Restoranas, įkurtas Lanzarotėje, vienoje iš Ispanijai priklausančių Gran Kanarijos salų, nuo Maroko nutolusioje į šiaurės vakarus, maisto ruošimui naudoja išradingą, neįprastą, tačiau ekologišką šilumos šaltinį – ugnikalnio karštį.
Kaip rašo inhabitat.com, restoraną „El Diablo“ Timanfaya nacionaliniame parke suprojektavo žymus vietinis architektas César Manrique ir jau nuo 1970 m. „El Diablo“ sėkmingai vysto verslą.
Restorano kepimo krosnies projektavimas pareikalavo architektūrinio išradingumo – dėl karšto pagrindo negalėdami pastatyti įprastinių pamatų, architektai Eduardo Caceres ir Jesus Soto panaudojo devynis vulkaninės kilmės bazalto uolienos sluoksnius, kad suformuotų tinkamą duobę maisto gamybai.
Vietovė, kurioje įkurtas „El Diablo“ restoranas, primena Marso kraštovaizdį. „Montañas del Fuego“, arba „Ugnies kalnai“ susiformavo 18-ojo amžiaus pradžioje, kai saloje išsiveržė daugiau nei 100 ugnikalnių. Kadangi kritulių kiekis šiose vietovėse yra mažas, erozija beveik nevyksta, todėl kraštovaizdis atrodo taip, kokį jį suformavo paskutinio ugnikalnio išsiveržimas 1824 metais.
Iki šiol ugnikalnis švelniai kunkuliuoja beveik dviejų metrų gylyje po El Diabolo grindimis. Tačiau lankytojus restoranas labiausiai traukia dėl unikalaus maisto ruošimo būdo – ant didelių grotelių kepami tradiciniai Kanarų mėsos ir žuvies patiekalai pastovioje 400 Celsijaus laipsnių temperatūroje.
Smalsius lankytojus už 50 eurų restorano darbuotojai ne tik pasiima iš viešbučio, bet ir pasiūlo tris patiekalus bei galimybę apžiūrėti kepimo krosnį. Negana to, pietautojai gali mėgautis nepamirštamais juoda lava užlietų laukų vaizdais, prieš šimtmečius išsiveržusio ugnikalnio padarinių panorama, o apvaliame valgomajame – ekscentrišku restorano interjeru, kurio dalį užima gyvas patalpos centre augantis medis.