Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Vilniaus rinktinės kinologas Mindaugas Ruzas GRYNAS.lt pasakojo, kad per savo darbą jau spėjo paruošti tarnybai 3 šunis – 2 vokiečių ir 1 belgų malinua aviganį. Kapi – 4-as jo treniruojamas šuo, kuris gyvena kartu su juo ir yra šeimos narys.
„Galima sakyti, kad tai savotiškas eksperimentas. Šios veislės šunys pasižymi tuo, kad yra mokomi pievoje surasti objektą, pavyzdžiui, paukštį. Jį aptikę, šunys „sustingta“ arba pakelia priekinę leteną. Tai ženklas šeimininkui, kad ten yra paukštis. Mūsų darbe šunys aptikę kažką nelegalaus, pavyzdžiui, narkotines medžiagas, jų kvapą, imdavo krapštyti tą vietą letenomis. Dabar Europoje įsigaliojo taisyklės, kad šis šunų ženklinimas būtų „pasyvus“, t .y. šunys užuodę galimai narkotines medžiagas „sustingsta“ arba laukia. Taip daroma dėl to, kad šuo neišgąsdintų žmonių, nesukeltų panikos. Ši veislė tą puikiai atlieka, todėl ir nusprendėme ją pasirinkti“, – apie neįprastos veislės šunį kalbėjo M. Ruzas.
Jis pridūrė, kad pasikeitė ir reakcija į tarnybinį šunį, kuris atlieka savo darbą viešoje vietoje. Pamačius didžiulį vokiečių ar belgų aviganį su stačiomis ausimis ir kovine pozicija, ne vienas tokius šunis aplenkdavo kelių metrų spinduliu. Pamatę oro uoste šmirinėjantį Kapį, kuris vis ką nors uodžia ir vizgina uodegą, žmonės šypsosi, o vaikai tiesia rankas jį paglostyti.
Kapis – „imlus mokslui“
Sausio pradžioje Kapis jau buvo baigęs pirminio parengimo kursus ir pasiruošęs tarnybai.
„Palyginus su kitais „mokiniais“, Kapi buvo kruopštus: nuo pat mažų dienų jis susipažindavo su aplinka uostydamas. Jis ne itin norėjo žiūrėti į judančius daiktus, objektus, kiek bandė prieiti, uostyti ir susipažinti. Tai mane kaip kinologą maloniai nustebino. Kada šuo turi instinktą uostyti, tuomet labai nesunku „pridėti“ kažkokį naują kvapą, kuris reikalingas mūsų tarnyboje ir žaidžiant padaryti taip, kad jis imtų ieškoti to daikto, o jį radęs „sustingtų“, sustotų, žiūrėtų į vietą, iš kurios sklinda tas kvapas“, – pagyrų augintiniui negailėjo kinologas.
Iš pradžių vyko Kapi socializacija su tam tikra aplinka, patalpomis, daiktais, esančiu triukšmu, žmonėmis. Vyko mokymai su kamuoliuku, maistu. Tokie mokymai reikalingi tam, kad šuo nepasimestų, neišsigąstų, uostytų. Taip Kapi įveikė pirminį parengimą, kuris leido jam atpažinti ir gebėti aptikti augalinės kilmės narkotines medžiagas.
Uodega vizgina oro uoste tikrindamas bagažą
Tačiau tuo viskas nesibaigė. Kapi „nepučia į ūsą“, o kasdien rimtai treniruojasi. Mokymai tampa vis sudėtingesni, daugėja kvapų, kuriamos keblesnės situacijos.
M. Ruzas šuniui paruošia įvairių užduočių, o sėkmingai jas įveikęs Kapi paskatinamas skanėstu.
Atkeliavęs į oro uostą Kapi vaikšto po jo patalpas, tikrina keleivių bagažą – šuniui įdomus kiekvienas lagaminas, todėl jeigu užuostų kažką įtartino, tuoj pat „sustingtų“ prie jo, taip duodamas ženklą šeimininkui.
Pasiteiravus ar Kapi jau pavyko užuosti kažką neleistino keleivių bagaže, kinologas patikino, kad kol kas tokių pažeidimų nebuvo užfiksuota. Be to, šiuo metu Kapi darbo vieta yra Kauno oro uostas, tačiau iškilus būtinybei, jis gali važiuoti ir į kitas vietas, pavyzdžiui, Medininkų, Lavoriškių kelio postus ir ten tikrinti bagažą.
Kils karjeros laiptais
Vėliau augdamas šuo išmoks skirti dar daugiau kvapų, įgys naujos patirties. Bus kuriami įvairūs nauji scenarijai: keturkojis apieško patalpas, bagažą, vėliau atsiras sudėtingesnės gamtos sąlygos, pavyzdžiui, laukas, vėjas, skersvėjis, dar vėliau - einama prie transporto priemonių, paieškos atvirose teritorijose. „Mokslus“ Kapi „krims“ tol, kol dirbs tarnyboje.
Kinologas džiaugiasi, kad Kapi išsiskiria savo sugebėjimu greitai mokytis ir priprasti prie įvairių situacijų.
„Turėjau įvairių šunų: belgų, vokiečių aviganių, visi buvo mokomi taip pat, kaip ir Kapis dabar, tačiau pastebiu, kad šiandien Kapio rezultatai dvigubai geresni nei kitų veislių šunų, kuriuos mokiau. Žinoma, tai subjektyvu, kadangi viskas priklauso tiek nuo šuns charakterio, tiek nuo kinologo patirties, kaip jis sugeba užmegzti kontaktą su gyvūnu. Jie turi būti kaip bendra komanda“, - kalbėjo VSAT pareigūnas.
Pasiteiravus, ar eksperimentas su Kapi pasiteisino, kinologas tikino, kad apie rezultatus kalbėti dar anksti, tačiau bent jau dabar jaunas šuo džiugina kinologus.
Lietuvoje tarnauja pusantro šimto keturkojų
Šiuo metu Valstybės sienos apsaugos tarnyboje tarnauja apie 150 tarnybinių šunų. Populiariausia veislė – vokiečių ir belgų aviganiai.
Tarnybiniai šunys skirstomi į dvi grupes: specializuotus ir „žalios juostos“ (universalius) šunis. Specializuoti gali užsiimti narkotinių medžiagų, sprogmenų, tabako gaminių ir alkoholio medžiagų paieška. „Žaliosios juostos“ šunys užsiima pėdsekyste, daiktų paieška.
„Sakykime, persekiojamas pažeidėjas, kuris siekia išvengti sulaikymo, bando atsikratyti turimais įkalčiais, tuomet šie šunys reikalingi ne tik surasti įtariamąjį, tačiau ir rasti išmestus jo įkalčius. Tarnybiniai šunys prisideda ir prie žmonių paieškos, tiek ieškant dingusių, tiek galimai padariusių nusikalstamą veiką. Jie nedaro jokios žalos, nepuola kandžioti įtariamojo, o būdami prie jo ima loti, taip pranešdami šeimininkui, kur yra pažeidėjas arba dingęs žmogus,“ - dėstė pašnekovas.
Tarnybiniai šunys šeriami narkotikais ir granatomis?
Visuomenėje dažnai pasigirsta įvairių mitų apie tarnybą atliekančius keturkojus, kurie kinologams kelia šypseną.
Vienas dažnesnių – narkotines medžiagas galintys užuosti tarnybiniai šunys šeriami narkotikais. Į tokias kalbas M. Ruzas dažniausiai atsako klausimu: „O šunys, išmokyti aptikti sprogmenis, šeriami granatomis?“.
Pašnekovas pastebi, kad tokius mitus greičiausiai lemia žinių stoka, klaidingi stereotipai. Pasitaiko ir gandų, kad tarnybiniams šunims specialiai į akis lašinami lašai, kurie silpnina jų regą. Taip neva daroma dėl to, kad šuo didžiausią dėmesį kreiptų uoslei, o ne regėjimui. Kinologas patikina, kad tai - netiesa.
