aA
Kėdainių rajone esantis kaimelis Kalnaberžė garsėja kartą metuose organizuojama švente, kurios metu valgoma tai, ko įprastai negausite užsukę į kavinę ar sumanę aplankyti giminaičius. Šventės metu kepamos, troškinamos, verdamos, marinuojamos varnos. Kaip sako varnaėdinių gaivintojas Andrius Gudžinskas, tokia tradicija Lietuvoje gyvuoja nuo seniausių laikų, tačiau šiuo metu baigia išnykti. To priežastis - visuomenės pasipriešinimas ir baimė, kad kiti pasmerks.
Varnaėdynių Kalnaberžėje akimirkos/ Kėdainių kultūros centro nuotr.
Varnaėdynių Kalnaberžėje akimirkos/ Kėdainių kultūros centro nuotr.
© GRYNAS

Medžioja, kai paukščiai tik mokosi skraidyti

Kėdainių kultūros centro Kalnaberžės skyriaus vadovė Daiva Staškuvienė, kasmet prisidedanti prie tradicinės miestelėnų šventės organizavimo, GRYNAS.lt patikino, kad kasdien vietiniai varnų tikrai nevalgo, tačiau kartą metuose susirenka visa vietos bendruomenė, atvyksta svečių ir visi iškilmingai pamini seną tradiciją, kurią XIX a. pabaigoje ir XX-ojo pradžioje Kalnaberžėje puoselėjo čia dvarą turėjęs ir jame gyvenęs carinės Rusijos monarchijos atstovas Piotras Stolypinas.

„Tai būna mūsų kaimo kraštiečių šventė, jos metu svečius vaišiname tradiciniu kalnaberžiečių patiekalu – kepta varniena“, - pasakojo D. Staškuvienė. - Tai nuo dvaro laikų išlikusi tradicija, vietiniai sakydavo, kad tai ponų išmislas iš dyko buvimo. Tuo metu, kai dar pas mus klestėjo dvaras, iš ten ir kildinama tradicija varnas medžioti. Kaimiečiams tai atrodydavo juokinga, todėl jie ir sugalvojo, kad tai „ponų raškažis“.

Vieni stebisi, kiti pyksta, treti – leidimų nenori išduoti, bijo. Tiek visi priešinasi, kad šitą tradiciją baigs pasmaugti ir nieko neliks.
A. Gudžinskas

Varniukų baliai vykdavo ir privačiuose namuose, tačiau jau skaičiuojami septinti metai, kaip jie išaugo į kultūrinį renginį ir įgavo platesnį mastą.

„Yra tam tikras laikas varniukus medžioti, jie paprastai medžiojami per Sekmines. Jeigu pražiopsosi momentą, kada varniukai mokosi skraidyti, jų nebenušausi, - atkreipė dėmesį pašnekovė. - Varniukų mėsa nėra pešama, ji lupama su visa oda“.

Šventėje - keli šimtai varnienos porcijų

D. Staškuvienės teigimu, varniena iš pradžių yra kelias paras marinuojama acte. Vėliau kepama, arba troškinama, gali būti verdama.


„Dabar paskutiniu laiku mums jau atveža paruoštas (varnas - red. past.), jau nebematome, kaip jas gamina, o pirma būdavo – statome ant dujinės viryklės aliejaus katilą ir verdame jas. Varnų būna 200-400, kaip metai pasitaiko, Daug lemia ir oro sąlygos. Net šventės datos negali tikslios nustatyti, nes nežinai, kada bus pavasaris ir kada paukščiai sugalvos perėti“, - pasakojo Kėdainių Kultūros centro atstovė. Vis dėlto, anot moters, įprasta, kad kasmetinė šventė organizuojama dažniausiai pirmą birželio šeštadienį.

„Dabar data pastovesnė, nes varnas deda į šaldiklius ir jau nebesame tiek priklausomi kaip ankstesniais laikais“, - pastebėjo D. Staškuvienė. Jos teigimu, vietiniams gyventojams varnų valgymas nekelia ypatingų emocijų, jie prie to pripratę, o štai svečius, atvykstančius į šventę, toks paprotys stebina.

„Labai domisi tik atvažiavę iš toliau, nori paragauti. Kartais ne visiems užtenka, o kartais ir lieka“, - juokėsi moteris.

D. Stoškuvienės teigimu, pamačius, kaip varnas šventės dalyviai doroja, nekyla abejonių, kad daliai žmonių jų skonis labai patinka. Pati pašnekovė pripažįsta varnienos išdrįsusi paragauti tik kartą, tačiau skoniu nesusižavėjo: „Nežinotum, ką valgai, galvotum, kad paprasta paukštiena. Skonis panašus, tik mėsa tamsi, kaip anties. Man nėra malonu, bet kitiems patinka, valgo. Be to, priklauso, kaip paruošta – būna karšta varniena, patiekiama su bulvėmis, padažu, arba kepta, bet atšaldyta“.

Varnų valgymo vietų anksčiau buvo daugiau

Anot pašnekovės, anksčiau varnų buvo galima paragauti ir Pakruojyje, bet savivaldybė šią tradiciją išnaikino. „Dar žinau, kad kuršiai turi, bet jie to neplėtoja, gal tik vietinės reikšmės (šis reiškinys – red. past.) yra. O pas mus net kanalas „National Geographic“ vienais metais filmavo šią šventę“, - pasakojo D. Stoškuvienė.

Paklausta, kodėl Pakruojyje panaikinta varnų valgymo tradicija, moteris svarstė, kad gal pasikeitus valdžiai, atėjus naujam merui jam tai pasirodė nepriimtina, kažkas nepatiko. Tačiau tikslių priežasčių ji teigė nežinanti.

„Jie kažkada buvo pasiskelbę humoro, alaus ir varnų sostine, tai dabar liko tik humoras ir alus“, - juokavo pašnekovė.

Varnaėdinių gaivintojas: šita tradicija eina velniop

Vis dėlto, nors kasmet į Kalnaberžėje organizuojamą tradicinę šventę užsuka keletas šimtų svečių, varnų valgymo paprotys patinka ir yra priimtinas ne visiems. Varnaėdinių gaivintojas A. Gudžinskas atviras - kartais svyra rankos, susidūrus su tokiu dideliu visuomenės pasipriešinimu.

„Vieni stebisi, kiti pyksta, treti – leidimų nenori išduoti, bijo. [….] Tiek visi priešinasi, kad šitą tradiciją baigs pasmaugti ir nieko neliks, - piktinosi pašnekovas. - Aš atgaivinau tą tradiciją, kai medžioklės taisyklės leido reguliuoti varninių paukščių skaičių ištisus metus, o dabar kiekvieni metai ta tradicija eina velniop – prigąsdina ornitologai, prigąsdina korespondentai gamtos apsaugos agentūrų direktorius ir jie bijo išduoti leidimus reguliuoti populiacijos skaičių ir tradicija faktiškai numirė. Sėdžiu ir galvoju, kodėl kitą kartą turiu rizikuoti savo medžiotojo bilietu ar ginklo priverstiniu pardavimu – kam to reikia?“

Nežinotum, ką valgai, galvotum, kad paprasta paukštiena. Skonis panašus, tik mėsa tamsi, kaip anties. Man nėra malonu, bet kitiems patinka, valgo.
D. Staškuvienė

Jo teigimu, šiuo metu varninius paukščius galima medžioti tuomet, kai jie daro žalą. Tai leidžiama daryti nuo liepos pirmos dienos.

„Pagaukite nors vieną varną, sumedžiokite per dieną lakstydamas po laukus, po miškus, po kaimus. Kaimuose tarp kitko irgi negalima medžioti pagal taisykles. Išeina, kad aš sumedžiosiu vieną varną, o kaip man padaryti Sekminėms (kai reikia 200-400 varnų – red. past.), išlaikyti tradiciją, kai Sekminės buvo varnų ėdynės?“ - retoriškai klausė A. Gudžinskas.

Jo teigimu, šiuo metu beveik neįmanoma gauti leidimų varnų populiacijos reguliavimui, todėl panašu, kad tokios tradicijos kaip varnų ėdynės niekam nebereikia.

„Visi tik bijo, dairosi, kad tik kažkas nesukritikuotų, kad nepabartų, kad nepareikštų nepasitenkinimo“, - nusivylimo esama tvarka neslėpė pašnekovas.

Populiacijos reguliavimas griežtai reglamentuotas

Pagal senąsias tradicijas varnas medžiodavo bajorai, nes varniniai paukščiai gyvena kolonijomis ir mėgsta įsikurti parkuose, kurie senais laikais priklausė būtent kilmingo luomo atstovams. Kaip pasakojo A. Gudžinskas, sumedžiotos varnos būdavo sūdomos statinėse ir net eksportuojamos į užsienį. Todėl jam nesuprantamos kalbos, kad užsienis neva mūsiške varnaėdystės tradicija stebisi ir net baisisi.

Kuršių nerijos nacionalinio parko atstovų teigimu, kuršiai, kaip ir kalnaberžiečiai, seniau iš tiesų galėjo turėti paprotį medžioti varnas ir vėliau jas valgyti. Kai kuriuose šaltiniuose minimos net varnų gaudymo technikos, apie šį paprotį pasakoja ir gidai atvykstantiems turistams, tačiau tiksliai pasakyti, ar iš tiesų taip buvo, galėtų tik istorikai.

GRYNAS.lt primena, kad pagal galiojančias medžioklės taisykles, šiuo metu medžioti kovus ir pilkąsias varnas leidžiama nuo liepos 1 d. iki kovo 1 d. Reguliuojant paukščių populiacijos dydį, pirma rekomenduojama išnaudoti kitas gausos reguliavimo priemones tokias kaip lizdų ardymas iki kiaušinių padėjimo, paukščių gąsdinimas panaudojat garsines priemones, plėšriųjų paukščių ar jų garso naudojimas ir t.t. Taip pat numatoma, kad varninių paukščių populiacijos gausa gali būti reguliuojama žmonių sveikatos ir saugos labui, oro saugos labui, siekiant apsaugoti nuo didelės žalos pasėlius, naminius gyvulius, miškus, žuvininkystę ir vandenį, siekiant apsaugoti florą ir fauną.

www.GRYNAS.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Po bjauraus svečio apsilankymo kieme, Aušra patyrė tikrą košmarą: išgelbėti augintinį jau buvo vėlu (6)

Lietuvoje gausiai paplitusios erkės ir jų pernešamos ligos verčia nerimauti ne tik dėl savo,...

Viena šeimininkų klaida šunims baigiasi tragiškai: kraujo dėmės namuose ir byrėti pradėję dantys (52)

Reguliariai šepetėliu valytis dantis ir stomatologo kabinete pasidaryti burnos higieną – tokia...

Veterinaras pristatė naujausią sterilizacijos būdą: štai kodėl tokia operacija daug saugesnė už tradicinę (40)

Šunų kastracija ir sterilizacija – procedūros, kurių poreikį apsvarsto kiekvienas šuns...

Aplinkosaugininko medžioklė pavirto skandalu: įtariamas subrakonieriavęs vilką patikslinta (300)

Aplinkos ministerijai pavaldaus Aplinkos apsaugos departamento Druskininkų aplinkos apsaugos...

Ambicingi ES užmojai: už 30 metų visi pastatai Europoje šiluma turi pasirūpinti patys (87)

Ilgai gyvenę galvodami tik apie save, teršdami gamtą ir negalvodami apie pasekmes, pagaliau...

Top naujienos

Karščiuojantį vaiką po viešnagės Italijoje į ligoninę atvežusi mama pratrūko: pasibaisėjo tuo, kaip buvo elgiamasi (432)

Beveik para be ligoninės maisto, naktis su vaiku vienoje lovoje – tokiomis sąlygomis tenka laukti...

Po naujo viruso protrūkio lietuviai apie kinus kalba baisius dalykus: papasakojo, kokia ši tauta yra iš tikrųjų (177)

Visokias keistenybes valgantys ir jas medicinai naudojantys kinai paleido į pasaulį grėsmingąjį...

Šiaurės Airijoje – pirmasis koronaviruso atvejis: pacientas keliavo per Dublino oro uostą (47)

Pirmasis koronaviruso atvejis užfiksuotas Šiaurės Airijoje, rašoma CNN .

Skirmantas Malinauskas: pirmas atvejis sukelia neprognozuojamą žmonių elgesį (54)

Nors Lietuvoje dar nėra nė vieno koronaviruso atvejo, valstybė jau šiuo metu yra pasiruošusi...

Iš patikros Kauno oro uoste pasijuokęs Messina ragino nebepanikuoti: gal išprotėjote? (433)

Ettore Messina skeptiškai vertina nervingą ažiotažą, kurį kelia nevaldomas koronaviruso...

Vėžys kasmet užklumpa tūkstančius: gyvenimą prailginti galima laikantis kelių paprastų patarimų (8)

Praeitą savaitę Lietuvoje besilankęs garsus britų onkologas profesorius Robertas Thomasas...

Koronavirusas – pirmoji didelio masto informacinė epidemija: kaip atsirinkti, kas tiesa ir kas melas? (24)

Socialinėse medijose ir žiniasklaidoje joks kitas reiškinys nėra taip dažnai linksniuojamas kaip...

Giedraičio greitošauda nesužeidė Eurolygos lyderių, Micičius – per plauką nuo savotiško trigubo dublio

Stambulo „Anadolu Efes“ (23/3) toliau skina pergales Eurolygoje. Turnyro lyderiai svečiuose...

Rūta Steponavičienė

Kodėl sveika meilė – toks retas reiškinys mūsų visuomenėje?

Meilės trokšta visi – nuo mažo vaiko iki senjoro, deja, šis gyvenimo variklis įneša daugiau...

5 patarimai, kaip sustiprinti libido, kad seksualinis gyvenimas taptų intensyvesnis (9)

Norintiems spalvingesnio ir intensyvesnio intymaus gyvenimo specialistai pataria – skirkite seksui...

|Maža didelių žinių kaina