aA
Trobelės statyba miške
© Wikimedia Commons nuotr.

Miško plotų didinimas – labai svarbus dalykas, nes didėjant vartojimui, pramonė, transportas, žemės ūkis ir kitos ūkio šakos į Žemės atmosferą kasdien išmeta po 20 mln. t anglies dvideginio. Pasaulis tuo pat metu kasdien praranda apie 55 tūkst. ha jį absorbuojančių miškų - vien nuo 1990 m. Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos miškų plotai kasmet sumažėja po 13,7 mln. ha.

Lietuvoje padėtis - nebloga

Miško žemės plotas Lietuvoje, 2012 m. sausio 1 d. duomenimis, sudarė 2169,8 tūkst. ha ir, palyginti su 2010 m., padidėjo 10 tūkst. ha, o bendras šalies miškingumas jau siekia 33,2 procentus. Iš jų valstybinės reikšmės miškai šiuo metu užima 1075,4 tūkst. ha, privatūs – 837,4 tūkst. ha, o rezervuotieji nuosavybės teisėms atkurti – 257 tūkst. ha.

Šalies miškuose sukaupta daugiau kaip 490 mln. kubinių metrų medžių stiebų medienos, o kasmet Lietuvos miškuose užauga apie 16 mln. m3 medienos. Kartu nepamirškime, kad miškas visų pirma privalo tarnauti jį auginančiam žmogui. Juk istoriškai mūsų liaudies menas, mūsų gyvenimo ir tarpusavio santykiai yra perimti iš gamtos, kuriuose išlaikyta pusiausvyra ir saikas, o senovės lietuviai buvo paskutinė Europos tauta garbinusi gamtos jėgas. Gamtos reikšmė senajame lietuvių tikėjime, priešingai daugeliui kitų tautų, buvo ypač pabrėžiama. Tad štai kodėl lietuvis visais laikais glaudėsi prie medžio, o dažnas mūsų ir šiandien mėgsta nueiti į parką, skverelį ar kaip kitaip pabūti gamtos prieglobstyje, kur jis pasijunta ne tik laisvesnis, bet ir sveikesnis – miškas savo egzistencine verte mums brangus jau vien dėl to, kad jis yra, kad mes turime galimybę į jį nuvykti, pailsėti... Tačiau dėl to apties miško kyla ir daug ginčų .Ypač dėl gyvenamųjų namų statybos miško žemėje.

Bet kokiu atveju reikia jautriau žiūrėti į privačius miškus, nes privatūs savininkai šiuo metu valdo beveik keturiasdešimt procentų Lietuvos miškų.
Citata

Diskutuojama dėl statybų miške

Statyti gyvenamus namus miško žemėje pirmiausia siekia miškų savininkai, kurie, esą, nori turėti teisėtas galimybes disponuoti savo turtu be išimčių. Atsižvelgiant į vis garsiau reiškiamą miško savininkų nuomonę, š. m. spalio 16 d. Seimo rytiniame posėdyje pagaliau buvo priimtas miškų įstatymo pakeitimas dėl buvusių sodybų miško žemėje atstatymo. Kas gi numatoma šiame pakeitime? Esminė pataisa – 11 straipsnio 1 dalies dėl Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis papildymas nuostata, leidžiančia buvusias sodybas privačioje miško žemėje atstatyti. Naujai siūlomame 7 punkte nurodoma, kad teisę atstatyti neišlikusią sodybą turi šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą. 

Įstatymo pataisų šalininkai džiūgauja, jie tvirtina, kad miško savininkai yra tarsi verčiami parduoti savo turimus miškus, nes dabar jie turi tik nuosavybę patvirtinančius dokumentus, tačiau neturi ten jokių realių disponavimo teisių. Seimo priimtomis Įstatymo pataisomis, atrodo, skriauda bus atitaisyta. Savo ruožtu oponentai mano, kad priėmus pasiūlytas pataisas gali iškilti reali grėsmė visuomeniniu požiūriu svarbiems miškams tapti tiesiog aukštomis tvoromis aptvertais kolektyviniais sodais ar turtuolių „fazendomis“, daugelyje vietovių atitveriančiomis visuomenę vandens telkinių ar kitų poilsio zonų. Tačiau šiai tendencijai stabdyti yra Miškų įstatymas. Miškų įstatymas yra miškų politikos ir jos strateginių tikslų įgyvendinimo instrumentas ir koks jis bebūtų, jo reikia laikytis. Iš kitos pusės – ar mes įvertiname ir išnaudojame tai, ką įstatymai leidžia. 

Tačiau bet kokiu atveju reikia jautriau žiūrėti į privačius miškus, nes privatūs savininkai šiuo metu valdo beveik keturiasdešimt procentų Lietuvos miškų. Manau, kad bet kokiu atveju šis Seimo sprendimas - tai teisingas žingsnis. Aš - visada buvau ir būsiu už tai, kad miškai, didžiausias mūsų šalies turtas, būtų tvarkomis kompleksiškai, planingai, tačiau jų teikiama nauda turi būti prieinama visuomenei. Iki šiol, vadovaujantis Miškų įstatymu, valstybinio miško žemė iki šiol galėjo būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais ir nustatyta tvarka derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus.

Tai - valstybinės svarbos objektai, inžinerinės infrastruktūros, visuomeninės paskirties ir bendrojo viešo naudojimo teritorijų formavimas, naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijų, kuomet nėra galimybės eksploatuoti šias iškasenas ne miško žemėje, formavimas. Taip pat miško žemę leidžiama paversti kitomis naudmenomis krašto apsaugos teritorijoms, skirtoms valstybės sienos apsaugai ir specialiems krašto apsaugos tikslams ar kitais išimtiniais atvejais, numatytais įstatyme. Tačiau privatūs miško savininkai, kurie tarsi darbščios skruzdėlės, galėtų duoti daugiausia naudos, prižiūrint miškus ir darant juos prieinamus visuomenei buvo „pamiršti“.


Lietuva - ne žemdirbių šalis

Dabar atėjo pats laikas prisiminti protėvių išmintį, atsigręžti į kaimą, į amžiną mūsų sveikatos šaltinį. Neteisinga ir jau pora dešimtmečių peršama nuomonė, kad Lietuvoje pernelyg didelė dalis kaimo gyventojų. Tiesa, išsivysčiusių panašioje geografinėje platumoje esančių šalių žemės ūkyje užimta tik 3–5 proc. visų darbingų šalies gyventojų. Tačiau niekas nepaaiškina, kad į šį skaičių įeina tik žemės ūkyje užimti žmonės, o kur dar kiti kaimo gyventojai – mokytojai ir gydytojai, prekybininkai ir aptarnavimo sferos darbuotojai, jau nekalbant apie miškininkus. Kaip rodo istorijos šaltiniai, Lietuva istoriškai net ir nebuvo žemdirbių šalis, nes dar prieš mažiau nei tūkstantį metų kone visa Lietuva buvo apaugusi mišku ir dirbamos žemės joje beveik nebuvo... 

Tiesa, šiandien kiti laikai ir ieškant kaimo išgyvenimo ir pakilimo galimybių, kartu išsaugant gamtą ir mūsų brangią žemelę. Todėl būtina ne tik tobulinti tradicinius žemės dirbimo būdus, bet ir daugiau dėmesio skirti naujoms veikloms - netradicinei žemdirbystei, rekreacijai, turizmui, o taip pat miškininkystei. O tai neatsiejama nuo jaukių trobelių medžių paūksmėje. Juk kiekvienam aišku, kad parenkant vietą sodybai, ji negali būti be medžio. Tuo galima pateisinti ir begalinį mūsų tautiečių potraukį įsikurti ar bent jau turėti poilsio sodybas miške, o dar geriau - prie vandens telkinių. Ir tai nieko smerktino.

Miškas savo egzistencine verte mums brangus jau vien dėl to, kad jis yra, kad mes turime galimybę į jį nuvykti, pailsėti... Tačiau dėl to paties miško kyla ir daug ginčų. Ypač dėl gyvenamųjų namų statybos miško žemėje.
Citata

Tačiau didelė mūsų visuomenės dalis, neturinti pakankamai informacijos, baiminasi, kad gali prasidėti „miškų parceliavimas“ vaizdingose šalies vietovės. Štai čia ir prisiminkime, kad kiekvienam šalies piliečiui pirmiausia privalu laikyti galiojančių įstatymų, o norint įsikurti gamtos aplinkoje – Miškų įstatymo, kuris turi būti lankstus.

Interesus galima suderinti

Naujausi Miško įstatymo pakeitimai ir leidžia įsikurti miško žemėje teisėtiems šeimininkams, į kurių pageidavimus neatsižvelgti negalima - juk net apie 60 tūkst. ha arba apie 3 proc. miško žemės sudaro plynumų miškuose plotai, kurių dalyje kadaise rymojo sodybos. Pažymėtina, kad per visai neilgą laikotarpį nuo Antrojo pasaulinio karo, tai yra, 1945-2010 m., Lietuvos miško žemėse sunyko beveik 100 tūkst. sodybų, kurių atkūrimą reikėtų ne riboti, o skatinti, ką ir įteisina Miškų įstatymo pakeitimai. Be to, nereikia pamiršti, kad palaipsniui bus privatizuojami ir rezerviniai miškai, tarp kurių yra net apie 63 tūkst. miškelių iki 5 ha dydžio. Tai ir yra ne tik tikrasis mūsų kraštovaizdžio išsaugojimas, bet ir autentiško Lietuvos kaimo vaizdo atstatymas, kurį įteisina Miškų įstatymo pakeitimai. Todėl norisi nuraminti miško bičiulius, kad vargu ar šių dienų sąlygomis atsiras Lietuvoje turčių „rėželiams prie vandens“ pirkti. Tik informacijos apie minėtus miško žemės sklypus daugiau reikėtų. 

Tiesa, taip pat negalima pamiršti, kad visada ateina metas iš miško ir atsiimti tai, kas į jį įdėta. Juolab, kad ir ES teisės bazės nuostatos reikalauja didinti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą. Direktyvos 2001/77/EB dėl elektros, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių nuostatos numato remti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą gaminant elektros energiją ES vidaus rinkoje ir užtikrinti, kad elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, dalis padidėtų iki 22 proc. visos sunaudojamos elektros energijos, o atsinaujinančios energijos panaudojimas apskritai padidėtų iki 12 proc. Tačiau galiu drąsiai pareikšti, kad privačių miško savininkų, tiek valstybinio miško valdytojų ekonominius interesus galima puikiai derinti su miško socialinių bei ekologinių funkcijų išsaugojimu ir plėtra.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Neįprasto darbo konkursą laimėjusi moteris rūpinasi miesto katėmis

Tai buvo tikrai neįprastas darbo skelbimas. Ieškomas kačių prižiūrėtojas. Vieta? Kranto...

Rokiškio dvaras – turistus žavintis Aukštaitijos architektūros perlas (54)

Keliaudami vis ieškome neatrastų, ypatingų vietų, nepatirtų nuotykių ir įspūdžių. Pasaulis...

Skatina atsisakyti automobilio: siūlys tvaraus ir darnaus judumo alternatyvas (200)

Europa įvairiais būdais stengiasi mažinti oro taršą. Ieško patogių alternatyvų automobiliams,...

Akcija „Darom“ rengiama antrą kartą – dabar kviečia į talką saugomose teritorijose (33)

Ko gero, visi Lietuvos gyventojai žino kiekvienų metų pavasarį organizuojamą aplinkosauginę...

Lietuvos gamtą fiksuojantys kūrėjai kviečiami teikti darbus P. Abukevičiaus premijai (2)

Filmų apie Lietuvos gamtą autoriai šiemet vėlei kviečiami dalyvauti konkurse Petro Abukevičiaus...

Top naujienos

Sirijoje žuvusio „Vagner“ samdinio artimieji: neleido net karsto atidaryti (282)

Šių metų balandžio viduryje į Rusijos miestą Čitą iš Sirijos buvo pargabentas privačioje...

Žemės ūkio turizmas Baltarusijoje: mitologija, „dalelė SSSR“ ir savininkai-pensininkai (44)

Šiuolaikinis Lietuvos žemės ūkio turizmas dešimtmečiu vyresnis už Baltarusijos: ši verslo...

Neįprastas Unikausko receptas nuo gripo – prireiks vos kelių ingredientų: pagelbės 100 proc. (26)

Neseniai Škotijoje atlikti tyrimai parodė, kad sergantiems ar persirgusiems gripu ar plaučių...

Prasidės tikrieji rudens nemalonumai: Lietuvą skandins lietus (33)

Anticiklonas savo pozicijas užleidžia labai nenoriai. Šiandien jis dar žada nepastoviai debesuotus...

Krepšinio aikštelėse – smurto proveržis: nokautai Lenkijoje ir Austrijoje epizodų įrašai (18)

Šeštadienio vakaras buvo neramus Europos krepšinio aikštelėse. Net dviejų šalių – Lenkijos...

Mėgautis nekenčiamu darbu yra daug paprasčiau nei atrodo: padės net sutvarkytas stalas

Jei visada dirbote tik tokius darbus, kuriuos dievinate, sveikiname – esate laimės kūdikis. O visi...

Antrininkų galimai turi ne tik Melania Trump: kitos garsenybės to net neslepia (3)

Kino ir televizijos aktoriai labai dažnai tam tikroms scenoms filmuoti naudojasi dublerių...

Pasitikrinkite, ar ir jūs turite šią nereikalingą kūno dalį (16)

Galbūt skamba įžeidžiančiai, bet tiesa ta, kad žmogaus organizmas, tarsi muziejus, pilnas...

Į starto penketą grįžęs Valančiūnas surengė produktyvų pasirodymą

Jono Valančiūno sėkmingas žaidimas padėjo jo atstovaujamai Toronto „Raptors“ (3-0) komandai...

Pasipiktinusi mama beda pirštu į savivaldybės apsukrumą: tai vaikų luošinimas (229)

„Neverkite, mamytės, jeigu jūsų vaikas negavo vietos valstybiniame darželyje. Jums pasisekė“,...