Trobelės statyba miške
© Wikimedia Commons nuotr.

Miško plotų didinimas – labai svarbus dalykas, nes didėjant vartojimui, pramonė, transportas, žemės ūkis ir kitos ūkio šakos į Žemės atmosferą kasdien išmeta po 20 mln. t anglies dvideginio. Pasaulis tuo pat metu kasdien praranda apie 55 tūkst. ha jį absorbuojančių miškų - vien nuo 1990 m. Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos miškų plotai kasmet sumažėja po 13,7 mln. ha.

Lietuvoje padėtis - nebloga

Miško žemės plotas Lietuvoje, 2012 m. sausio 1 d. duomenimis, sudarė 2169,8 tūkst. ha ir, palyginti su 2010 m., padidėjo 10 tūkst. ha, o bendras šalies miškingumas jau siekia 33,2 procentus. Iš jų valstybinės reikšmės miškai šiuo metu užima 1075,4 tūkst. ha, privatūs – 837,4 tūkst. ha, o rezervuotieji nuosavybės teisėms atkurti – 257 tūkst. ha.

Šalies miškuose sukaupta daugiau kaip 490 mln. kubinių metrų medžių stiebų medienos, o kasmet Lietuvos miškuose užauga apie 16 mln. m3 medienos. Kartu nepamirškime, kad miškas visų pirma privalo tarnauti jį auginančiam žmogui. Juk istoriškai mūsų liaudies menas, mūsų gyvenimo ir tarpusavio santykiai yra perimti iš gamtos, kuriuose išlaikyta pusiausvyra ir saikas, o senovės lietuviai buvo paskutinė Europos tauta garbinusi gamtos jėgas. Gamtos reikšmė senajame lietuvių tikėjime, priešingai daugeliui kitų tautų, buvo ypač pabrėžiama. Tad štai kodėl lietuvis visais laikais glaudėsi prie medžio, o dažnas mūsų ir šiandien mėgsta nueiti į parką, skverelį ar kaip kitaip pabūti gamtos prieglobstyje, kur jis pasijunta ne tik laisvesnis, bet ir sveikesnis – miškas savo egzistencine verte mums brangus jau vien dėl to, kad jis yra, kad mes turime galimybę į jį nuvykti, pailsėti... Tačiau dėl to apties miško kyla ir daug ginčų .Ypač dėl gyvenamųjų namų statybos miško žemėje.

Bet kokiu atveju reikia jautriau žiūrėti į privačius miškus, nes privatūs savininkai šiuo metu valdo beveik keturiasdešimt procentų Lietuvos miškų.
Citata

Diskutuojama dėl statybų miške

Statyti gyvenamus namus miško žemėje pirmiausia siekia miškų savininkai, kurie, esą, nori turėti teisėtas galimybes disponuoti savo turtu be išimčių. Atsižvelgiant į vis garsiau reiškiamą miško savininkų nuomonę, š. m. spalio 16 d. Seimo rytiniame posėdyje pagaliau buvo priimtas miškų įstatymo pakeitimas dėl buvusių sodybų miško žemėje atstatymo. Kas gi numatoma šiame pakeitime? Esminė pataisa – 11 straipsnio 1 dalies dėl Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis papildymas nuostata, leidžiančia buvusias sodybas privačioje miško žemėje atstatyti. Naujai siūlomame 7 punkte nurodoma, kad teisę atstatyti neišlikusią sodybą turi šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą. 

Įstatymo pataisų šalininkai džiūgauja, jie tvirtina, kad miško savininkai yra tarsi verčiami parduoti savo turimus miškus, nes dabar jie turi tik nuosavybę patvirtinančius dokumentus, tačiau neturi ten jokių realių disponavimo teisių. Seimo priimtomis Įstatymo pataisomis, atrodo, skriauda bus atitaisyta. Savo ruožtu oponentai mano, kad priėmus pasiūlytas pataisas gali iškilti reali grėsmė visuomeniniu požiūriu svarbiems miškams tapti tiesiog aukštomis tvoromis aptvertais kolektyviniais sodais ar turtuolių „fazendomis“, daugelyje vietovių atitveriančiomis visuomenę vandens telkinių ar kitų poilsio zonų. Tačiau šiai tendencijai stabdyti yra Miškų įstatymas. Miškų įstatymas yra miškų politikos ir jos strateginių tikslų įgyvendinimo instrumentas ir koks jis bebūtų, jo reikia laikytis. Iš kitos pusės – ar mes įvertiname ir išnaudojame tai, ką įstatymai leidžia. 

Tačiau bet kokiu atveju reikia jautriau žiūrėti į privačius miškus, nes privatūs savininkai šiuo metu valdo beveik keturiasdešimt procentų Lietuvos miškų. Manau, kad bet kokiu atveju šis Seimo sprendimas - tai teisingas žingsnis. Aš - visada buvau ir būsiu už tai, kad miškai, didžiausias mūsų šalies turtas, būtų tvarkomis kompleksiškai, planingai, tačiau jų teikiama nauda turi būti prieinama visuomenei. Iki šiol, vadovaujantis Miškų įstatymu, valstybinio miško žemė iki šiol galėjo būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais ir nustatyta tvarka derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus.

Tai - valstybinės svarbos objektai, inžinerinės infrastruktūros, visuomeninės paskirties ir bendrojo viešo naudojimo teritorijų formavimas, naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijų, kuomet nėra galimybės eksploatuoti šias iškasenas ne miško žemėje, formavimas. Taip pat miško žemę leidžiama paversti kitomis naudmenomis krašto apsaugos teritorijoms, skirtoms valstybės sienos apsaugai ir specialiems krašto apsaugos tikslams ar kitais išimtiniais atvejais, numatytais įstatyme. Tačiau privatūs miško savininkai, kurie tarsi darbščios skruzdėlės, galėtų duoti daugiausia naudos, prižiūrint miškus ir darant juos prieinamus visuomenei buvo „pamiršti“.


Lietuva - ne žemdirbių šalis

Dabar atėjo pats laikas prisiminti protėvių išmintį, atsigręžti į kaimą, į amžiną mūsų sveikatos šaltinį. Neteisinga ir jau pora dešimtmečių peršama nuomonė, kad Lietuvoje pernelyg didelė dalis kaimo gyventojų. Tiesa, išsivysčiusių panašioje geografinėje platumoje esančių šalių žemės ūkyje užimta tik 3–5 proc. visų darbingų šalies gyventojų. Tačiau niekas nepaaiškina, kad į šį skaičių įeina tik žemės ūkyje užimti žmonės, o kur dar kiti kaimo gyventojai – mokytojai ir gydytojai, prekybininkai ir aptarnavimo sferos darbuotojai, jau nekalbant apie miškininkus. Kaip rodo istorijos šaltiniai, Lietuva istoriškai net ir nebuvo žemdirbių šalis, nes dar prieš mažiau nei tūkstantį metų kone visa Lietuva buvo apaugusi mišku ir dirbamos žemės joje beveik nebuvo... 

Tiesa, šiandien kiti laikai ir ieškant kaimo išgyvenimo ir pakilimo galimybių, kartu išsaugant gamtą ir mūsų brangią žemelę. Todėl būtina ne tik tobulinti tradicinius žemės dirbimo būdus, bet ir daugiau dėmesio skirti naujoms veikloms - netradicinei žemdirbystei, rekreacijai, turizmui, o taip pat miškininkystei. O tai neatsiejama nuo jaukių trobelių medžių paūksmėje. Juk kiekvienam aišku, kad parenkant vietą sodybai, ji negali būti be medžio. Tuo galima pateisinti ir begalinį mūsų tautiečių potraukį įsikurti ar bent jau turėti poilsio sodybas miške, o dar geriau - prie vandens telkinių. Ir tai nieko smerktino.

Miškas savo egzistencine verte mums brangus jau vien dėl to, kad jis yra, kad mes turime galimybę į jį nuvykti, pailsėti... Tačiau dėl to paties miško kyla ir daug ginčų. Ypač dėl gyvenamųjų namų statybos miško žemėje.
Citata

Tačiau didelė mūsų visuomenės dalis, neturinti pakankamai informacijos, baiminasi, kad gali prasidėti „miškų parceliavimas“ vaizdingose šalies vietovės. Štai čia ir prisiminkime, kad kiekvienam šalies piliečiui pirmiausia privalu laikyti galiojančių įstatymų, o norint įsikurti gamtos aplinkoje – Miškų įstatymo, kuris turi būti lankstus.

Interesus galima suderinti

Naujausi Miško įstatymo pakeitimai ir leidžia įsikurti miško žemėje teisėtiems šeimininkams, į kurių pageidavimus neatsižvelgti negalima - juk net apie 60 tūkst. ha arba apie 3 proc. miško žemės sudaro plynumų miškuose plotai, kurių dalyje kadaise rymojo sodybos. Pažymėtina, kad per visai neilgą laikotarpį nuo Antrojo pasaulinio karo, tai yra, 1945-2010 m., Lietuvos miško žemėse sunyko beveik 100 tūkst. sodybų, kurių atkūrimą reikėtų ne riboti, o skatinti, ką ir įteisina Miškų įstatymo pakeitimai. Be to, nereikia pamiršti, kad palaipsniui bus privatizuojami ir rezerviniai miškai, tarp kurių yra net apie 63 tūkst. miškelių iki 5 ha dydžio. Tai ir yra ne tik tikrasis mūsų kraštovaizdžio išsaugojimas, bet ir autentiško Lietuvos kaimo vaizdo atstatymas, kurį įteisina Miškų įstatymo pakeitimai. Todėl norisi nuraminti miško bičiulius, kad vargu ar šių dienų sąlygomis atsiras Lietuvoje turčių „rėželiams prie vandens“ pirkti. Tik informacijos apie minėtus miško žemės sklypus daugiau reikėtų. 

Tiesa, taip pat negalima pamiršti, kad visada ateina metas iš miško ir atsiimti tai, kas į jį įdėta. Juolab, kad ir ES teisės bazės nuostatos reikalauja didinti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą. Direktyvos 2001/77/EB dėl elektros, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių nuostatos numato remti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą gaminant elektros energiją ES vidaus rinkoje ir užtikrinti, kad elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, dalis padidėtų iki 22 proc. visos sunaudojamos elektros energijos, o atsinaujinančios energijos panaudojimas apskritai padidėtų iki 12 proc. Tačiau galiu drąsiai pareikšti, kad privačių miško savininkų, tiek valstybinio miško valdytojų ekonominius interesus galima puikiai derinti su miško socialinių bei ekologinių funkcijų išsaugojimu ir plėtra.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Įvardijo neišnaudotą Lietuvos potencialą: galimybių – daug, tik būtinos papildomos investicijos (68)

Alinantis karštis ir viską skandinančios liūtys, audros ir uraganai privertė sunerimti visą...

Į statybų sektorių ateina nauja era: planuojamos didelės permainos (56)

Siekiant, kad statybų sektorius Lietuvoje būtų skaidresnis ir efektyvesnis, planuojama nemažai...

Gyventojai gelbėja vieną paukščių rūšį: sparnuočiams surentė namuką (38)

Naujai statomame butų kvartale Lampėdžiuose, Kaune, pastatytas specialus statinys paukščiams. Tai...

Pagaliau tai įvyko: iš žemgrobių atimtoje Neries pakrantėje atidarytas dviračių takas (215)

Vilniaus Neries pakrantėje vyko ilga kova su žemgrobiais, kad būtų išvaduota aukso vertės žemė...

Ko nevalia daryti su senomis padangomis? (53)

Apskrita automobilių padangų forma nulėmė, kad atitarnavusios pagal paskirtį, šios imamos...

Top naujienos

Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų paieškų detektyvas: archeologus bandė paklaidinti veikėjai iš praeities (699)

Ne visi norėjo, kad Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai būtų atrasti....

Jaunos šeimos galės prašyti paramos būstui regionuose papildyta 11:17 (34)

Ketvirtadienį Seimas priėmė Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms...

Užupio gyventojai pakraupę: dailininkas Cicėnas paliko savo šunį supūti (32)

Emigravęs dailininkas Linas Cicėnas Užupyje paliko supūti savo šunį – kritinės būklės...

Ketvirtadienį vakarinėje Lietuvoje galimas smarkus lietus, vėjas, perkūnija (1)

Ketvirtadienį vakarinėje Lietuvos dalyje galimas smarkus lietus, stiprus vėjas, perkūnija,...

Ėmusis tokio verslo liūdna nebus (20)

Vyresnio amžiaus žmonės miesto šventėse Kęstučio ir Monikos Zinkevičių prisibijo. Drąsiausi,...

Palangiškė tikina susilaukusi Petro Gražulio vaiko – Seimo narys pasiruošęs DNR tyrimui (32)

Palangiškė Birutė Navickaitė ketvirtadienio laidoje KK2 atskleis, kad ji šių metų balandžio 8...

Teismas trims mėnesiams nušalino Panevėžio merą nuo pareigų (26)

Teismas ketvirtadienį trims mėnesiams nuo pareigų nušalino korupcija įtariamą Panevėžio merą...

Kūdikio laukimu gyvenantis Deividas Meškauskas – apie tėvo vaidmenį sūnui Adomui ir pokyčius darbe (29)

Šiuo metu Deivido Meškausko gyvenimą supa tik patys geriausi pokyčiai. Nors šokėjas...

Paslaptingo ukrainiečio „vartai į Europą“: vieno darbuotojo įmonė su įspūdinga apyvarta (72)

2016 m. didžiausią apyvartą turėjo ir nebuvo nuostolingos, įspūdingiausiomis pajamomis – 112,7...

LRT Jakilaičio visiškai neatsisakys, tačiau Tarybos pirmininkui kyla klausimų (108)

Naujasis LRT sezonas žiūrovus pasitiks su pokyčiais – eteryje nebepasirodys laida „ Dėmesio...