aA
Kokių vaistažolių pasirinkti vasarą laukuose ir pievose?
© Shutterstock nuotr.

Pastaruoju metu labai aktuali tema – vaistinių augalų rinkimas. Tačiau derėtų nepamiršti, kad negalima rinkti retų, nykstančių rūšių, kad reikia rinkti tik tas augalo dalis, kurios yra reikalingos. Apie tai, kaip rinkti vaistažoles nedarant žalos gamtai, GRYNAS.lt rašė dar anksti pavasarį.

Tęsiame pradėtą vasaros temą. Padedami žolininkės Ritos Balsevičiūtės aprašėme vaistažoles, kurių likusią vasaros dalį galite pasirinkti miške, taip pat - kokių galima užsiauginti darželyje. Antroje temos dalyje išskiriame pagrindines vaistažoles, kurių rasite pievose ir laukuose.

Rugiagėlė

Rugiagėlių galima rinkti ne tik žiedelius, bet ir visą antžeminę dalį. Skinami tik kraštiniai piltuviški žiedai. Šios vaistažolės arbata vartojama sergant inkstų, šlapimo pūslės ligomis. Liaudies medicinoje rugiagėlių arbata vartojama gydant peršalimą, labai padeda karščiuojant. Senovėje ja gydydavo plaučių uždegimą: virdavo stiprią arbatą, kad ligonis greičiau atsikosėtų, atsikratytų dusulio.

Galima naudoti ir išoriškai: gydyti spuogus, dėti kompresus gydant akių ligas (akių sausumą), stiprinti plaukus. Patariama nevartoti žmonėms, kurie alergiški astrinių šeimos augalams.

Čiobrelis

Pasiskinkite ir susidžiovinkite čiobrelių, nes jų arbata yra puikus vaistas peršalus, padeda greičiau atsikosėti. Taip pat tinka sergant bronchitu, laringitu, tracheitu. Čiobrelio žolės nuoviras vartojamas virškinamojo trakto sutrikimams šalinti.

Galima daryti ir aromatines vonias, jos padeda sumažinti radikulito, sąnarių skausmus. Ir, žinoma, derėtų nepamiršti, kad švieži arba džiovinti čiobreliai yra puikus įvairių patiekalų prieskonis. Tačiau jų nepatariama vartoti nėštumo laikotarpiu, sergant kepenų, inkstų ligomis.

Juodagalvė

Ši vaistažolė panaši į čiobrelį, tik labai didelė jos galvelė. Arbata vartojama norint sumažinti karščiavimą, nuo kosulio. Labai tinka vartoti sergant skydliaukės ligomis. Užpilu gydomos žaizdos, nudegimai.

Šalpusnis

Pavasarį pražydus šalpusniams, jų žiedelių arbata yra puikus vaistas tracheitui, laringitui, lėtiniam bronchitui gydyti. O liepą ir rugpjūtį skinamų šalpusnio lapų arbata vartojama ne tik kosuliui sergant išvardytomis ligomis, bet ir rožei gydyti. Tik neskinkite parudavusių, dėmėtų lapų.

Tramažolė

Kaip vaistas vartojama augalo antžeminė dalis. Labai kvapni tramažolių arbata. Ji padeda sureguliuoti medžiagų apykaitą, tinka įvairiems uždegimams gydyti. Užpilą galima naudoti kaip kompresą žaizdoms, šunvotėms, kitoms odos ligoms gydyti.

Kraujažolė

Nuo senų laikų žinomas augalas, dar kai piemenys, susižeidę kojas, tuoj pat skindavo kraujažolės lapų ir dėdavo ant žaizdos. Galima vartoti ir tada, jei kraujas bėga iš nosies. Reikia sutrinti lapų ir košelės įkišti į nosį. Šiek tiek palaikius padeda sustabdyti kraujavimą.

Taip pat vartojama sergant opalige, norint sustabdyti kraujavimą virškinamajame trakte. Arbatoms naudojami žiedai, jų būna baltų ir šviesiai rožinių. Dažniausiai arbatai naudodavo baltus žiedus, bet buvo sakoma, kad norint visiškai pasveikti reikia įdėti ir keletą retais vadinamų rožinių žiedų.

Kraujažolės negalima vartoti, jei yra padidėjęs kraujo krešumas, esate alergiški astrinių šeimos augalams.

Žąsinė sidabražolė

Senovėje žąsinės sidabražolės lapų duodavo kalakutams (šie naminiai paukščiai labai opūs, juos sunku užauginti), kad jie būtų sveiki, geriau augtų: priskindavo lapų, užpildavo juos rūgpieniu ir šerdavo kalakutus.

Žmogui lapų arbatos naudingos, nes padeda sustabdyti viduriavimą. Senovėje tokiomis arbatomis buvo gydomos ir skydliaukės ligos.

Gyslotis

Liaudiškai dažnai vadinamas trauklapiu. Pasak žolininkės, šis augalas „mėgsta“ žmogų, todėl jo daugiau nei pievose ar laukuose galime rasti šalia namų.

Skinami plačialapio ir siauralapio gysločio lapai augalui žydint. Anksčiau jo lapus naudodavo kaip kompresą pūlingoms žaizdoms gydyti: tepdavo juos medumi ir dėdavo ant žaizdos. Kompresas ištraukdavo karštį ir pūlius.

Smiltyninio ir blusinio gysločių renkamos sėklos, kai paruduoja apatinė jų žiedynų dalis. Nupjautos varpos apdžiovinamos, sėklos nukuliamos, išvalomos ir džiovinamos. Anksčiau žmonės tas sėkleles vartodavo užkietėjus viduriams ar tiesiog žarnynui valyti. Užpildavo jas verdančiu vandeniu, kad išbrinktų, paskui nusunkdavo ir gautą košelę vartodavo.

Takažolė

Taip pat žmogų „mėgstantis“ augalas, dažniausiai auga kiemuose. „Šeimininkės, kalbėdamos apie takažolę, juokauja, kad ji kitur neauga, nes jai reikia riebalų“, – sakė R. Balsevičiūtė. Mat takažolės „derlingoji dirva“ – išpiltos pamazgos.

Jų rinkdavo po lietaus, džiovindavo. Takažolių arbatas vartodavo strėnų skausmui malšinti. Jei šlapimas būdavo drumstas, sakydavo, kad tai inkstų bėdos. Dabar tai vadiname druskomis inkstuose. Taigi senovėje tai buvo gydoma takažole.

Dirvinis asiūklis

Daržuose jis – įkyri piktžolė. Tačiau ištirta, kad dirvinis asiūklis yra silicio šaltinis. Senovėje žmonės to nežinojo, bet jo nuovirą vartojo skaudant strėnoms, jei šlapimas būdavo drumstas (kaip ir takažolę).

Jonažolė

Tai puikus vaistas tiems, kurių mažas kraujospūdis. Jonažolės arbatos veikia raminamai, gerina žmogaus savijautą. Tačiau jų negalima vartoti, jei ketinate mėgautis saulės voniomis, nes tai gali pakenkti organizmui, išberti odą.

Varnalėšos ir krieno lapai

Anksti pavasarį kasamos varnalėšos šaknys, kai dar lapai neišsiskleidę. O vėliau jau skinami lapai – tai pirmas vaistas nuo radikulito, kaip teigė žolininkė. Taip pat tinka naudoti pasitempus kurią nors vietą ar kankinant sąnarių skausmams. Reikia ant tų vietų uždėti varnalėšos lapų, dar galima aprišti lininiu rankšluosčiu.

Vadinamaisiais krieno lapų kompresais, pasak R. Balsevičiūtės, anksčiau žmonės gydydavo galvos skausmą.

Ajeras

Auga ežerų, nesraunių upių pakrantėse. Balinis ajeras įtrauktas į „Apribotų ir draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų sąrašą“, todėl tai daryti galima tik turint Aplinkos ministerijos leidimą.
Liaudies medicinoje ajerų preparatais gydomos skrandžio ligos. Pašnekovė sakė, kad anksčiau mažam rūgštingumui gydyti žmonės sutarkuotas ajero šaknis užpildavo rūgščiu vynu, palaikydavo ir tą užpilą gerdavo, o esant dideliam rūgštingumui vartodavo sausus miltelius.

Galima ajero pakramtyti, jei blogas burnos kvapas. Nuovirą tinka naudoti, jei kankina dantenų uždegimas, parodontozė, juo galima įtrinti galvos odą, kad išnyktų pleiskanos ir sustiprėtų plaukų šaknys.

Žolininkė pasakojo, jog jai yra tekę girdėti, kad žmonės ajerus kaip dezinfekuojamą priemonę naudojo maro metais – išklodavo jais trobas. Seniau ant ajero lapų kepdavo duoną (ir dabar į duoną dedama ajerų), dėdavo jų ir į drabužių spintą, kad atbaidytų vabzdžius kenkėjus.

Kmynas

Dabar kaip tik jau subrendę, reikia juos rinkti, rišti kuokštus, džiovinti ir nukulti. Labai skani kmynų arbata, ją tinka vartoti peršalus.

„Senovėje peršalimą gydydavo taip: darydavo stiprią kmynų arbatą ir į ją įpildavo truputį „naminukės“. Tokią arbatą reikia greitai išgerti, lįsti į lovą, šiltai apsikloti ir išprakaituoti. Iškart pasveiksit. Peršalimo kaip nebūta“, – sakė R. Balsevičiūtė.

Kmynai gerina virškinimą, padeda kepenų veiklai, kietina vidurius. Tinka kūdikiams, kai pučia pilvuką.

Be visų naudingųjų savybių, kmynai yra ir puikus prieskonis, be kurio anksčiau šeimininkės, kaip teigė žolininkė, išvis neapsieidavo: daug jų buvo dedama į maistą, sūrius, mėsą, girą ir t. t.

Pasakodama apie kmynus pašnekovė išsklaidė mitą, kad vyrams jie netinka, nes neva slopina vyrų lytinį pajėgumą. „Tai visiška netiesa. Šis mitas greičiausiai atėjęs iš nesenų laikų, nes kmynų arbatą labai gerdavo kunigai. Matyt, kažkaip siejant šiuos dalykus atsirado tokių kalbų“, – juokėsi žolininkė.

Rauktalapė rūgštynė

Šis augalas buvo labai populiarus karo metais, kai daugelis žmonių užsikrėtė niežais. Naudodavo jo sėklas: jas virindavo ir tuo nuoviru prausdavo vaikus. Arba smulkindavo šaknis, jos kur kas veiksmingesnės.

Liaudies medicinoje rauktalapės rūgštynės šaknys naudojamos kraujui valyti, kepenų sutrikimams gydyti. Jaunų lapelių galima dėti į sriubas, salotas.

www.GRYNAS.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Baltijos jūros priekrantės žvejai neslepia nerimo: jei taip ir toliau, su šiuo amatu galėsim atsisveikinti

Taip sako jaunas Juodkrantės žvejys Karolis Tamulis. Išgirdę apie Aplinkos ministerijos nokdauną...

Viktorija Dačinskaitė

Metų vabzdžiu išrinktas kone didžiausias daržininkų siaubas – kurklys: ar tai reiškia, kad nuo šiol teks juos saugoti (6)

Kelios gamtą puoselėjančios institucijos ir draugijos kasmet renka 10 Lietuvoje gyvenančių...

Šiemet stintos riebios kaip niekad, bet jų kainos bus įkandamos ne visiems (10)

Agurkais kvepiančių stintų mėgėjai kasmet laukia naujo jų žvejybos sezono. Nors šis ir...

Iki balandžio 30 dienos šių žuvų gaudyti negalima: gresia solidi bauda (2)

Šiandien prasideda atnaujinta akcija „Saugom lydeką 2023“ – nuo vasario 1 d. iki balandžio 30...

Brakonieriai ir gamtos gynėjai susikibo ne juokais: baudžiamoji atsakomybė ir teistumas gali grėsti ir tiems, ir tiems (1)

Brakonierių ir gamtą saugančių visuomenininkų priešprieša pamaryje pasiekė apogėjų. Į...

Top naujienos

Buvęs užsienio reikalų ministras: prieš I pasaulinį irgi buvo sakančių, kad tai neprotinga ir karo nebus

Karas Ukrainoje , galimas karas su Kinija, Irano bombardavimas, Artimųjų Rytų reikalai, raginimai,...

Daiva Žeimytė-Bilienė, laida „Iš esmės“, Virginija Spurytė

Konservatorius plauna Seimo mundurą dėl Bartoševičiui nutekintos informacijos: iškėlė dvi kitas versijas (9)

Nors valdantieji kaltina Seimo opoziciją, kad ši dėl neeilinės „Bartoševičiaus sesijos“ tik...

Verslas PliusEglė Girdenytė

Nesąžiningi automobilių pardavėjai jau naudojasi situacija rinkoje: ką svarbu žinoti, kad netaptumėte apgavystės auka

Nors dažnai akcentuojama, kad dėl ilgesnių pristatymo terminų naujų automobilių rinkoje...

Latvijoje – didžiulis gaisras: pranešta apie degančią dronų gamyklą papildyta (4)

Antradienį po pietų Marupės regione, Latvijoje, kilo didelio pavojaus gaisras – užsidegė...

Delfi Kelionės

Neįtikėtini Europos gamtos lobiai: senajame žemyne jų išties nemažai, tačiau šių dar neatrado minios turistų

Ilgi pasivaikščiojimai, grožėjimasis aplinka ir mūsų akims neįprasti kraštovaizdžiai –...

Dingusio 15-mečio paieška: mama išplatino jautrią žinutę, policija tiria, ar jaunuolis netapo nusikaltimo auka savanoriai darbą baigė (2)

Vilniuje antradienį buvo tęsiama šeštadienį dingusio nepilnamečio Mykolo Davidonio paieška....

Tituluoto Lietuvos krepšinio vilko karjeros posūkiai: žais vienoje komandoje, treniruos kitą pretenduoja į unikalų pasiekimą

Per vieną savaitę – iškart dvi naujienos. Buvęs pasaulio ir Europos pirmenybių prizininkas...

Karas Ukrainoje. Iš Vokietijos – svarbus žingsnis: patvirtino sprendimą nusiųsti Ukrainai 178 tankus „Leopard 1“ okupuotame Mariupolyje – galingi sprogimai (5)

JAV karinio jūrų laivyno analizės centro ekspertas Michaelas Kofmanas teigė, kad Rusijos...

Siūloma, kad transportas nestotų tuščiose stotelėse: nebereiktų mokėti baudų, sutaupoma didžiulė suma (5)

Kauno savivaldybė svarsto atsisakyti nurodymo viešojo transporto vairuotojams stoti kiekvienoje...