Paukščių stebėtojų varžybos tampa viena iš gyvąja gamta besidominčių žmonių laisvalaikio praleidimo formų ir jų vis gausėja. Varžybų metu paukščių stebėtojų komandos varžosi, kuri jų per dieną iš anksto numatytoje teritorijoje pastebės daugiau sparnuočių rūšių. Kadangi pasirinkta teritorija yra pakankamai didelė, komandos paukščių ieško važinėdamos automobiliais. Todėl tokios varžybos dar vadinamos raliu. 


Laikosi ne tik kelių eismo, bet ir stebėjimo etikos taisyklių

Komandą paprastai sudaro 2-4 asmenys. Jų profesija, amžius ir paukščių stebėjimų patirtis nereglamentuojama, t.y. varžybose dalyvauja ir patyrę ornitologai, ir pradedantys stebėtojai ar tiesiog paukščiais besidomintys žmonės. Komanda automobiliu pasirūpina pati. Varžybų metu visi dalyviai privalo griežtai laikytis ne tik kelių eismo taisyklių, bet ir gamtosaugos reikalavimų bei paukščių stebėtojo etikos normų.
Laimi tas ekipažas, kuris per visą varžybų laiką pasiekia geriausią rezultatą – pamato daugiausia paukščių rūšių.

Raliu renginys pavadintas todėl, kad stebėtojams tenka važinėti didelėje teritorijoje


Nemuno delta - stebėtojų rojus

Paukščių stebėtojų varžybos ypač populiarios Skandinavijos šalyse. Pavyzdžiui, Suomijoje, tokios varžybos pradėtos rengti dar septintajame dešimtmetyje ir, laikui bėgant, taip išpopuliarėjo, kad šiuo metu kasmet įvyksta iki kelių dešimčių tokių renginių.
 Lietuvoje jos rengiamos pamario regione. Kodėl? Nes net spalio pabaigoje, dėl palyginti švelnaus klimato dar galima pastebėti gana daug migruojančių paukščių. O Nemuno delta su Ventės rago pusiasaliu ir Kuršių Nerija dėl didelės sparnuočių koncentracijos yra viena geriausių vietų Europoje stebėti rudeninei paukščių migracijai.

Tikslas - pastebėti kuo daugiau paukščių rūšių


Ralis “Kuršių marios – 2011”

Lietuvoje pirmosios paukščių stebėtojų varžybos įvyko Šilutėje 2000 metais. Jose dalyvavo 12 komandų, tarp jų svečiai iš Suomijos, Anglijos bei Vengrijos.
Į šių metų varžybas, kuriose dalyvavo 20 ekipažų, be lietuvių stebėtojų atvyko svečiai iš Suomijos, Bulgarijos, Lenkijos ir Didžiosios Britanijos.
Varžybų metu iš viso buvo pastebėtos 136 paukščių rūšys. Pro laimėtojų komandos akis neprasprūdo net 104 paukščių rūšys. Varžybas laimėjo suomių ekpažas (K.Castren, E.Veijalainen, M.Lötjönen), antrąją vietą užėmė lietuviai (E.Pakštytė, P.Ignatavičius, A.Petraška ir R.Karpavičius – 102 rūšys), o trečia liko tarptautinė komanda – J.Stratford, P.Dommett, B.Belchev, I.Meškinytė (101 rūšis).

Šių varžybų metu pastebėti itin reti paukščiai – Šiaurės jūrose perintis tripirštis kiras ir Vakarų Europoje sutinkama juodoji varna – artima mūsų krašte paplitusios pilkosios varnos giminaitė. Taip pat pastebėtas retas paprastosios berniklės porūšis – tai vos antras kartais, kai šis paukštis užtinkamas Lietuvoje.