Vilniuje katiną užpuolęs bebras paleistas Aukštaitijoje

Prie Jono Pauliaus II- ojo gimnazijos pagautas bebras, liudininkų teigimu puolęs katiną ir žmones, pagaliau paleistas į laisvę. Gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyriaus savanorių pastangomis jis didžiąją karantino dalį praleido ne ankštame narve, o privačios sodybos kieme įrengtame tvenkinyje.

Gyvūnas ten pats susirado reikiamo maisto, nereikalavo jokios priežiūros.

LGGD Vilniaus skyriaus vadovės Danutės Navickienės teigimu, bebras sėkmingai išgyveno, nors reikėjo daug pastangų, kad jį būtų leista perimti iš sanitarinės tarnybos „Grinda“. Jos nuomone, ši istorija buvo pernelyg išpūsta, sulaukė per daug žiniasklaidos dėmesio ir dėl to laukiniam gyvūnui sukėlė papildomo streso – jį buvo galima paleisti tą pačią dieną.

Bebras didžiąją dalį iš jam skirtų 14 dienų karantino praleido privačioje sodyboje, ne Vilniaus rajone.

Kadangi gyvūnas išgyveno visą numatytą laikotarpį, tai tarsi patvirtinimas, jog pasiutlige jis nesirgo. Tačiau Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento vadovas Laimutis Budrys teigė, jog to iš anksto prognozuoti niekas negalėjo.

„Niekas negalėjo patvirtinti, kad jis tikrai sveikas. Tik kad bebras sirgtų pasiutlige – tikimybė labai maža. Nes jis turi daug mažiau kontaktų su tais gyvūnais, kurie gali sirgti pasiutlige – tai yra mangutas, lapė. Manau, jis dabar laimingai gyvens,“ - L. Budrys.

Aplinkos ministerijos atstovas tikino, jog Aukštaitijos upelio pakrantėse, taip kaip Vilniaus mieste bebras nepasiklys.

„Tokioje gamtoje jis gimęs ir gyvenęs, taigi susiras sau tinkamą vietą. Bebrai jauniklius veda gegužės mėnesį, tad tokie reiškiniai – klaidžiojantys „paaugliai“ bebrai ir atsiranda maždaug gegužės viduryje. O dabar jau bebriukai turėtų būti atvesti ir tie santykiai šeimoje, visos šeimyninės dramos turėtų būti pasibaigę“, - kalbėjo L. Budrys.

Kai kurių gyvūnų globos organizacijų nuomone, žiniasklaida, akylai stebėjusi bebro sugavimą ir išvežimą į sanitarinę tarnybą, prisidėjo prie laukinio gyvūno streso.

„Jei tik įdomesnis atvejis, žiniasklaida susidomi ir tada jau tas garsas sklinda labai greitai. Būna visokių pasvarstymų, minčių, o kartais ir gandais apauga tos istorijos. Tokiu atveju reikėtų teisingai įvertinti situaciją. Jei atklydęs bebras susidūrė su katinu, matyt, abu vienodai išsigando. Tai pamatė dar koks pilietis, pašaukė kitą pasižiūrėti, ir prasidėjo... Gyvūnas dėmesio centre, jam neduoda ramybės, jis įspeistas į kampą ir nežino kur dingt,“ - situaciją iš šono įvertino L. Budrys.

Jis pastebėjo, jog užsienyje net po parkus klaidžiojančios lapės niekam nekelia nei nuostabos, nei išgąsčio, nes tiesiog urbanizuotos teritorijos yra pernelyg įsiterpę į laukinių gyvūnų gyvenamas teritorijas ir jie neturi kur dėtis.

„Turime daugiau natūralių vietovių. Bet matomai tas spaudimas jau jaučiamas. Kiekvienais metais būna dešimtimis atvejų, kai į kokią nors gyvenvietę įbėga stirna. Praeitą savaitę jos atbėgo į aptvertą vaikų darželio teritoriją Panevėžyje. Na, tokiu atveju reikėtų joms duoti ramybę. Ne šaukti spaudos konferenciją į stirnas pasižiūrėt, o paprasčiausiai atidaryti vartus ir ji pati išeis. Taip Panevėžyje ir pasielgta. O kitu atveju vėl būtų reikėję įvairiausių tarnybų, migdančių ginklų ir kilpų“, - svarstė Gamtos apsaugos departamento vadovas.