkartiniais valgymo įrankiais, lėkštėmis, šiaudeliais, maišikliais, oro balionėlių lazdelėmis, taip pat gėrimų indeliais ir maisto bei gėrimų tara iš polistireninio putplasčio ir visais aerobiškai skaidaus plastiko gaminiais.

Taip pat numatytos iš plastiko pagamintos maisto taros ir gėrimų indelių naudojimo mažinimo priemonės ir specialaus tam tikrų produktų ženklinimo nuostatos, kad vartotojai žinotų, kaip juos tvarkyti ir kad juose yra plastiko (pavyzdžiui, drėgnos vienkartinės servetėlės, higieniniai paketai, tabako gaminiai su filtrais ir kt.).

Plastikas
Plastikas
© Organizacijos nuotr.


Turės būti sukurtos didesnės gamintojo atsakomybės sistemos, t. y. gamintojai, priklausomai nuo jų gaminamų gaminių (maisto ir gėrimų tara, pakeliai ir pakuotės, drėgnos servetėlės, balionėliai, tabako gaminiai su filtrais ir kt.), turės apmokėti visuomenės informavimo, infrastruktūros, transportavimo, apdorojimo ir šiukšlių sutvarkymo ar net tų gaminių (pavyzdžiui, tabako gaminių su filtrais) atliekų surinkimo viešose vietose išlaidas.

Visų suplanuotų veiksmų tikslas gana ambicingas: kad iki 2029 metų būtų atskirai surenkama 90 procentų plastikinių gėrimų butelių (iki 2025 m. – 77 proc.), kad būtų įgyvendinti nauji gėrimų taros projektavimo reikalavimai (dangteliai liktų pritvirtinti prie gėrimų butelio ir kombinuotosios gėrimų pakuotės); kad PET butelių sudėtyje nuo 2025 m. būtų 25 procentai, o nuo 2030-ųjų – 30 procento perdirbto plastiko.

Direktyvos rengėjai įsitikinę, kad žengdama šį žingsnį ES tampa kovos su jūros šiukšlinimu pasaulio lydere.

Laukia namų darbai

Akivaizdu, ES Tarybai patvirtinus direktyvą, valstybių narių laukia nemažai namų darbų – jos turės per dvejus metus perkelti jos nuostatas į savo nacionalinę teisę. Direktyvoje numatytų priemonių perkėlimo į nacionalinę teisę datos skiriasi: draudimai ir ženklinimo įpareigojimai turės būti įgyvendinti per dvejus metus nuo direktyvos įsigaliojimo; per 5 metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo visų mažesnės kaip 3 litrų talpos gėrimų butelių dangteliai ir kamšteliai turės būti pritvirtinti prie butelio; papildomi didesnės gamintojų atsakomybės įsipareigojimai turės būti įgyvendinti, priklausomai nuo gaminio, 2023 m. sausio mėn. – 2024 m. gruodžio 31 d.

O ką jau turime Lietuvoje? Aplinkos ministerija parengė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą, kuriuo numatomi skirtingi mokesčio už aplinkos teršimą tarifai, perdirbamoms ir neperdirbamoms pakuotėms. Siekiama ekonominėmis priemonėmis skatinti teršėjus mažinti aplinkos teršimą, vykdyti atliekų prevenciją ir tvarkymą, neviršyti nustatytų teršalų išmetimo į aplinką normatyvų, taip pat iš mokesčio kaupti lėšas aplinkosaugos priemonėms įgyvendinti.

Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo draudimas pakuočių pardavėjams ir platintojams prekių ar produktų pardavimo vietose neatlygintinai dalyti lengvuosius plastikinius pirkinių maišelius, išskyrus labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius, kurie būtini higienos tikslais arba pateikiami kaip nefasuotiems maisto produktams skirta pirminė pakuotė siekiant išvengti maisto švaistymo. Artimiausiu metu bus teikiamas pasiūlymas nustatyti draudimą tiekti Lietuvos rinkai iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintus pirkinių maišelius.

Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiutė pabrėžė, kad nors įgyvendinant direktyvą Lietuvoje netrūks ir iššūkių, tačiau joje įtvirtinti reikalavimai yra ir naujos galimybės Lietuvos verslui bei mokslui – šia direktyva skatinamas inovatyvių technologijų kūrimas.

Kaip pažymėjo Aplinkos ministerijos atstovė, džiugina tai, kad nelaukiant privalomo reglamentavimo Lietuvoje atsiranda vis daugiau savanoriškų iniciatyvų iš institucijų, verslo atstovų ir visuomenės. Be to, didėjantis visuomenės sąmoningumas skatina rinktis tvaresnius ir aplinkai mažesnį poveikį darančius gaminius, todėl ir prekybos centrų lentynose, įvairiuose renginiuose daugėja vienkartinių plastikinių gaminių alternatyvų.

9 iš 10 lietuvių naudojasi užstato sistema

1,6 mlrd. iš viso tiek vienkartinių gėrimų pakuočių surinko Lietuvoje veikianti užstato sistema, kuriai šį vasarį sukako 3 metai. Per tą laiką užstato sistema užsitikrino Lietuvos gyventojų paramą. Dar praėjusių metų pabaigoje atlikta bendrovės „Spinter research“ reprezentatyvi apklausa parodė, kad net 88 proc. Lietuvos gyventojų naudojasi užstato sistema, 97 proc. jų yra patenkinti sistemos veikimu, o 98 proc. įsitikinę jos reikalingumu. Įdomu, kad užstato sistema naudojasi labai panašus didmiesčių, mažesnių miestų ir kaimų gyventojų procentas, naudotojų dalis esmingai nekinta skirtingas pajamas gaunančiose grupėse. Taigi į užstato sistemą tolygiai įsitraukia visų profesijų bei šalies regionų gyventojai.

Plastikiniai maišeliai
Plastikiniai maišeliai
© Shutterstock


Tiesa, Lietuvos gyventojai labiausiai pastebi akivaizdesnį užstato sistemos poveikį. 71 procentas respondentų kaip pagrindinį jos pranašumą įvardija mažiau teršiamą aplinką. Tai nestebina, nes anksčiau vien tik PET pakuočių buvo surenkama vos 35 procentai. Dabar šis rodiklis viršija 90 procentų. Dėl to į mūsų aplinką per paskutinius 3 metus neišmesta apie 680 mln. PET gėrimų pakuočių.

Apie praėjusių metų užstato surinkimo rezultatus žiūrėkite čia.

Turime namų darbų ir kitiems

Galime didžiuotis: nors kitose šalyse užstato sistema įdiegta senokai, dar niekam antraisiais veiklos metais nėra pavykę surinkti 92 proc. visų į rinką išleidžiamų pakuočių. Užstato sistema veikia žiedinės ekonomikos principais, čia nėra pakuočių atliekų, nes visos panaudotos pakuotės tampa žaliava naujiems gaminiams. Tokiu būdu racionaliai sutaupomos pirminės plastiko, stiklo, geležies ir aliuminio žaliavos, mažinamos energijos sąnaudos ir, žinoma, poveikis aplinkai. Vien Lietuvos užstato sistema per savo veiklos metus neleido susidaryti maždaug 155 tūkst. tonų anglies dvideginio.

Lietuvos patirtis pelnytai pelnė tarptautinį pripažinimą – daugeliui valstybių šiandien tampame pavyzdžiu, kaip reikia kovoti su tarša. Mūsų patirtį savo šalyse nori pritaikyti ne tik Europos valstybių, bet ir Kinijos, Indijos, Australijos ar Pietų Korėjos atstovai. Ieškodami geriausių būdų kovoti su tarša, jie atidžiai analizuoja Lietuvos „sėkmės istoriją“.

VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovo Gintaro Varno teigimu, „šiuo metu esame visos užstato sistemos ambasadoriai. Tai garsina mūsų šalies vardą bei stipriną jos įvaizdį. Bet svarbiausia, kad tai padeda kurti švaresnę ir saugesnę ateitį“.

Prekybos centrai Lietuvoje seka pasaulio tendencijomis

Rengiant šį straipsnį birželio mėnesį buvo apklausti Lietuvoje veikiančių didžiųjų prekybos tinklų atstovai. Pasiteirauta, kokie pokyčiai per pastaruosius metus įvyko, siekiant sumažinti prekybą vienkartiniais plastikiniais gaminiais (įskaitant plastiko pakuotes, maišelius). Visų prekybos tinklų atstovai sutartinai teigė puikiai suprantantys savo atsakomybę, todėl ieškantys būdų maksimaliai sumažinti naudojamo plastiko kiekius tiek pačiose įmonėse, tiek parduotuvėse, taip pat pabrėžė nuolat sekantys pasaulines tendencijas: nuo galimybės pasirinkti pirkinių bei jų pakavimo pakaitalus iki šviečiamojo pobūdžio informacijos sklaidos visuomenei.

Pakuokime „kultūringai“, t. y. ekologiškai

Turbūt daugiausiai dėmesio prekybos tinklai skiria pakavimo „kultūros“ pokyčiams. Jie neįvyksta per dieną, tad žingsnis po žingsnio siekiama keisti pirkėjų įpročius, paskatinti juos rinktis aplinkai draugiškus pakaitalus, produktus iš perdirbamų medžiagų (kad ir to paties plastiko), naudoti daugkartinius pirkinių maišelius arba vietoje plastikinių rinktis popierinius (idealu – jeigu jie gaminami iš perdirbto popieriaus) arba popierines dėžes; kai kur tam tikroms prekių grupėms pakuoti, pavyzdžiui, šviežiai žuviai ir mėsai, naudojamas rudas popierius.

Vis daugiau pirkėjų susidomėjimo sulaukia skalbiami daugkartinio naudojimo maišeliai vaisiams bei daržovėms; viename iš prekybos tinklų siūlomas ir specialus daugkartinis maišelis šaldytiems produktams. Taip pat pirkėjams nuolat primenama, kad daugelio vaisių ir daržovių visai nebūtina dėti į ploną plastikinį maišelį – bananus, obuolius, paprikas, cukinijas ir kt. kasoje galima pasverti ir be maišelio.

Alternatyvus asortimentas džiugina

Pamažėl keičiasi ir asortimentas: vienkartinių indų, šiaudelių ar ausų krapštukų ir toliau bus galima įsigyti, tačiau jie bus popieriniai, mediniai ar pagaminti iš kitokios biologinės medžiagos, pavyzdžiui, iš cukranendrių (ateityje numatoma prekiauti gaminiais iš palmių lapų, kviečių, kukurūzų ar kanapių pluošto, jūros dumblių, sapropelio (dumblingų nuosėdų, susidarančių gėlų, stovinčių vandenų dugne) ar krakmolo). Įprastus vienkartinius šiaudelius šiandien daug kur keičia daugkartiniai metaliniai.

Būtent tokios prekės netaps plastiko šiukšlėmis vandenynuose, be to, atitiks žiedinės ekonomikos principus.

Kovodami su pasaulinio masto ekologine problema bei atsižvelgdami į ES raginimus šalims narėms sumažinti aplinką itin teršiančių vienkartinių indų iš plastiko vartojimą, visiškai nutraukti prekybą vienkartiniais plastikiniais indais ketina visi prekybos tinklai, veikiantys Lietuvoje. Skiriasi tik pasirinktas laikas, nuo kada: štai vienuose prekybos centruose plastiko gaminių (tokių kaip vienkartiniai puodeliai, lėkštės, stalo įrankiai, šiaudeliai, medvilniniai ausų krapštukai) neberasime jau šį rudenį, kituose pokyčiai šiuo klausimu bus įgyvendinami laikotarpiu iki 2020-ųjų.

Pradėk nuo savęs – pasiteisinanti įmonės filosofija

Pokyčius pirmiausia reikia pradėti nuo savęs. Vienas iš kalbintų prekybos tinklų pažymėjo daug dėmesio skiriantis savo darbuotojų sąmoningumui ugdyti: su jais ne tik daug kalbama apie pakuočių rūšis ir rūšiavimą, bet ir darbo vietose atsakingai rūšiuojama. O parduotuvėse pirkėjams teikiama informacija, kaip teisingai rūšiuoti, žmonių švietimą aplinkosaugos klausimais siekiama integruoti ir į išorinius įmonės renginius.

Plastikiniai įrankiai
Plastikiniai įrankiai
© AFP / Scanpix


Kito prekybos tinklo plastiko strategijoje ambicingai numatyta, kad iki 2022 metų visi privačios etiketės produktai bus supakuoti perdirbimui tinkamoje ar daugkartinio naudojimo pakuotėje, o iki 2030 metų visos privačios etiketės pakuotės jau bus pagamintos iš perdirbtų ar atsinaujinančių medžiagų.
Trečiasis prekybos tinklas užsibrėžęs iki 2020 metų atsisakyti visų parduodamų vienkartinių plastikinių pirkinių maišelių. Šis sprendimas į aplinką patenkančio plastiko kiekį kasmet leistų sumažinti daugiau kaip 100 tonų. Taip pat bus siekiama iki 2025 m. sunaudojamo plastiko kiekį sumažinti penktadaliu bei užtikrinti, jog visos prekybos tinklo privačių prekės ženklų gaminių plastiko pakuotės būtų 100 procentų tinkamos perdirbimui.

Įdomias tendencijas ir būsimus prekybos sprendimus jau galime pamatyti kitose šalyse. Net ir mažiausias poslinkis pokyčių link yra reikšmingas. Štai kad ir vaisių bei daržovių žymėjimas ne plastikiniais lipdukais, o specialiais, lazeriu atliekamais įspaudais. Šis novatoriškas metodas suteikia visą reikiamą informaciją apie produktą, tačiau visiškai nepažeidžia nei prekinės išvaizdos, nei maistinės kokybės. Tikėtina, kad naujovė pasieks ir Lietuvą.

Vasara be plastiko

Visoje Europoje sąmoningus vartotojus sujungia nevyriausybiniai aplinkosauginiai tinklai, kaip pavyzdžiui „Zero Waste Europe“ ir „European Environmental Bureau“.

Vietos mastu irgi nuolat vyksta įvairūs smagūs aplinkosauginiai projektai, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje vyksta įvairūs didesni ar mažesni visuomeniniai judėjimai, skatinantys ugdyti ekologinį vartotojų sąmoningumą. Juos inicijuoja tiek patys piliečiai, tiek įvairios organizacijos ar socialiai atsakingas verslas, pasirinkdami kartais netradicinius būdus.

Pavyzdžiui, Lietuvoje jau ne vieneri metai siekiama netradiciškai ugdyti moksleivių ekologinį sąmoningumą. Šią vasarą vienos iš pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos bei aplinkosauginės iniciatyvos „Kita forma“ bendras projektas „Žalioji olimpiada“ pakvietė mokyklų bendruomenes, mokinius ir Lietuvos šeimas prisijungti prie aplinkos kokybės gerinimo ir priimti vasaros iššūkį „Vasara be plastiko“, kuriuo siekiama aplinkosaugos idėjas paversti praktiniais darbais, o darbus – įpročiais.

Projektui startuoti vasaros metas pasirinktas neatsitiktinai. Jos metu ne tik imamasi smagios veiklos gamtoje, patiriama daug gerų emocijų, bet ir „sukaupiama“ daugiau plastiko atliekų: plastikinių maišelių, gėrimų butelių ar vienkartinių indų. Iššūkis „Vasara be plastiko“ skatina mažinti plastikinių daiktų vartojimą, pakeičiant juos daugkartinio naudojimo alternatyvomis – plastikinius pirkinių maišelius medžiaginiais, plastikinius šiaudelius – metaliniais, vienkartinius indus – daugkartiniais, kasdien naudojamais namuose, o plastikinius vandens buteliukus – gertuvėmis.

Kaip motyvacija iššūkio metu bus fiksuojami rezultatai: „sutaupytų“ arba, kitaip tariant, nesusidariusių plastikinių pakuočių atliekų kiekis, nurodant iššūkio laiką. Aktyviai įsitraukti į iššūkį skatinamos ne tik nacionalinėje „Žaliojoje olimpiadoje“ dalyvaujančių mokyklų komandos, bet ir šeimos ar tiesiog ekologinėmis idėjomis besidominčios draugų kompanijos.

Maži epizodai – dideliems istorijos pokyčiams

Vilnietė Lina augina pametinukes: 5-metę Ievą ir 6-metę Liepą, kurių gimtadieniai švenčiami tą pačią – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo – dieną; tądien Lina su vyru ir atžalomis planuoja surengti pikniką kur nors gamtoje. Lina jau dabar svarsto, kokiais užkandžiais pasirūpinti ir kaip juos supakuoti, kad būtų ne tik praktiška, bet ir saugu aplinkos atžvilgiu. Ji tiki, kad geriausiai ugdo asmeninis pavyzdys. Lina džiaugiasi randanti parduotuvėse vis gausesnį „ekologišką“ vienkartinių indų asortimentą.

Jonas dievina vieno degalinių tinklo kavą, jau tampa ritualu kasryt prieš darbo dieną perkraustymo įmonėje užvažiuoti puodelio kavos. Su daug grietinėlės. Jau treji metai Jonas Tomas kavą pilasi į tą patį puodelį. Jis paskaičiavo, kad vien per šiuos metus jis „atsisakė“ virš 500 vienkartinių kavos puodelių.

Inesa metė perspektyvų darbą valstybės tarnyboje ir ėmėsi to, prie ko nuolat linko jos širdis – siūti. Pastaruoju metu jos aistra – pirkinių maišeliai, kuriuos su malonumu siuvo ir dovanojo draugams ir šeimos nariams, dabar tai tampa verslu. Šiandien jos siūtą pirkinių maišelį galėtum išvysti ne tik Vilniuje, bet ir Tokijuje ar Niujorke.

Tai tik keli trumpučiai epizodai, tačiau jeigu kiekvienas sau sąžiningai užduotų klausimą – ką jau šiandien galėčiau padaryti, kad plastiko pasaulyje būtų mažiau, jau po metų nustebtume stebėdami teigiamus pokyčius. Nuo savęs iki visuomenės. Pabandom?

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
3.3333

Per ketvirtį padaugėjo gyventojų pranešimų dėl aplinkosaugos pažeidimų (7)

Aplinkos apsaugos departamentas antrą metų ketvirtį gavo 5285 gyventojų pranešimus apie...

Artėjant savaitgaliui: 4 patarimai planuojantiems leistis į žygį gamtoje (1)

Sinoptikai žada, kad po lietingų dienų pagaliau galėsime džiaugtis sausesniu ir saulėtu...

Ilgiau taikstytis su žmonių abejingumu nebegalėjo: ryžosi pakeisti lietuvių mąstymą ir kasdienybę (11)

Aktyvus jaunimas visame pasaulyje siekia atkreipti dėmesį į ekologijos ir aplinkosaugos svarbą....

42 metus su paukščiais dirbantis Vytautas Jusys: sąraše – daugiau nei 780 tūkst. sužieduotų sparnuočių (33)

Ventės rago ornitologinė stotis šiemet švenčia solidų 90-ies metų jubiliejų. Pernai buvo...

Teršiantiems orą numatoma finansinė parama: už ką ir kokių sumų gali tikėtis gyventojai? (85)

Įgyvendinant tarptautinius reikalavimus dėl oro taršos mažinimo, Lietuvoje parengtas Nacionalinis...

Top naujienos

Erdoganas apsiskaičiavo ir įsispraudė į kampą: gali tekti skaudžiai mokėti (3)

Pastaruosius kelerius metus, Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui vis priešiškiau...

Gyvai / DELFI Diena iš Palangos: pareigūnai apie poilsiautojų nuotykius ir kur dingo čeburekai (2)

Palangoje – puikus oras ir pilna poilsiautojų. Kokiems turistų nuotykiams ruošiasi policijos...

Nustatyta moters, kurios palaikus įtariamoji žudikė bandė sudeginti Verkių parke, tapatybė (98)

Penktadienį nebeliko abejonių dėl sostinėje liepos 17 d. nužudytos moters tapatybės. Tai 1933 m....

Paaiškėjo daugiau Nausėdos komandos narių papildyta (115)

Lietuvos respublikos prezidentūros puslapyje atsinaujino kontaktai, tad paaiškėjo dar daugiau...

Žinomumas vaikystėje ir nuosavas verslas dar nebaigus mokyklos: papasakojo, kokia yra tokio gyvenimo kaina (16)

Pastaruoju metu retai viešumoje pasirodanti jaunosios verslininkės Militos Daikerytės mama Sonata...

Nuo grybų kainų gali atvipti žandikaulis pasakė, kada galėsit prisirinkti patys (44)

Nors kai kurie sėkmingiausi grybų rinkikai dalinasi ypatingai sėkmingos medžioklės nuotraukomis,...

Palangoje orą kaitina 1006 km lenktynių kvalifikacija: ieškoma 10 greičiausių komandų atnaujinta 15.55

Palangoje, „ Aurum 1006 km lenktynėse “, duotas startas kvalifikaciniams važiavimams. Iki pat 17...

Bulgarija už viešbučio sienų: ką turistams čia pataria aplankyti vietiniai gyventojai

Paklauskite bulgarų apie gražiausias vietas jų šalyje ir išgirsite tūkstančius įvairiausių...

Ar tiesa, kad geriant pieną dantys tampa stipresni: burnos higienistė patvirtino ir paneigė 7 faktus

Dantis valytis po pusryčių ar prieš? Nėščiajai jau planuoti vizitą pas odontologą, nes dantys...

Dvigubos žmogžudystės sukrėstas kaimas negali suprasti artimuosius išžudžiusio ūkininko poelgio vyras namiškius puolė miegančius (109)

Ankstų penktadienio rytą ant Kelmės ir Raseinių rajonų ribos esančius Algenių ir Stulgių...