aA
Aktyvus jaunimas visame pasaulyje siekia atkreipti dėmesį į ekologijos ir aplinkosaugos svarbą. Rengdami taikias demonstracijas, susibūrimus, jauni žmonės kalba ne tik apie klimato kaitą, bet ir tvarų vartojimą, rūšiavimo būtinybę. Aplinkosauginės iniciatyvos populiarėja ir Lietuvoje. Iškyla, kurios metu kalbama apie būtinybę naudoti kuo mažiau plastiko ir visuomenės švietimas, kad net ir mažiausią medžiagos skiautę galima panaudoti dar kartą.
Nula
Nula
© Organizacijos archyvas

Iniciatyvą paskatino kasdienybė

Dar prieš keletą metų sąvokos klimato kaita, aplinkosauginis švietimas visuomenėje kėlė juoką ir nuostabą. Šiandien klimato šiltėjimą pripažįsta vis daugiau skeptikų, o aplinkosauginio švietimo svarbą akcentuoja vis daugiau organizacijų ir net privačių verslo bendrovių. Populiarinant aplinkosaugą, Lietuvoje kuriasi vis daugiau nevyriausybinių organizacijų, aktyvus jaunimas buriasi įvairioms akcijoms, demonstracijoms, kurių metų kalba apie ekologines problemas.

Viena tokių – „Nula“. Iniciatyvos bendraautorė Rasa Syminaitė GRYNAS.lt pasakoja, kad idėja apie „Nulą“ – vieną patogią vietą priemonėms be vienkartinio plastiko rasti – visų pirma, gimė dėl didelio noro pamatyti pokytį kasdienybėje, vartojimo kultūroje ir įpročiuose.

„Norime, kad „Nula“ taptų vieta, kuri edukuoja, jungia iniciatyvas, įkvepia imtis pokyčių bei suteikia tam priemones. „Nulą“ turbūt reikėtų vadinti dėl stipraus vidinio noro gimusiu verslu, siekiančiu pokyčių aplinkosaugoje“, – idėją apibūdina R. Syminaitė.

Pašnekovė pasakoja, kad pati pradėjusi rūšiuoti prieš kelerius metus pamatė, jog plastiko atliekų prisikaupia bent 3-4 kartus greičiau nei kitų atliekų. Dauguma jos plastiko atliekų buvo tokios, kurias ji išmetė panaudojusi tik kartą.

„Jis dažnai net, pasirodo, netikdavo perdirbimui. Maišeliai, įvairios pakuotės, purvina maisto plėvelė, dantų šepetukas, šampūnų, indų ploviklio buteliukai, ausų krapštukai...“, – savo kaupiamas plastiko atliekas vardija R. Syminaitė.

Nula
Nula
© Organizacijos archyvas

Siekiant sumažinti buityje susidarančių plastiko atliekų kiekį, mergina kartu su bendraminte Ramona pradėjo ieškoti alternatyvų kasdien naudojamiems plastikiniams daiktams.

„Pamatėme, kad alternatyvų yra, bet užtrunka daug laiko, kol jas randi. O kai yra sudėtinga, žmogus vėl linkęs rinktis vienkartinį plastiką, nes šis visada yra po ranka. Taip nusprendėme sukurti vieną patogią vietą – „Nulą“ – kurioje žmonės galėtų rasti kokybiškas, mūsų išbandytas bei patogias priemones, pakeičiančias vienkartinį plastiką bei kartu kalbėti apie tai, kaip visi galime sumažinti vienkartinio plastiko mūsų aplinkoje - t.y. „išjudinti“ pačią plastiko taršos temą“, – pasakoja „Nulos“ bendraįkūrėja.

Misija – aplinkosauginis švietimas

Nors „Nula“, pasak R. Syminaitės, siūlo priemones, kurios padeda sumažinti vienkartinio plastiko – tai yra įvairios priemonės vonios kambariui, pavyzdžiui, kietieji šampūnai, bambukiniai šepetėliai ar dezodorantai kartoninėje pakuotėje, tačiau viena pagrindinių iniciatyvos misijų – aplinkosauginis švietimas.

„Man be galo svarbu edukacija, todėl apie plastiko taršą kalbame renginiuose ir savo kanaluose. Imamės įvairių iniciatyvų. Pavyzdžiui, praėjusį mėnesį paskelbėme „Aplinkai draugiškų vietų žemėlapį”, kuriame nurodome restoranus, kavines, kurios pritaiko aplinkai draugiškus sprendimus ar skatina atsakingą vartojimą. Bendraujame su verslais ir organizacijomis, padedant jiems ieškoti tvaresnių sprendimų. Siekiu, kad ateityje „Nula“ aktyviau kalbėtų ir apie kitus aplinkosaugos iššūkius – Lietuvoje apie tai kalbame per mažai“, – sako viena iš „Nula“ įkūrėjų.

Iniciatyvos įkūrėjos dalyvauja ir įvairiuose susibūrimuose, kuriuose kalbama apie aplinkosaugą, ekologiją, ir, svarbiausia – plastiko taršą. Dar birželio mėnesį jos dalyvavo pirmojoje MO muziejaus rengiamoje iškyloje, kurios tema ir buvo plastiko vartojimo mažinimo galimybės ir iššūkiai.
Pašnekovė pastebi, kad susidomėjimas aplinkosauginėmis-socialinėmis iniciatyvomis vis auga. Anot jos, ko gero, 2018-ieji buvo lūžio plastiko taršos komunikacijoje metai.

„Prie to prisidėjo daug kartų išaugęs problemos paminėjimas žiniasklaidoje, dokumentiniai filmai, tokie kaip “Blue Planet II”. Taip pat – Europos Sąjungos direktyva, uždraudžianti vienkartinį plastiką, pirmieji pasaulio miestai, atsisakantys vienkartinio plastiko savo aplinkoje ir socialiniai tinklai, leidžiantys visoms šioms žinutėms pasklisti dideliu greičiu“, – tikina R. Syminaitė.

Šiaudeliai
Šiaudeliai
© Shutterstock

Mergina tęsia, kad ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje dėl aplinkosaugos problemų pirmiausia bandoma ieškoti atsakingų žmonių, bet ne ją spręsti.

„Bandoma ieškoti atsakingų žmonių – verslų, valdžios institucijų, organizacijų. Tačiau jie reaguos tada, kai tai bus svarbu visuomenei – kai žmonės pradės užduoti aplinkosaugos klausimus politikams ar spausti verslus priimti tvaresnius sprendimus. Kai pradės rinktis kompanijas pagal jų indėlį į klimato krizės sprendimus ir balsuoti už tuos kandidatus, kurie tai laiko prioritetu“, – mano „Nulos“ bendraįkūrėja.

Lietuvoje, kaip tikina R. Syminaitė, trūksta lyderystės aplinkosaugos klausimais. Tačiau mergina mano, nereikia laukti, kol iškils lyderiai. Anot jos, labai svarbu, kad iniciatyvos imtųsi kiekvienas žmogus, kiekviena šeima, kiekvienas kaimynas.

„Jau dabar matome, kaip parduotuvės siūlo pristatyti prekes popieriniuose maišeliuose – esu įsitikinus, kad tai dažniausiai ateina ne iš verslo vidaus, o būtent iš pirkėjų spaudimo priimti tvaresnius sprendimus, jų laiškų, žinučių, nusiskundimų. Tokių atvejų tik daugės. O kad jų daugėtų, reikalinga edukacija“, – sako R. Syminaitė.

Kova prieš masinės mados industriją

Aplinkosauginiu švietimu užsiima ir aplinkosauginė-socialinė iniciatyva „TEXTALE“. Jos įkūrėja Viktorija Nausėdienė GRYNAS.lt sako, kad „TEXTALE“ yra socialinis verslas, kviečiantis tęsti drabužių istorijas, prikeliant daiktus naujam gyvenimui.

„Mane visada domino mados pasaulis. Nuo vaikystės buvau kūrėja, mėgau siūti, iš seno į naują. Pasukus aplinkosaugos kryptimi, pradėjau labiau domėtis mados pramone, jos poveikiais ir paslaptimis“, – prisimena pašnekovė.

V. Nausėdienė, U. Žukauskaitė-Zabukė, E. Capaitė
V. Nausėdienė, U. Žukauskaitė-Zabukė, E. Capaitė
© DELFI / Karolina Pansevič

V. Nausėdienė akcentuoja, kad mados industrija atsakinga už milžinišką poveikį mums ir mus supančiai aplinkai. Anot jos, kiekvienas drabužio gamybos etapas, nuo natūralių pluoštų išauginimo ar sintetinių gamybos, žaliavų transportavimo, apdorojimo, gaminių gamybos ir transportavimo, naudojimo iki galutinio atliekų sutvarkymo yra susijęs su dirvožemio alinimu, didžiulėmis neatsinaujinančios energijos, vandens ir cheminių medžiagų sąnaudomis bei aplinkos tarša, su visomis lydinčiomis pasekmėmis visai gyvosios aplinkos sveikatai.

„O kur dar žmonių išnaudojimas...“, – priduria pašnekovė.

Pradėjo nuo mainų vakarėlių

V. Nausėdienė pasakoja, kad, pamačius, kas slepiasi už spindinčių vitrinų ir „naujausių“ kolekcijų, gimė pirmieji mainų vakarėliai, kuriuose aplinkosaugininkai, stilistai ir dizaineriai ėmė veikti išvien, motyvuodami kurti stilių iš mūsų spintose dulkes kaupiančio daiktų pertekliaus. Pagaliau, kilo idėja sukurti tvarios mados studiją žmonėms, kur jie gali atnešti jiems nereikalingus, tačiau antro šanso vis dar vertus drabužius, avalynę, aksesuarus bei namų tekstilę, išmainyti juos į nuolaidą puoštis antro šanso laukiančiais daiktais iš kitų bendraminčių spintos.

„Dar dirbdama konsultacinį darbą atliekų tvarkymo srityje, tyrinėjau užsienio šalyse veikiančias tekstilės surinkimo sistemas. Profesinė patirtis ir kūrėjos prigimtis visada ieškoti naujų galimybių, pridėjo drąsos imtis veiksmų Lietuvoje. Vedama tvaraus modelio idėjos, raginau bendraminčius sisteminius pokyčius inicijuoti patiems, iš apačios. Ir jau norėjosi ne tik diskutuoti apie atliekų prevenciją. Savo iniciatyva ir lėšomis ėmėmės realaus jos įgyvendinimo. Juk tos dešimtys tūkstančių tonų tekstilės, kasmet prarandamos su atliekų srautu, - yra švaistomi visų mūsų ištekliai!“, – pabrėžia aplinkosauginės-socialinės iniciatyvos įkūrėja.

„TexTale“ socialinio verslo centras
„TexTale“ socialinio verslo centras
© DELFI / Karolina Pansevič

Užsiima ir edukacija, socialinės atskirties mažinimu

„TEXTALE“, anot V. Nausėdienės, pasirūpina daiktų išrūšiavimu, paruošimu ir atsakingu panaudojimu tekstilės vertės grandinėje, kuriant ne tik aplinkosauginius, bet ir socialinius pokyčius. Pašnekovė aiškina, kad didžioji dalis visų dovanotų daiktų paskirstomi socialinėms organizacijoms, teikiant neatlygintiną paramą daiktais tiems, kuriems jų labiausiai reikia. Daiktai, turintys trūkumų, atskiriami edukacinėms taisymo, atnaujinimo ir perkūrimo dirbtuvėms, kuriose dizainerių, kūrėjų-entuziastų ir studijos lankytojų panaudojami kaip antrinė žaliava naujiems gaminiams kurti.

„Į tekstilės rūšiavimo, žaliavų ir gaminių paruošimo, taisymo ir atnaujinimo veiklas įtraukiame asmenis iš socialiai pažeidžiamų grupių. Inicijuojant socialinių grupių įtraukimo projektus, realizuojamos ne tik socialinės, bet ir finansinės paramos galimybės. Išnaudojant dėvėtos tekstilės potencialą, „TEXTALE“ organizuoja daug ir įvairių edukacijų bendruomenei: kviečia tvariai švęsti šventes, dalyvauti mainų renginiuose, stiliaus ir kūrybinėse dirbtuvėse, bendruomenių telkimo, socialinės paramos, aplinkosauginiuose ir meno projektuose, taip skatinant visuotinę sąmoningo vartojimo kultūrą, atsakingą madą, bendruomeniškumą“, – apie savo veiklą pasakoja V. Nausėdienė.

„TexTale“ socialinio verslo centras
„TexTale“ socialinio verslo centras
© DELFI / Karolina Pansevič

„TEXTALE“, pasak iniciatyvos autorės, laikui bėgant ėmėsi tikro iššūkio: keisti vartotojų požiūrį į daiktus, skatinti prisiimti atsakomybę už spintose sukauptą turtą, parodant, kad dalindamiesi, kūrybiškai derindami seną su nauju, galime atsinaujinti išties stilingai. V. Nausėdienė džiaugiasi, kad visuomenėje vis labiau populiarėja aplinkosauginės temos.

„Visuomenės susidomėjimas tvaresnio vartojimo alternatyvomis sparčiai auga: entuziastingai buities be atliekų klausimai gvildenami įvairiose grupėse socialiniuose tinkluose, daugėja tvarių renginių, vis daugiau žmonių domisi savanorystės galimybėmis. Vartotojai darosi vis labiau sąmoningi, mada lėtėja, daugėja bendruomeniškumo sprendžiant visuomenei aktualias problemas. Norime tikėti, kad ši tendencija ir liks“, – tikisi pašnekovė.

www.GRYNAS.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(10 žmonių įvertino)
4.3000

Dažnuose namuose Kalėdų žvaigždė antrąkart nesuraudonuos: štai kokios klaidos šį augalą pražudo patarimai, kaip šią gėlę išsaugoti iki kitų Kalėdų (4)

Kalėdų žvaigžde vadinama puansetija šventiniu laikotarpiu papuošia namus ryškiu lapų...

Lietuvių iniciatyva leidžia prisidėti prie kovos su klimato kaita vos už kavos puodelio kainą (13)

Kasmet Lietuvoje iškertami dideli miško plotai. Norint atkurti, skatinti tvarumą ir kovoti su...

Šilutės rajone dviese prisižvejojo: teks susimokėti daugiau nei 26 tūkst. eurų (150)

Aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai sulaikė...

Ispanijoje ir vėl kankinami buliai: ant galvos pritvirtinamas rėmas, kuris yra padegamas (2)

Pramogos, kuriose dalyvauja buliai, gyvūnų teisių gynėjų smerkiamos kaip „anachronistinis...

Žvejai, norintys pasitraukti iš verslo dėl sumažintų Baltijos menkių žvejybos kvotų, turėtų sulaukti paramos (8)

Baltijos jūros žvejai, kurie žvejojo rytines menkes, visam laikui nutraukiantys veiklą, gaus...

Top naujienos

Profesorius apie prezidento sprendimą dėl Linkevičiaus ir Karoblio: aš nepamenu tokios praktikos (94)

Prezidentas Gitanas Nausėda atsisakė ambasadoriais Briuselyje ir Vašingtone skirti buvusį...

Daktaras Strioga nurodė, kam labiau tikėtini šalutiniai COVID-19 vakcinos poveikiai (115)

Vakcina nuo COVID-19 , kaip ir bet kuris kitas skiepas, gali turėti šalutinį poveikį ir tai yra...

Tokio sniego dar nematėme: yra rajonų, kur medžiai griūna ant kelio kas 10 minučių (21)

Kone parą laiko sniego išbandymą kenčia dalis Lietuvos, o viena sudėtingiausių situacijų –...

Įtampai dėl vakcinų augant – britų įspėjimas Europos Sąjungai: tai ne tas kelias, kuriuo reikėtų eiti (1)

Europos Sąjungos (ES) priešprieša su „AstraZeneca“ dar labiau suintensyvėjo, kai Vokietija...

ŠMSM ministrė: brandos egzaminai turi įvykti papildyta 14:35 (82)

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė atmeta raginimus šiemet nerengti...

Protestai Rusijoje kitokie, nei iki šiol buvę: įžvelgia net keletą esminių skirtumų atnaujinta 13.32 (402)

Šeštadienį Rusijoje vykę protestai toli gražu nepriminė vietos neramumų, fiksuotų pastaruoju...

Kaimo prekybininkai trina rankomis: lentynos iššluojamos, veikia „autoparduotuvės“ (97)

Apribojus judėjimą tarp savivaldybių, rankas trina kaimo prekybininkai. Panevėžio rajone...

Taip atrodo keliai Lietuvoje: kai kur važiuojamosios dangos nė nematyti (122)

Keliuose vairuotojai turėtų būti pasirengę važiuoti iki 10-15 centimetro siekiančio sniego...

Ministerija planuoja pokyčius 2021 m. studentams: mažės valstybės finansuojamų vietų ir studijų krypčių grupių kiekis papildyta 14:38 (149)

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) antradienį surengė spaudos konferenciją, kurioje...