Masačiusetso Technologijos Instituto (MIT) tyrėjai kartu su kolegomis iš Čilės bando pamėgdžioti šį rūko surinkimo būdą žymiai didesniu mastu. Tai tikėtina leistų apsirūpinti dykumas pakankamu švaraus bei tinkamo gerti vandens kiekiu.

Rūko surinkimas nėra nauja idėja: sistemos, leidžiančios išnaudoti šį vandens šaltinį šiuo metu egzistuoja bent 17 šalių. Tačiau naujieji tyrimai atskleidė, jog šių sistemų efektyvumą silpno rūko sąlygomis įmanoma padidinti bent penkis kartus, taip gerokai padidinant jų teikiamą naudą, praneša web.mit.edu. 

Dabar naudojamos rūko surinkimo sistemos paprastai susideda iš vertikalaus tinklo panašaus į naudojamą žaidžiant tenisą. Pagaminti iš nebrangaus ir plačiai naudojamo plastiko polyolefino šie tinklai, deja, nėra labai veiksmingi. Jų gijos yra per storos, o akys gerokai per didelės, todėl šie tinklai „pagauna“ vos 2 proc. silpno rūko sąlygomis ore esančio vandens. Smulkesnis tinklas, pasak MIT tyrėjų, galėtų sugauti ir 10 ar daugiau proc. vandens. Sustačius vienas paskui kitą keletą tokių tinklų, sistemos efektyvumas dar išaugtų. 

Nors kai kurie rūko vandenį gaudantys organizmai tam naudoja kietus paviršius (pavyzdžiui, vabalai savo kiautus), mokslininkų teigimu, pralaidi tinklo struktūra yra žymiai veiksmingesnė, nes išvengiama nukreipiamojo vėjo poveikio. Apibendrinant tyrimo rezultatus, šydą primenantis tinklelis rūko gaudymui būtų pats tinkamiausias. Jį padengus atitinkamomis cheminėmis medžiagomis, susiformavę rūko lašeliai greitai nuslysta į tinklelio apačią, kur tuomet yra surenkami į specialias talpas.
Citata
Veiklos sąnaudos yra lygios nuliui, nes gamta atliko pačius sunkiausius – vandens garinimo, nudruskinimo ir kondensavimo – darbus. Žmogui tereikia vandenį susirinkti.

Šiuo metu Čilės Atakamos dykumoje naudojamos rūko surinkimo sistemos leidžia sugauti apie porą litrų geriamo vandens vienam kvadratiniui tinklo metrui. Skaičiavimai rodo, kad naujosios sistemos, esant stipriam vėjui ir rūkui, galėtų surinkti ir 12 ar daugiau litrų. MIT tyrėjai kartu su kolegomis iš Popiežiaus katalikiškojo universiteto Santiage, Čilėje neseniai šiauriau Santiago esančio regiono kalvose įrengė bandomuosius iš skirtingų medžiagų pagamintus šydus. Šiame regione plytinti pusdykumė sulaukia labai mažai kritulių, bet yra nuolat paskendusi nuo Ramiojo vandenyno atpūstuose stipriuose rūkuose. Mokslininkų komanda metus tirs įvairių tinklų konfigūracijų patvarumą ir surenkamo vandens kiekį.

Dideli, šimtus kvadratinių metrų užimantys tinklai gali būti įrengti palyginti nebrangiai. Iškėlus tinklus, naudojimasis jais iš esmės nieko nekainuoja: jie nenaudoja energijos, o valyti nuo vabzdžių ir smėlio reikia tik retkarčiais. „Veiklos sąnaudos yra lygios nuliui, nes gamta atliko pačius sunkiausius – vandens garinimo, nudruskinimo ir kondensavimo – darbus. Žmogui tereikia vandenį susirinkti,“- teigė vienas iš tyrėjų. Pasak Čilės mokslininkų, jeigu būtų surinkta bent 4 proc. rūke esančio vandens, jo užtektų patenkinti visas keturių šiaurinių Čilės regionų, apimančių Atakamos dykumą, reikmes.

Aprašytų tyrimų rezultatai buvo neseniai išspaudinti Amerikos chemikų bendrijos leidžiamame moksliniame žurnale „Langmuir“.