Šešiuose Lietuvos rajonuose paskelbus ypatingąją padėtį ir pasklidus žiniai, kad bus siekiama sumedžioti iki 90 proc. Lietuvos šernų populiacijos, Aplinkos ministerija sulaukė daug medžiotojų klausimų dėl šios ligos.
Pateikiame dažniausiai kylančius klausimus ir Aplinkos ministerijos atsakymus į juos:
Šernus medžioti galima. Šiuo metu panaikinti bet kokie šernų medžioklės apribojimai ir šernus galima medžioti ištisus metus.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nurodė, kad kiekvieno šalyje sumedžioto šerno mėginiai būtų pristatyti į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą atlikti tyrimams dėl Afrikinio kiaulių maro. Mėginius galima pristatyti į vietinį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos skyrių.
Naudoti mėsą maistui galima tik gavus neigiamą atsakymą dėl AKM.
Nepamirškite, kad medžioklės metu būtina laikytis visų medžioklės taisyklių.
Kaip liga plinta?
Afrikinio kiaulių maras perduodamas tiesioginio kontakto būdu su ekskretais, sekretais, krauju, sperma, taip pat erkės (Ornithodoros) perneša virusą. Netiesioginio kontakto būdu – per apkrėstą inventorių, rūbus, transportą ir t. t., šeriant kiaules ar šernus netinkamai apdorotomis virtuvių atliekomis. Ši liga per placentą perduodama vaisiui.
Paukščiai, musės ir žmonės gali fiziškai pernešti virusą iš užkrėstų šernų ir kiaulių sveikoms.
Ar saugu vartoti šernieną, kiaulieną?
Ar šia liga gali susirgti žmonės?
Afrikinio kiaulių maro liga žmonėms nepavojinga. Ja serga tik kiaulės ir šernai. Gaišimas nuo šios ligos kiaulių ūkiuose siekia 100 proc.
Ar Lietuvoje ankščiau buvo nustatyta ši liga?
Lietuvoje ši liga niekada nebuvo užfiksuota. Afrikinis kiaulių maras nustatytas Rusijos federacijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Gruzijoje, Italijoje, plačiai paplitęs Afrikos šalyse.
Kokia profilaktika ir ligos likvidavimo priemonės?
Kiaulių ūkiuose atliekama dezinfekcija, ribojamas kiaulių transportavimas, stebimi aplinkiniai ūkiai.
Siekiant šalyje sumažinti afrikinio kiaulių maro (AKM) išplitimo pavojų, medžioklės plotų naudotojams, kurių plotai patenka į AKM grėsmės zonas, bus nustatyta užduotis sumedžioti visus šernus.
Medžioklės plotuose, kurie nepatenka į AKM grėsmės zonas, bus nustatyti rekomenduotini šernų sumedžiojimo kiekiai. Jie sieks iki 90 proc. šernų populiacijos.
Kas daroma, kad ši liga neišplistų į kitus rajonus?
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba imasi visų būtinų šios ligos kontrolės ir likvidavimo priemonių:
Afrikinio kiaulių maro ligos židinio vietoje nustatomas karantinas;
-siekiant apsaugoti aplinkines gyvulių fermas nuo galimo ligos plitimo, laikinai uždraudžiamas bet koks kiaulių išvežimas iš teritorijos;
-aplink ligos židinį nustatomos 3 ir 10 km spindulių apsaugos ir priežiūros zonos, sergančios kiaulės naikinamos;
-sustiprinama aplinkinių kiaulių fermų kontrolė: atliekami imlių ligai gyvūnų klinikiniai ir laboratoriniai kraujo tyrimai;
-atliekami nušautų šernų laboratoriniai tyrimai.
Daugiau informacijos gali suteikti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba visą parą veikiančiu nemokamu telefonu 8 800 40 403. Taip pat galite kreiptis į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinį padalinį.
