Visą savaitgalį (rugsėjo 28-30 dienomis) Lietuvos edukologijos universitete suteikiama galimybė paklaidžioti po augalų džiungles ir galbūt grįžti su nauju „augintiniu“ rankose. Nepaklysti klaidžiojant po Augalų labirintą padeda pakvaišę dėl augalų – kolekcionieriai bei egzotiškų rūšių augintojai. Jie nesišlykštės pincetu pašerti vabzdžiaėdį muselėmis arba kantriai trupins gipsą dygliuotam kaktusui. Kad tik mažylis nepritrūktų kalcio.
Jei padiskutuosite ir susidraugausite su šiais žmonėmis – galbūt namo parsinešite patikusio augalo ūglį.
Kasmetinė augalų paroda Augalų labirintai veda savo lankytojus per žemynus, pelkes, miškus ir dykumas. Lietuviški vabzdžiaėdžiai: saulašarės, tuklės, skendeniai, egzotiškieji svetimžemiai ąsoteniai, saracėnijos, musėkautai – įkurdinti drėgnoje salelėje, kur nuolat teka vanduo. Čia galima pamatyti ir itin retą pūslėtąjį kriauklenį. Vabzdžiaėdis gali būti nepastebėtas dėl savo menko dydžio, tačiau padėjęs ryškią taurelę ant žemės visuomet laukia skanėstų.
Kolekcionierė augalą siuntėsi iš Čekijos, Lietuvoje jis labai retas.
Vabzdžiaėdžių sektorių pristatanti Dalia pasakoja, jog lietuviškos tuklės būtų puikios pagalbininkės virtuvėje – prie jų lapų limpa visos maistinės muselės, dažnai įsiveisiančios prie vaisių ar daržovių. Apskritai vabzdžiaėdžiai gali augti netgi lauke. Kartais gali tekti įdėti į jų taurę muselę.
Vabdžiaėdžiai augalai nemėgsta trąšų ir kai su jais žaidžiama – pirštu tikrinant augalo reakciją, jis gali išnaudoti visą savo energiją taurės atvėrimui-užvėrimui ir tiesiog žūti.
Keliaujant toliau lankytojus pasitinka meksikietiška palapinė, su gyvais paukšteliais narve. Kaktusų sektoriuje šeimininkaujantys kolekcininkai Rimvydas Mantiuškevičius ir Jūratė Lupu džiaugiasi, jog net ir 100 kaktusų auginti – gana lengva. Jų galima nelaistyti visą vasarą.
Tačiau žiemą teks ieškoti vėsesnės vietos. Jūratė pasakoja, jog kaktusų mylėtojai ant langų netgi įrengia specialius papildomus rėmus – kad egzotiškas augalas gautų šviesos, tačiau jo nepasiektų radiatorių skleidžiama šiluma.
Kaktusų augintojai egzotiškiausias veisles siunčiasi iš užsienio, arba įsigyja sėklų. Lepesniems šios rūšies augalams reikia patrupinti kreidos, plytos, kiaušinių lukštų arba į vazonėlį įdėti granuliuoto molio. Kai kurių kaktusų augimui reikia kalcio.
Vieni retesnių šios parodos egzempliorių – Lopophoros ir Aerokarpuso rūšių kaktusai.
Kitose parodos salėse įsikūrę sukulentai – augalai, turintys daug skysčių savo lapuose ar stiebuose. Čia galima apžiūrėti įspūdingus alijošius, krasulas.
Augalų labirintų paroje vyksta augalų kompozicijų konkursas bei loterija. Nusipirkę loterijos bilietą galite laimėti nedidelį augalą – kaktusą, orchidėja ar kaudeksinį augalą.
Taip pat yra galimybė įsigyti augalų daigų iš kolekcionierių, įsigyti specialių priedų geresniam augalų auginimui, spalvingų retų orchidėjų.
Jei būsite akyli galėsite apžiūrėti prisisiurbusias prie kamščio arba nukarusias nuo medžio šakų miniatiūrines orchidėjas, kurių žiedai įžiūrimi pro padidinamąjį stiklą.
Sekmadienį 14 valandą profesorius Romualdas Šviedrys skaitys paskaitą apie apie XVIII a. lietuvį keliautoją, orchidėjų atradėją Juozapą Varševičių. Šis kolekcionierius ir orchidėjų mylėtojas yra atradęs apie 300 naujų orchidėjų rūšių. Pagal laimėjimus šioje srityje jis yra ketvirtas pasaulyje. Jam turime būti dėkingi už tokias gražuoles kaip Cattleya dowiana ( vienintelė rūšis, turinti geltonus žiedlapius) C. warscewiczii (rūšis, pasižyminti bene didžiausiais žiedais) Phragmipedium longifolium, Trichopilia suavis, Psychopsis krameriana ir dar daugeliu kitų.
