Dovana žmonai - maišelis kedrų riešutų

Sa­ko­ma, kad ve­ge­ta­riz­mas pra­si­de­da gal­vo­je. Tą pa­tvir­ti­no ir aly­tiš­kiai Al­ma ir Sta­sys Barš­če­vi­čiai, jau pus­tre­čių me­tų be­si­mai­ti­nan­tys, kaip pa­tys sa­ko, pu­siau svei­kai. Vi­siš­kai svei­kai, su­tuok­ti­nių pa­ste­bė­ji­mu, mai­ti­na­si ža­lia­val­giai, o jie to link dar ei­na, lau­kia il­gas ir to­li­mas ke­lias.

Pra­dė­jo nuo svei­kos bui­ties

Al­ma pa­sa­ko­ja, kad bū­ta ir ki­tų pa­si­rin­ki­mų: ba­da­vi­mo die­nų, braš­kių ir ki­tų pro­duk­tų die­tų. Nu­ta­rus gy­ven­ti svei­kiau, ap­skri­tai pra­dė­ta ne nuo mai­ti­ni­mo­si, o nuo bui­ties. Rink­da­ma­si kos­me­ti­ką, šam­pū­nus, dan­tų pas­tą Al­ma vi­suo­met iš­stu­di­juo­da­vo jų su­dė­tį ir to­liau nuo sa­vęs stum­da­vo tu­rin­čiuo­sius nat­rio lau­ril­sul­fa­to.

Tai ak­ty­vi pa­vir­ši­nio vei­ki­mo me­džia­ga, skir­ta rie­ba­lų, su­kie­tė­ju­sių nuo­sė­dų va­ly­mui. Ji ga­min­to­jų pa­si­ren­ka­ma dėl di­de­lio pu­to­ji­mo, nors nuo jos bur­no­je ga­li at­si­ras­ti opų. Hi­ma­la­jų drus­ka - mais­tas ir vais­tas, ja net dan­tis pa­va­lo. Skal­bi­mui ren­ka­si mui­lo rie­šu­tus, o įsi­se­nė­ju­sias dė­mes pa­tri­na mui­lu su tul­ži­mi.

Jie gal­būt ne taip šva­riai iš­skal­bia kaip che­mi­ja, bet yra eko­lo­giš­ki, ne­aler­gi­zuo­ja odos, nes mui­lo rie­šu­tai au­ga ant mui­la­me­džių. Vir­tu­vės įran­gą Al­ma va­lo so­da, cit­ri­nų rūgš­ti­mi.

„Klau­sia­te, ko­kių mais­to pro­duk­tų at­si­sa­kė­me? Mė­sos vi­siš­kai ne­var­to­ja­me. Sta­sys tei­gia, kad rū­ky­ti ga­mi­niai jam dar kve­pia, o man jau ne­ma­lo­nu tuos kva­pus jaus­ti. Pie­no ne­ge­ria­me, ki­tus jo pro­duk­tus var­to­ja­me tik iš da­lies. Štai ly­dy­to svies­to, su ku­riuo ke­pu bly­ne­lius sū­nui, pa­tys pa­si­ga­mi­na­me. Mū­sų vir­tu­vė­je mil­tai tik vi­so grū­do. Kiau­ši­niai - tik ant Ve­ly­kų sta­lo, žu­vies pro­duk­tų taip pat at­si­sa­ko­me. Su­si­ė­ji­me, jei ant vai­šių sta­lo ne­bū­na ve­ge­ta­riš­kų pa­tie­ka­lų, įsi­de­da­me į lėkš­te­les sil­kės ir žu­vies. Sal­du­my­nų la­bai sun­ku ne­val­gy­ti, ta­čiau jų ra­gau­ja­me tik iš­skir­ti­niais at­ve­jais“, - var­di­ja Al­ma.

Vy­ras žmo­ną pa­pil­do: nors prie­sai­kos nie­kam nė­ra da­vęs, bet al­ko­ho­lio, iš­sky­rus gy­vą alų, ven­gia. Pa­šne­ko­vai pa­ste­bi, kad pra­dė­jus svei­kiau mai­tin­tis va­lo­si or­ga­niz­mas: vie­niems su­ak­ty­vė­ja lė­ti­nės li­gos, ki­tiems be­ria odą. Bet šie pa­ū­mė­ji­mai lai­ki­ni.

Sta­sys pa­juo­kau­ja pus­tre­čių me­tų ne­val­gęs mė­sos - va­di­na­si, jau vie­na kiau­lai­tė gy­va laks­to.

Dėl sa­vęs, dėl ge­ros sa­vi­jau­tos

Al­ma krau­na ant sta­lo kny­gas - daug jų te­ko per­skai­ty­ti, in­ter­ne­te nar­šy­ti, sem­tis pa­tir­ties kon­fe­ren­ci­jo­se. Ve­ge­ta­riš­ka mi­ty­ba pa­si­kliau­jant tik sa­vo pa­tir­ti­mi ga­li ir ža­los pri­da­ry­ti. La­bai daug svei­ka­tą pa­lai­kan­čios ir stip­ri­nan­čios mi­ty­bos pa­ta­ri­mų su­tuok­ti­niai ra­do Kor­nei­lio uni­ver­si­te­to bio­che­mi­jos pro­fe­so­riaus T.Co­li­no Camp­bel­lo į lie­tu­vių kal­bą iš­vers­to­se kny­go­se.

Kel­ro­de sa­vo pa­si­rin­ki­mo žvaigž­de Barš­če­vi­čiai va­di­na svei­kos gy­ven­se­nos tre­ne­rį Sau­lių Ur­bo­ną ir Lie­tu­vos ve­ge­ta­rų drau­gi­jos pir­mi­nin­kę Ksa­ve­rą Vaiš­ta­rie­nę. Ge­rų pa­ta­ri­mų par­si­ve­ža iš kon­fe­ren­ci­jų, ku­rio­se pra­ne­ši­mus apie svei­ką gy­ven­se­ną skai­to svei­kuo­liai Dai­nius Ke­pe­nis, Eli­gi­jus Vals­kis, iš JAV at­vy­kęs ža­lia­val­gys­tės mo­ky­to­jas, gy­vo mais­to gu­ru Vik­to­ras Kul­vins­kas.

„Mes ne vais­ta­žo­li­niai. Svei­kai mai­ti­na­mės tam, kad iš­veng­tu­me li­gų. Skep­ti­kų gre­ta mū­sų ne­trūks­ta, kar­tais ir sek­tan­tais, ir fa­na­ti­kais mus pa­va­di­na. Ne­pyks­ta­me, nes tai da­ro­me dėl sa­vęs, dėl sa­vo sa­vi­jau­tos. Sun­ku dis­ku­tuo­ti apie svei­ką mi­ty­bą su tais, ku­rie tik kaž­ką apie ją gir­dė­ję. Ne­leng­va pa­keis­ti gy­ve­ni­mo bū­dą. Pa­pras­ta nu­ei­ti į par­duo­tu­vę ir nu­si­pirk­ti tra­di­ci­nio mais­to.

Kei­čiant mi­ty­bą rei­kia do­mė­tis re­cep­tais, mais­to sa­vy­bė­mis, su­de­ri­na­mu­mu. Dau­ge­lis mėgs­ta, sa­ky­ki­me, rau­gin­tus ko­pūs­tus su bul­vė­mis, nes ne­ži­no, kad toks de­ri­nys - rūgš­tis su krak­mo­lu - pei­lis or­ga­niz­mui, iš kar­to ran­da­si pu­vi­mo pro­ce­sas. Ne­de­ra ir pie­nas su bul­vė­mis - bal­ty­mai su an­glia­van­de­niais. Tuo me­tu virš­ki­ni­mo trak­te įvyks­ta su­maiš­tis, virš­ki­ni­mo sis­te­ma ne­ži­no, ko­kius fer­men­tus siųs­ti, ką pir­miau virš­kin­ti.

 Iš pri­gim­ties vai­kai tei­sin­giau mai­ti­na­si - jie at­ski­rai val­go mė­są, at­ski­rai duo­ną, dar­žo­ves. Ir blo­gai da­ro tie tė­ve­liai, ku­rie vis­ką jų lėkš­tė­je su­mai­šo. Kai vai­kas su­ser­ga, ra­gi­na jį val­gy­ti, kad grei­čiau pa­sveik­tų, nors tuo me­tu jam rei­kia pa­siū­ly­ti tik ger­ti“, - be­ria pa­ta­ri­mus Al­ma.

Įvei­kė sting­dan­čią li­gą

„Svei­kas mai­ti­ni­ma­sis ir mau­dy­ma­sis bet ko­kiu oru ypač pa­dė­jo ma­no svei­ka­tai. Da­bar be var­go sa­vait­ga­liais su šiau­rie­tiš­ko­sio­mis laz­do­mis nu­žy­giuo­ju 30-40 ki­lo­met­rų, nors bu­vo me­tas, kai be­veik ne­pa­ė­jau. Už­klu­pu­si lė­ti­nė už­de­gi­mi­nė li­ga sting­dė stu­bu­rą ir sak­roi­lei­nius są­na­rius. Pra­dė­jus svei­kai mai­tin­tis ji tar­si at­si­trau­kė, - džiau­gė­si Stasys. -  Ar­ti­miau­siuo­se pla­nuo­se - žy­gis pės­čio­mis į Pi­va­šiū­nus ir at­gal, o tai apie 60 ki­lo­met­rų. Kai žy­giuo­ju to­liau nuo pa­grin­di­nių ke­lių, pri­si­val­gau įvai­rių žo­lių ir uo­gų, pil­nus mai­šus jų na­mo par­ne­šu. Jau­čiu, kiek tu­riu ener­gi­jos, man tik no­ri­si ei­ti ir ei­ti, kar­tais 13 va­lan­dų pra­vaikš­tau. Dar šei­mai ne­sa­kau, bet sva­jo­ju pės­čio­mis iki Pa­lan­gos nu­ei­ti ir iš­si­mau­dy­ti jū­ro­je. Tą da­ry­čiau ku­rią nors žie­mą, nes, kaip ver­sli­nin­kas, tik ka­lė­di­niu lai­ko­tar­piu ga­liu atos­to­gau­ti“.

Al­ma at­vi­rai sa­ko šiuo me­tu vais­tų ne­tu­rin­ti ir ne­ge­rian­ti. Pra­dė­jus svei­kai mai­tin­tis su­si­re­gu­lia­vo krau­jo­spūdis, din­go ko­su­lys, slo­ga. Bet ji ne­ga­ran­tuo­ja, kad taip bus vi­są lai­ką, gal gy­ve­ni­me pri­reiks ir vais­tus ger­ti. Moteris val­go bi­čių duo­ne­lę, pu­ti­nų uo­gas su me­du­mi. Or­ga­niz­mą la­bai stip­ri­na su­mal­tas sėk­lų mi­ši­nys su šil­tu van­de­niu. Ne­se­niai šei­ma at­ra­do bo­li­vi­nę ba­lan­dą, dar va­di­na­mą kyn­va. Pie­tų Ame­ri­kos gy­ven­to­jai ją va­di­na „ja­vų mo­ti­na“. 

Ingredientus kokteiliui surenka pievoje

Į ka­va­ma­lę Al­ma su­be­ria mo­liū­gų, sau­lė­grąžų, bo­li­vi­nių ba­lan­dų, sė­me­nų ir ki­tų sėk­lų, su­ma­la, už­pi­la šil­tu van­de­niu ir iš­ge­ria. Taip or­ga­niz­mas ap­rū­pi­na­mas bal­ty­mais, įvai­rio­mis ami­no­rūgš­ti­mis. Ap­skri­tai žie­ma ve­ge­ta­rams yra liūd­nas lai­ko­tar­pis. Ten­ka pirk­ti ne­pi­gias dar­žo­ves. Tačiau tuo metu galima dau­giau naudoti dai­gin­tų sėk­lų. Nau­din­gos liu­cer­nų sėk­los, tu­rin­čios daug vi­ta­mi­nų, mais­ti­nių me­džia­gų, ver­ti­na­mos dėl švel­naus sko­nio. Liu­cer­na ži­no­ma ir kaip ok­si­dan­tas. Šios sėk­los ne­pi­gios, už 100 gra­mų Ita­li­jo­je už­au­gin­tų ten­ka pa­klo­ti 10 li­tų.

Al­ma sa­ko, kad pa­sa­kiš­kai ska­nios dai­gin­tos sau­lė­grąžos. No­rint su­dai­gin­ti, sėk­los tu­ri bū­ti per­žie­mo­ju­sios. Dai­gi­nant ru­de­nį ar­ba žie­mą švie­žias sėk­las rei­kia „ap­gau­ti“ - iš­džio­vin­ti ir ke­lias die­nas pa­lai­ky­ti šal­dy­tu­ve, duo­ti su­pras­ti, kad bu­vo žie­ma. Va­sa­rą daug rei­ka­lin­gų au­ga­lų Sta­sys pri­ren­ka sa­vo žy­gių me­tu, nes pa­si­rink­ti marš­ru­tai to­li nuo už­terš­to mies­to. Nors, kaip jis pa­ste­bi, gra­žiau­si au­ga­lai au­ga ten, kur jų skin­ti ne­ga­li­ma, ar­ti as­fal­tuo­tų ke­lių, bu­vu­sių fer­mų. Iš Sta­sio pri­rink­tų kiaul­pie­nių, dil­gė­lių, garš­vų, ba­lan­dų, gys­lo­čių, šal­pus­nių, ber­žų la­pų, pa­gar­di­nu­si ba­na­nais, obuo­liais ir įpy­lu­si šiek tiek van­dens, Al­ma kiek­vie­ną ry­tą pla­kik­liu su­pla­ka ža­li­ą­jį kok­tei­lį, ku­rį sū­nus juo­kais pa­va­di­no „Pel­kių sriu­ba“.

Ža­lia­val­gė Vik­to­ria Bou­ten­ko to­kios „sriu­bos“ re­ko­men­duo­ja su­var­to­ti apie 4 lit­rus per die­ną. Sta­siui pa­tin­ka ne­se­niai pri­si­jau­kin­ti eg­lių spyg­liai, ku­rių sko­nis pri­me­na lyg cit­ri­nas, lyg rūgš­ty­nes. La­bai ska­nūs lau­ki­nių vy­nuo­gių, juo­dų­jų ser­ben­tų, lie­pų la­pai.

Žmo­na džiau­gia­si per­nai mu­gė­je įsi­gy­ta lė­ta­ei­ge sul­čias­pau­de, ku­ria ga­li­ma pa­si­ga­min­ti įvai­riau­sių sul­čių, iš­sau­gan­čių mais­ti­nes me­džia­gas, spal­vą, sko­nį, vi­ta­mi­nus. Sul­tis ji iš­gau­na spau­di­mo, o ne smul­ki­ni­mo bū­du, tad tin­ka spaus­ti net rie­šu­tus, žo­les. Iš lė­to, at­sar­giai spau­džiant ran­da­si ir du kar­tus dau­giau sul­čių. Pa­tin­ka Sta­siui ir bul­vių lu­pe­nos, ža­li bu­ro­kė­liai. To­pi­nam­bus, lau­ki­nius ki­vius, gu­do­be­lių, pu­ti­nų uo­gas ir ki­tas gė­ry­bes vyras daž­niau­siai per­ka iš mik­lu­sė­niš­kės Jot­vin­gių tur­gaus pre­ky­bi­nin­kės.

Sa­vo gy­ve­ni­mo bū­do ki­tiems ne­per­ša

Dar­žo­ves Barš­če­vi­čiai ke­pa šal­tai spaus­ta­me eko­lo­giš­ka­me ko­ko­sų alie­ju­je ar­ba ly­dy­ta­me svies­te. Jei nau­do­ja ma­ka­ro­nus, tai tik vi­so grū­do, su luo­be­lė­mis, bal­tą­jį cuk­rų pa­kei­tė ru­da­sis, ry­žiai taip pat tik ru­die­ji, o gri­kiai - ža­lie­ji. Al­ma ne­sle­pia šiuo me­tu mais­tui iš­lei­džian­ti kur kas dau­giau pi­ni­gų ne­gu anks­čiau, kai juo­du su vy­ru bu­vo vi­sa­val­giai.

Pa­šne­ko­vai tei­gia, kad sa­vo gy­ve­ni­mo bū­do ne­per­ša ki­tiems, kiek­vie­nas te­gy­ve­na sa­vo gy­ve­ni­mą. Pa­sak Al­mos, ant­ro­po­lo­gai tvir­ti­na, kad gam­ta žmo­gui sky­rė mai­tin­tis au­ga­li­niu mais­tu, ta­čiau evo­liu­ci­jos ei­go­je jo la­bai su­ma­žė­jo ir žmo­nės pra­dė­jo mai­tin­tis gy­vū­ni­nės kil­mės pro­duk­tais, o ug­nį nau­do­ti ne tik ši­lu­mai, bet ir mais­to ga­my­bai. Kol kas ja nau­do­ja­si ir mū­sų kal­bin­ti su­tuok­ti­niai. Per­ei­ti prie ža­lia­val­gys­tės jiems dar per anks­ti. Daž­nai va­ka­rie­nei Al­ma pa­ga­mi­na ga­ruo­se troš­kin­tų pa­pri­kų, bro­ko­lių, žie­di­nių ko­pūs­tų, cu­ki­ni­jų, ša­lia jų lėkš­tė­je at­si­ran­da bul­vių ar ry­žių ir bū­ti­nai kuo dau­giau ko­kių nors švie­žių dar­žo­vių.

Žurnalistus šei­mi­nin­kai pa­vai­ši­no sa­lo­to­mis iš po­mi­do­rų, gūži­nių sa­lo­tų, ri­di­kė­lių, po­rų, agur­kų, pa­pri­kų, avo­ka­dų, aly­vuo­gių, ked­rų rie­šu­tų, se­za­mų sėk­lų, liu­cer­nų dai­gų. Pa­da­žą pa­ga­mi­no iš me­daus, obuo­lių ac­to ir įvai­rių žo­le­lių: čiob­re­lių, rau­do­nė­lių, roz­ma­ri­nų, laiš­ki­nių čes­na­kų, ita­liš­kų žo­le­lių mi­ši­nio bei Ka­je­no pi­pi­rų mil­te­lių.

Pri­myg­ti­nai rei­ka­lau­ja­ma, Al­ma ap­skai­čia­vo ir jų pi­ni­gi­nę iš­raiš­ką su įdė­tu sa­vo dar­bu - 500 gra­mų sa­lo­tų kai­na apie 20 li­tų. Kok­tei­lį ji per de­šimt mi­nu­čių su­ruo­šė ir su­pla­kė iš šal­dy­tų avie­čių, me­lio­no, ke­le­to aro­ni­jų ir obuo­lio. Jau ne­drį­so­me klaus­ti, kiek jis kai­nuo­tų.

Pui­ki do­va­na - ked­rų rie­šu­tai

Sta­sys dar pa­gy­rė žmo­nos ke­pa­mus bly­ne­lius iš vi­so grū­do mil­tų. Šiuos reikia už­pil­ti van­de­niu ir brin­kin­ti iki va­lan­dos. Kai su­tirš­tė­ja, dar įpil­ti van­dens, įdė­ti šaukš­tą ly­dy­to tir­pin­to svies­to, ru­do­jo cuk­raus, Hi­ma­la­jų drus­kos. Kep­ti ko­ko­sų alie­ju­je, val­gy­ti pa­gar­din­tus aga­vų si­ru­pu. Iš­ei­na minkš­ti ir la­bai gar­dūs bly­nai.

Sta­sys pa­dik­tuo­ja ir sa­vo re­cep­tą. Iš­vir­ti ma­ka­ro­nus. Pa­da­žą ga­min­ti iš mor­kų, po­mi­do­rų, ža­lių agur­kų, svo­gū­nų, pa­pri­kų ir smai­lia­no­sių ja­la­pe­no pi­pi­rų. Pas­ta­rų­jų ne­pa­dau­gin­ti, o kra­pų - prie­šin­gai, kuo dau­giau, tuo ska­niau. Pa­troš­ki­nus su po­mi­do­rų pa­da­žu su­ber­ti į ma­ka­ro­nus ir iš­mai­šy­ti. Ža­lias agur­kas nuo ja­la­pe­no pi­pi­rų kai­my­nys­tės tam­pa tar­si rau­gin­tas.

Barš­če­vi­čiams sma­gu, kad jų po­žiū­ris į svei­ką mais­tą su­tam­pa. Pa­sau­li­nės ve­ga­nų die­nos, ku­ri nuo 1977 me­tų šven­čia­ma lapkričio 1 die­ną, pro­ga vy­ras žmo­nai vie­to­je gė­lių pa­do­va­no­jo mai­še­lį ked­rų rie­šu­tų. Tai žmo­ną pra­džiu­gi­no, nes rie­šu­tai šeimos vir­tu­vė­je bū­ti­ni.

GRYNAS.lt primena, jog vegetarų bei veganų diena jau paminėta Kaune, o Vilniuje ją rengiamasi švęsti lapkričio 7-8 dienomis, organizuojant paskaitas, veganiško maisto gamybos pamokas ir vakarėlį. Kavinė „Šv.Vieta“ (Ignoto g. 12) ta proga visą dieną savo lankytojams siūlys tik veganišką meniu, o nuo 20 val. prasidės šventinis vakarėlis.