Kolekcija nulemta tėvo Jono

GRYNAS.lt kalbintas vyras pripažįsta, kad tokį jo gyvenimo kelią iš dalies nulėmė tėvelis Jonas, kurio vardinės šeimoje nuo seno buvo didelė šventė.

„Augau subtilaus gamtos grožio krašte netoli Antalieptės, šalia tekėjo Šventoji. Mano tėvelis buvo ūkininkas, garbus žmogus, vaikystėje jį vainikuodavome net dviem-trim juostom. Ant piliakalnio degdavome ir kūrendavome laužus, tėvelį, pasodinus ant suolo, kilnodavome. Mes, vaikai, jau birželio pradžioje pradėdavome ant kalno prie mūsų namų nešti stebules, medžiagas, ruošdavomės šventėms. Tokį gyvenimo bilietą matyt ištraukiau, nes tėvelis buvo Jonas“, - pokalbį tokiais žodžiais pradeda A. Raščiauskas.
A. Raščiauskas
Joninių vainikui pinti tinkamos visos žydinčios gėlės, reikėtų bandyti surasti devynių skirtingų žolynų. Visų gėlių jungtis laimę atneša. Padrikas vieno žolyno vainikėlis, be kitų gydomųjų žolelių neveiksmingas.

1980 m. prie dirbtinių Utenos marių, kaip pašnekovas mena, Jonines šventęs kažkoks ansamblis paliko aštuonis Joninių vainikėlius. Nuėjus prie marių, A. Raščiauskui pagailo vėjo blaškomų vainikėlių ir juos parsinešęs namo, išdžiovino bei pakabino ant namo sienos.

„Po to pradėjau važinėti, keliauti, ieškoti. Mano rinkimo procesas vyksta tik ieškant vainikėlių, kurie jau yra atlikę ritualines apeigas – t. y. po dvyliktos valandos paleisti plūduriuoja vandenyje ir keliauja tolyn. Kam šventė, o man atsakingas darbas juos susigriebti“, - tokią vainikėlių rinkimo pradžią mena uteniškis.

Dvi sienos – XX ir XXI a. Joninių vainikėliams

Šiuo metu jo sodo namelio dvi sienos yra paskirtos išskirtinai Joninių vainikėlių kolekcijai – ant vienos sienos sukabinti XX a. vainikėliai, ant kitos puikuojasi – XXI a. eksponatai. Visi vainikėliai gerai išsilaikę, nes žolynai specialiai išdžiovinti.


„Dabar antras aukštas taip kvepia, kaip sanatorija“, - juokiasi vainikėlių kolekcionierius.

Iš viso uteniškio kolekcijoje – per 300 eksponatų. Ši kolekcija puikuojasi Lietuvos rekordų knygoje ir kaip giriasi pats A. Raščiauskas – tokių eksponatų rinkimu jis išskiria visame Pabaltyje.

„Man pačiam malonu, kad aš vienintelis bent jau Pabaltijo šalyse pagerbiau šimtus tūkstančių mėgstamą Joninių šventę. Lyg Joninių vainikų šnabždesių paviliotas esu, šita kolekcija yra tarsi Joninių šventės amžiškumo simbolis“, - sako uteniškis. Pašnekovas pripažįsta itin mėgstantis Joninių šventę, nes ši suteikia gyvybės, padeda atjaunėti, pasisemti sveikatos.

Vainikėliai pinami didesni, skiriasi pynimo raštai

A. Raščiauskas sako pastebėjęs, kad tarybiniais metais kolūkio laukai buvo nualinti, juose nebeaugo gėlės, todėl ir Joninių vainikėlių perimetras buvo žymiai mažesnis, vainikuose galima matyti ne tokią didelę gausą žolynų. Dabar laukuose augančios gėlės vešlesnės, ilgesnės, todėl ir pinami vainikai ženkliai padidėjo.

„Dabar merginos išmoko supinti kur kas didesnį apskritimą, įpina daugiau gėlių. Kur pažvelgsi - pievose gausu žolynų ir merginos tuo pasinaudoja. Palyginti 1980 m.ir 2012 m. vainikėliai skiriasi dydžiu perpus“, - sako kolekcionierius.

Klausiamas, ar skiriasi Lietuvos regionų Joninių vainikai pašnekovas teigė, kad visuose prisilaikoma 9 žolynų įpynimo skaičiaus, vyrauja dobiliukai ir motiejukai. Jeigu žydi jazminas, jo irgi ypatingai gausu.
A. Raščiauskas
Man pačiam malonu, kad aš vienintelis bent jau Pabaltijo šalyse pagerbiau šimtus tūkstančių mėgstamą Joninių šventę. Lyg Joninių vainikų šnabždesių paviliotas esu, šita kolekcija yra tarsi Joninių šventės amžiškumo simbolis.

„Vainikėliai pinami iš trijų dalių, aukštaitės kitaip pina, antalieptėnai dar kitaip – pina storesnius. Norėčiau visus paraginti išvesti vaikus ant piliakalnių, parodyti, kur gyveno darbštūs Jonai, kurie įkvėpė ištisas kartas. Anksčiau suskaičiuodavome nuo piliakalnių matomus laukus, ant kurių degdavo laužai, spėliodavome, kiek ten gyvena Jonų“, - prisiminė A. Raščiauskas.

Jis pasiguodė, kad dabar laužai užgesę, pritilusios Jonų dainos, nyksta kaimai, nebėra žmonių ir papročių.

„Mes daug ką praradome. Vyresnioji karta liko nustumta, vaikai paleidžia du tris vainikus pagal scenarijų, tačiau nelikę masiškumo. Jaunimas Joninių šventėse nedalyvauja, lieka tik vyresnioji karta. Praranda šventės savo ritmą, daug kitos muzikos įnešama“, - pastebėjo uteniškis.

Ką simbolizuoja į vandenį leidžiamas Joninių vainikas?

Kaip aiškina Joninių vainikų kolekcionierius, Joninių vainikėlis simbolizuoja amžiną gamtos virsmą, žmonės nuo seno tikėjo, kad vainike kaupiasi amžinos augalijos ir gyvenimo jėga.

„Žolynų vainikas nemirtingumo ir gyvųjų nenutrūkstamo ryšio simbolis, neatskiriama gyvybės dalis. Vainikas labai prasmę turi“, - aiškino A. Raščiauskas.

Kokį vainiką reikia pinti, kad jis atneštų sėkmę? Uteniškis primena, kad pagal senuosius lietuvių papročius vainiką reikia apjuosti juostomis ir prikalti prie durų.
A. Raščiauskas
Dabar laužai užgesę, pritilusios Jonų dainos, nyksta kaimai, nebėra žmonių ir papročių. Mes daug ką praradome. Vyresnioji karta liko nustumta, vaikai paleidžia du tris vainikus pagal scenarijų, tačiau nelikę masiškumo.

„Juk žmogus ir ateina ir išeina iš gyvenimo pro duris. Reikėtų daugiau propaguoti senosios Lietuvos juostų pynimą, vainiką jomis apjuosus paženklinti duris. Tai yra pats prasmingiausias paženklinimo simbolis. Vainikėliai yra atnešti naujosios, jau tarybinių metų kartos“, - sakė A. Raščiauskas.

Jeigu vis dėlto norima leisti Joninių vainiką į vandenį Joninių naktį, uteniškis primena, kad jam pinti tinkamos visos žydinčios gėlės, reikėtų bandyti surasti devynių skirtingų žolynų. Gėles vainikui geriau rinkti vakare, nes tuomet jos būna rimties būsenoje – tarsi laukia, kad jas kas aplankytų ir nuskintų.

„Visų gėlių jungtis laimę atneša. Padrikas vieno žolyno vainikėlis, be kitų gydomųjų žolelių neveiksmingas“, - įsitikinęs Joninių vainikų kolekcionierius.