Kas nutiktų, jei staiga visi taptume vegetarais?

GRYNAS.lt ne kartą rašė apie vegetarus, veganus bei kitus mėsos ar apskritai gyvulinės kilmės produktų nevalgančius žmones. Šios dietos visuomenėje yra vertinamos įvairiai, bet jų naudą aplinkai nuginčyti būtų sunku. Kaip portale slate.com rašo maisto rubrikų redaktorė L. V. Anderson, mėsos pramonė yra viena iš labiausiai prie klimato kaitos prisidedančių industrijų – mėsos gamintojai tiesiogiai ir netiesiogiai prisideda prie 14,5 proc. visų pasaulio išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o mėsos pramonė kasmet vis auga.

Vegetarai pasaulį išgelbėtų pigiau

Dauguma žmonių mėgsta valgyti mėsą. Kai vargingiau gyvenantys pradeda uždirbti daugiau pinigų, jie beveik neabejotinai ima pirkti ir daugiau mėsos. Žmonių skaičiui, o kartu su juo ir mėsos suvartojimui pasaulyje augant, klimato kaitos, taršos ir žemės išnaudojimo pasekmės gali būti katastrofiškos. Gal visuotinis vegetarizmas ar veganizmas padėtų to išvengti? Tačiau automatiškai kyla klausimas: kokios būtų tokio masinio mėsos atsisakymo pasekmės?

Įsivaizduokime, jog staiga visi pasaulio gyventojai savanoriškai nustoja valgyti mėsą. Viena tyrėjų komanda atliko skaičiavimus, ką tokie mūsų dietos pokyčiai reikštų planetai. Nyderlandų Aplinkos įvertinimo agentūros mokslininkai paskaičiavo, kaip pakistų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas esant trims skirtingiems scenarijams: žmonija vartoja mažiau mėsos nei dabar, išvis nevalgo mėsos arba nevalgo jokių gyvulinės kilmės produktų. Tyrėjų komanda nustatė, jog iki 2050 m. visuotinis veganizmas leistų 17 proc. sumažinti iš žemės ūkio kylančias anglies dvideginio išlakas, 24 proc. sumažinti metano ir 21 proc. sumažinti diazoto oksido išmetimus į aplinką.

Dar daugiau, olandų mokslininkai nustatė, jog pasaulinis veganizmas arba vegetarizmas leistų tokių rezultatų pasiekti pigiau nei kiti šiuo metu siūlomi problemos sprendimo būdai, dažniausiai susiję su energija, pavyzdžiui, efektyvumo skatinimas, perėjimas prie atsinaujinančių energijos šaltinių ar išmetamo CO2 apmokestinimas. Visiškas mėsos atsisakymas gal ir nelaimėtų kovos su klimato kaita, bet neabejotinai reikšmingai prie to prisidėtų. 

Neigiamas poveikis ekonomikai 

Tiesa, olandų tyrėjai nebandė atsakyti į klausimą, kas dar nutiktų, jeigu žmonija atsisakytų mėsos. Kokios būtų tokio žingsnio socialinės ir ekonominės pasekmės arba poveikis žmonių sveikatai? 

Jeigu visi pasaulio gyventojai staiga pavirstų vegetarais arba veganais, tikėtina, jog poveikis pasaulio ekonomikai būtų didžiulis. Jungtinių Tautų 2006 m. ataskaitos duomenimis, gyvulininkystė sudaro apie 1,4 proc. pasaulio BVP, šiame sektoriuje dirba apie 1,3 mlrd. pasaulio gyventojų, iš jų 987 mln. gyvena skurdžiai. Jeigu per vieną naktį dingtų mėsos paklausa, išnyktų ir visos šių žmonių darbo vietos. 

Kai kurie iš jų, pavyzdžiui, didieji ūkininkai auginantys gyvulių pašarui skirtus kukurūzus, galėtų nesunkiai persiorientuoti į žemdirbystės produkciją. Kitiems, pavyzdžiui, daugybei Afrikos ir Azijos gyventojų, taip nepasisektų. Pasaulio ekonomikai prisitaikant prie pasikeitusių poreikių ir staigaus mėsos rinkos žlugimo, tikėtina, jog kiltų neramumai ir didelės pasaulio gyventojų dalies gyvenimo sąlygos dar suprastėtų.

Laisvi žemių plotai ir mažesnis ligų pavojus

Kita svarbi pasaulinio vegetarizmo pasekmė – didžiulių žemės plotų atsilaisvinimas. Šiuo metu galvijų ganyklos užima neįtikėtinus 26 proc. pasaulio sausumos, nepadengtos ledu, ploto. Olandų mokslininkai paskaičiavo, jog perėjus prie vegetarizmo atsilaisvintų apie 2,7 mlrd. hektarų ganyklų ir dar 100 mln. hektarų laukų, kuriuose šiuo metu auginami pašarai galvijams. Žinoma, ne visa ši žemė yra tinkama gyventi žmonėms, bet tikėtina, jog atsiradus tiek naujų laisvų teritorijų, žemės kaina smarkiai atpigtų.

Galiausiai, atsisakius mėsos smarkiai sumažėtų antibiotikams atsparių infekcijų proveržio rizika. Dabar intensyvus antibiotikų naudojimas gyvulininkystėje siekiant paspartinti galvijų augimą ir apsaugoti juos nuo ligų labiausiai prisideda prie visų antibiotikų, įskaitant ir naudojamus žmonėms gydyti, veiksmingumo mažėjimo. Žinoma, per dažnas antibiotikų skyrimas gydyti ligoms, kurioms antibiotikai nėra būtini, taip pat prisideda prie šios problemos, bet visų pramoninių fermų uždarymas (jose ir išsivysto daugelis antibiotikams atsparių bakterijų) leistų rimtas ligas ir toliau sėkmingai gydyti antibiotikais. 

Citata

Olandų mokslininkai nustatė, jog pasaulinis veganizmas arba vegetarizmas leistų tokių rezultatų pasiekti pigiau nei kiti šiuo metu siūlomi problemos sprendimo būdai, dažniausiai susiję su energija, pavyzdžiui, efektyvumo skatinimas, perėjimas prie atsinaujinančių energijos šaltinių ar išmetamo CO2 apmokestinimas.

Palaipsnis perėjimas būtinas

Mažai tikėtina, jog visa žmonija ims ir per naktį atsisakys mėsos, tuo labiau panašu, kad tokio žingsnio pasekmės būtų liūdnos. Kita vertus, nemažinant mėsos vartojimo ir tokiu būdu prisidedant prie klimato šiltėjimo, laukia dar tamsesnė ateitis: dažnėjantys ir stiprėjantys pavojingi meteorologiniai reiškiniai, tarptautiniai konfliktai, didėjanti atskirtis tarp pasaulio turtingųjų ir vargšų.

Akivaizdu, jog mes visi netapsime vegetarais, bet dauguma mūsų gali nustoti remti pramoninę gyvulininkystę - labiausiai taršų ir žmonių sveikatai pavojingą žemės ūkio sektorių. Galime valgyti mažiau mėsos, ypač pagamintos iš metano dujas gausiai išskiriančių gyvūnų (karvių, avių, ožkų ir kitų).

Tačiau jei naktinė mitybos revoliucija iš įprasto maitinimosi į vegetarizmą turėtų itin neigiamų pasekmių, nereiškia, kad nereikia palaipsniui mažinti suvartojamos mėsos kiekį. 

Tai daryti primyginai rekomenduoja, nes prognozės skelbia, kad žmonių skaičius 2050-aisiais pasieks 9 mlrd. – tad mums reikės vienaip ar kitaip atsiimti dalį žemės iš karvių.