Dažnai girdime kalbant, jog oro užterštumas didėja ir kad tam didžiulės įtakos turi labai plačiai paplitęs automobilių eksploatavimas. Tarptautinės jaunimo organizacijos AIESEC kartu su UAB „Miromax“ ir LITBIOMA surengtas ir europarlamentarės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės globojamas projektas „Žalioji energija“, skirtas atskirai apžvelgti kiekvieną atsinaujinančių išteklių rūšį, jų panaudojamo sritis, paskutinėje projekto paskaitoje aptarė pakankamai jaunos elektromobilių pramonės, prisidedančios prie švariosios technologijos diegimo, plėtojimą ir perspektyvas Lietuvoje.
Anot paskaitos pranešėjo Karolio Beniulio, atstovavusio Lietuvos Elektromobilių Asociaciją, pastebimas vis didesnis susidomėjimas elektra varomu transportu, taip pat gerėja pačių elektromobilių techniniai parametrai. Pavyzdžiui, šiuo metu įkrautas automobilis gali nuvažiuoti iki 90 km, o jau 2015-aisias prognozuojama, jog bus mūsų šalies keliais riedės automobiliai, galintys nuvažiuoti 200 kilometrų atstumą, 2020-aisiais jis sieks 300 kilometrų. Taip pat kasmet ženkliai, net iki 20 procentų, krenta automobilių įkraunamų baterijų kaina, mažėja jų svoris. Vienas iš pagrindinių privalumų, pabrėžiančių elektromobilio pranašumą, yra mažos išlaidos tam tikram nuvažiuotam keliui. Pavyzdžiui, priklausomai nuo elektromobilio tipo, išlaidos 100 kilometrų nuvažiuoti siekia nuo keturių iki aštuonių litų. Taip pat, kalbant apie elektromobilio pliusus, galima įvardinti tai, kad nebereikia skirti laiko ir pajamų tepalų, dirželių priežiūrai ir keitimui. Šių privalumų sąrašą papildo ir tai, jog eksploatuojant tokią transporto priemonę nekeliamas triukšmas, neteršiama aplinka kenksmingomis išmetamosiomis dujomis. Karolis Beniulis akcentavo, jog elektromobiliai gali būti varomi ir atsinaujinančia elektros energija. Taigi, tiek energijos šaltinis, tiek transporto priemonė sudaro ekologišką grandinę, dėl kurios plėtojimo yra prisidedama prie švaresnės aplinkos ir visuomenės sveikatos tausojimo. Tikimasi, kad jau 2020 metais bus galima išvysti kas penktą automobilį varomą elektra, o tokiose zonose kaip miestų senamiesčiai, Kuršių Nerija ir kituose kurortuose bus leidžiamas vien elektromobilių eismas.
Lietuvoje nuosekliai dirbama, kad netolimoje ateityje būtų realizuoti su platesniu elektromobilių naudojimu susiję tikslai. Šalyje jau sėkmingai veikia automobilių perdarymo įmonės, įrengtos ir penkios elektromobilio pakrovimo stotelės (trys iš jų Vilniuje, dvi – Kaune). Pasak paskaitos pranešėjo, įkrauti automobilio bateriją galima ir namuose naudojant įprastą elektros lizdą, tik toks procesas užtrunka kiek ilgiau: šešias – aštuonias valandas.
Stebint situaciją pasauliniu mastu, elektromobilių paklausa kol kas viršija pasiūlą, nes didžiosios automobilių gamintojų firmos dar tik ruošiasi elektromobilių pristatymui automobilių rinkoje, todėl mūsų šalyje galimybės plėtoti šiai sričiai yra labai optimistiškos, paskaitos pranešėjo žodžiais tariant “visi stovi prie vienos starto linijos”.
Apibendrinant paskaitos metu K. Beniulio išsakytą naujausią informaciją apie elektromobilių pramonės nuoseklų vystymą, galima tvirtinti, kad tai, kas prieš dešimtmetį galėjo atrodyti itin tolima ir sunkiai įgyvendinama svajonė Lietuvoje, šiandien ji pamažu realizuojama. Šalies keliuose jau rieda ne viena elektra varoma transporto priemonė, plėtojama elektromobilių baterijų įkrovimo infrastruktūra. Taip pat didėja elektromobilių prieinamumas visuomenei dėl krentančių baterijų kainų. Visa tai suteikia vilčių, jog tam tikru tempu artėjama prie netriukšmingos ir mažiau užterštos miesto vizijos įgyvendinimo.
-Gamtosauga- Elektromobiliai aplinkai kenkia daug mažiau nei automobiliai su vidaus degimo varikliais. Pastarieji degindami iškastinį kurą išskiria didelius kiekius CO2 ir kitų teršalų, kurie kenkia ne tik žmogui, bet ir aplinkai. Elektromobilių skaičiaus didėjimas paės švelninti ir klimato kaitos problemą.
