aA
Šilumai ir gerai nuotaikai nesitraukiant, lietuviai jau pradeda svajoti ir tikėti, kad ši vasara nenuvils. O ūkininkai ir sodininkai kelia rankas į dangų ir prašo nors trupučio lietaus, nes sausra jau rodo savo nagus pirmajam derliui. GRYNAS.lt nusprendė išsiaiškinti, kokių orų tikėtis šią vasarą, ar Lietuvą vėl siaubs poplūdžiai, o gal vyraus sausra?
Liūtis Kaune (R. Zemkausko nuotr.)
© Facebook

Kiek šiemet lepins saulė ir pliaups lietus

Pernykštė vasara lietuviams gerai įsiminė. Nors pavasarį sušilę orai žadėjo puikų šiltąjį sezoną, tačiau atmosferoje įvykę procesai lėmė, kad dienas be lietaus galime suskaičiuoti ant rankų pirštų. Tiesa, šilumos buvo nepagailėta, tačiau tropinius karščius lydėjo smarkios, trumpalaikės liūtys, sukėlusios ne vieną poplūdį.

Šiųmetis pavasaris lietuviams ir vėl teikia daug vilčių. Ir šįkart, anot klimatologų, jos pagrįstos. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vyriausioji klimatologė dr. Indrė Gečaitė portalui GRYNAS.lt sako, kad šiemet šilumos bus daugiau. Prognozuojama, kad pernai karščiais besilepinusi Pietų Europa šiemet turės susidraugauti su smarkiomis ir dažnomis liūtimis, o Lietuvai pasisekė labiau: praeitais metais merkiama lietaus, šiemet ji turės progą atsipūsti ir pasidžiaugti šiluma.

„Vasara bus tikrai geresnė nei praeita ir kol kas prognozuojama, kad oro temperatūra bus kiek aukštesnė nei daugiametė norma. Nuo praeitų metų temperatūra tikrai skirsis, nes praeita vasara buvo ganėtinai vėsi. O šią vasarą, visus tris mėnesius, numatoma, kad oro temperatūra bus iki 1,5 laipsnio aukštesnė nei daugiametė norma. Tarkim, numatoma, kad birželį temperatūra bus iki 1,5 laipsnio aukštesnė, liepą ir rugpjūtį – iki 1 laipsnio aukštesnė, palyginti su daugiamečiu (1981 – 2010 m.) vidurkiu, kitaip vadinamu standartine klimato norma“, – teigia I. Gečaitė.

Vasaros prognozės: žada karščius ir skęstančius miestus
© DELFI / Orestas Gurevičius

Specialistė tęsia, kad šiųmetė vasara lietuviams padovanos ir mažiau kritulių. Palyginti su daugiamečiais kritulių kiekio duomenimis, visame Baltijos regione numatomas daug sausesnis šiltasis metų laikas. Skaičiuojama, kad šią vasarą per vieną mėnesį gali iškristi 10–30 mm mažiau kritulių nei įprasta (paprastai per mėnesį šiltuoju metų laiku iškrenta apie 70–90 mm kritulių, priklausomai nuo Lietuvos regiono).

Tačiau, anot dr. I. Gečaitės, kol kas sausros skelbti dar nėra pagrindo. Kad susidarytų sąlygos sausrai, reikia labai ilgo laikotarpio be kritulių, o kol kas klimatologai tokios situacijos Lietuvoje dar nefiksuoja. Nuo vegetacijos sezono pradžios kai kuriose meteorologijos stotyse per šį laiką kritulių nebuvo užfiksuota, tačiau 30 dienų terminas dar nepasiektas. Didžiausias pavojus šiuo metu kyla pietvakarių Lietuvai.

„Negalima teigti 100 proc., bet labai tikėtina, kad krituliai šią vasarą nebus užsitęsę. Numatomi trumpi, tačiau gausūs lietūs. Gali būti, kad iškris didžioji dalis mėnesio normos kritulių ir toliau tam tikrą laikotarpį nelis visai. Taip pat yra ekstremalių liūčių, sukeliančių poplūdžius ir potvynius, tikimybė. Lietuvoje kasmet užfiksuojama stichinio lietaus atvejų. Kartais gali būti 2–3 tokie atvejai, aišku, ne visoje Lietuvoje. Jie fiksuojami skirtingose regionuose ir kartais pasiekia net katastrofinį mastą (daugiau kaip 80 mm per mažiau nei 12 val., tai yra praktiškai visa mėnesio kritulių kiekio norma). Tokia situacija susidarė praeitais metais Elektrėnuose. Šiemet taip pat labai tikėtina, kad kažkurioje Lietuvos dalyje mes turėsime stipresnių liūčių, nors prognozuoti, kur ir kada, taip toli neįmanoma“, – aiškina klimatologė.

Liūtis
Liūtis
© DELFI / Karolina Pansevič

Prognozės gali ir nepasitvirtinti

Keičiantis klimatui, gyventojai juokauja, kad Lietuva tampa atogrąžų šalimi. Tačiau Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vyriausioji klimatologė dr. I. Gečaitė tokią teoriją paneigia.

„Yra vienas labai svarbus niuansas, kurio mes negalime pakeisti, tai – mūsų geografinė padėtis. Mūsų atstumas iki poliaus niekada nesikeičia, kaip ir beveik nesikeičia mūsų gaunamas metinis Saulės energijos kiekis (ties išorine Žemės atmosferos riba). Jau vien dėl mūsų padėties Saulės atžvilgiu negalime virsti atogrąžų kraštu. Taip, temperatūra XXI amžiuje pastebimai aukštesnė, dažniau pas mus atkeliauja tropinės oro masės, bet dėl to mūsų šalis tropikais netampa. Vasarą oro temperatūra, palyginti, pavyzdžiui, su XX amžiumi, pakilusi apie 1,0 laipsnį“, – aiškina klimatologė.

Pasak I. Gečaitės, dar XX amžiaus pabaigoje per šiltąjį sezoną buvo skaičiuojama iki 20 dienų, kai maksimali paros oro temperatūra šokteldavo per 25 laipsnius šilumos, pastaraisiais metais būna vasarų, kai tokių dienų suskaičiuojama 30 ir dar daugiau, o ir 30 laipsnių karštis lietuvių jau nebestebina. Tiesa, nemaža dalis tokių šiltų dienų fiksuojama dar pavasarį, o šiemet jis, anot I. Gečaitės, atėjo labai staiga.

„Galbūt ne visi prisimena, tačiau praeitais metais buvo labai šilta žiemos pabaiga ir kovo mėnuo. Vėliau kiti mėnesiai šalti, todėl meteorologijoje gera pradžia – dar ne pusė darbo. Šie metai – priešingi, po šalto kovo oro temperatūra staigiai pakilo (balandžio mėnesį standartinė klimato norma viršyta daugiau nei 2 laipsniais). Ir šių metų vasara atėjo labai sparčiai, iš pradžių net didžiausių pasaulio prognozių centrų modeliai nebuvo įvertinę, kad taip įvyks“, – prisimena klimatologė.

Nors šiųmetės vasaros orų prognozės labai optimistiškos, dr. I. Gečaitė pažymi, kad visiškai netikėtai viskas gali apsiversti aukštyn kojomis.

„Yra tokia Chaoso teorijos metafora: drugelio sparnų plazdėjimas Brazilijoje gali sukelti uraganą kitame pasaulio gale. Iš tiesų atmosferoje viskas taip ir vyksta – dėl kokio nors menko pokyčio kitoje pasaulio dalyje mūsų šalies prognozės gali labai keistis“, – sako klimatologė.

Vasaros prognozės: žada karščius ir skęstančius miestus
© DELFI / Andrius Ufartas

Ekstremalių situacijų iš anksto numatyti neįmanoma

Pernai didelis kritulių kiekis Lietuvoje padarė nemažai žalos. Ūkininkai skundėsi, kad neteko derliaus, o daugelio miestų gyventojai susidūrė su apsemtomis gatvėmis ir net gyvenamaisiais namais.

Nors šiemet klimatologai prognozuoja mažesnį kritulių kiekį, tai, kad jis, ko gero, iškris per trumpą laiką, vėl gali sukelti potvynių. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinio stebėjimo poskyrio vedėjas Juozas Šimkus sako, kad, kaip ir kasmet, didžiausia potvynių rizika yra Vakarų Lietuvoje.

„Klaipėdoje yra labai lygus reljefas ir potvynių rizika itin priklauso nuo jūros lygio. Jei vyrauja ciklonas, tai jūroje vandens lygis pakyla. Tarkime, ta pati Danė kartais teka į priešingą pusę nuo jūros ir, jei kur nors aukščiau, pavyzdžiui, ties Kretinga, labai didelė liūtis, ten atplaukia vanduo, lygis aukštas, jis neturi kur dėtis, į jūrą neišteka ir liejasi iš krantų. Klaipėda visada buvo tokioje padėtyje. Be to, dėl klimato kaitos yra pakilęs jūros lygis (per pastaruosius 20–30 metų pakilo 16 cm), tai viskas susideda ir susidaro sąlygos poplūdžiui ir potvyniui kilti“, – aiškina hidrologas.

Nors potvynių ir poplūdžių rizika yra, tačiau Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai ekstremalių situacijų kol kas prognozuoti negali: „Meteorologinės prognozės turi paklaidą, tad mes taip toli neprognozuojame, tačiau bendras klimato kaitos scenarijus leidžia daryti prielaidą, kad, jei vasarą bus liūčių, sulauksime ir poplūdžių.“

Didžiausia potvynių tikimybė mažose upėse

Dėl poplūdžių ir potvynių neturėtų baimintis tie, kurie gyvena netoli didžiųjų Lietuvos upių baseinų. Kaip aiškina hidrologas J. Šimkus, dėl staigių ir smarkių liūčių greičiau patvinsta mažos upės.

„Liūtys yra gana lokalus reiškinys, tad, jei baseinai labai dideli, nors liūtis ir bus stipri, bet lokali, tai tokioj didelėj upėj vanduo pakils labai mažai. Tačiau visai kitaip bus nedidelės upės baseine. Tuomet tas poplūdis gali būti ganėtinai ekstremalus“, – įspėja pašnekovas.

J. Šimkus pabrėžia, kad tas pats kritulių kiekis, iškritęs per 2 dienas ir per 2 valandas, gali sukelti skirtingų pasekmių. Per porą dienų iškritęs vandens kiekis pasikirsto tolygiai, o per kelias valandas to padaryti nespėja. Tai ypač pastebima didžiuosiuose miestuose, kuriuose neatnaujinta lietaus nuotekų surinkimo sistema: „Jei liūtis tęsiasi dvi dienas, vaikštome su skėčiu, gal net kojų nesušlampame. Bet jei tas pats kritulių kiekis iškristų per 2 valandas, tai, be abejo, tose tradicinėse vietose būtų didelis pokytis.“

Vasaros prognozės: žada karščius ir skęstančius miestus
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Ar poplūdžiai ir vėl siaubs didmiesčius?

Pernai su paralyžiuojančiais potvyniais susidūrė beveik visi Lietuvos didmiesčiai. Daugiausia gyventojų skundų skriejo iš Vilniaus. Šiemet sostinėje gyvenantys žmonės jau nerimauja, ar neteks ir vėl susidurti su miesto gyvenimą sustabdančiais poplūdžiais. Vilniaus miesto savivaldybės įmonės UAB „Grinda“ direktorius Kęstutis Vaicekiūtis pasakoja, kad Vilnius, ruošdamasis liūtims, atlieka sistemų valymo darbus, telkia kelininkus ir tarnybas.

„Šiais metais, siekiant sumažinti patvinimo riziką liūčių sezono metu, jau buvo atlikti tokie darbai: pasitelkus hidrodinaminę techniką išplautas T. Narbuto–Saltoniškių gatvių magistralinis paviršinių nuotekų kolektorius, planuojama tokiu pat būdu išvalyti ir Kareivių–Verkių gatvių kolektorių, taip pat numatoma išplauti Geologų gatvės magistralinį kolektorių. Pavasarį buvo valoma Žirmūnų lietaus nuotekų sistema. Profilaktiškai atliekami viso Vilniaus miesto paviršinių nuotekų surinkimo šulinėlių (trapų) valymo darbai. Rekomenduojame ir privačių teritorijų savininkams bei administruojančioms įmonėms išsivalyti daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose esančius lietaus surinkimo šulinėlius, taip sumažės rizika patvinti kiemams“, – pataria K. Vaicekiūtis.

Pašnekovas tęsia, kad prieš kiekvieną prognozuojamą liūtį kritiniuose taškuose budi įmonės „Grinda“ darbuotojai. Jei reikia, jie nukreipia eismą kitomis gatvėmis. „Budintys ekipažai būna pasirengę kiek įmanoma greičiau likviduoti liūties padarinius, jei tik tokių kyla. Stiprių liūčių metu dirbama ne tik kritiniuose taškuose, bet ir visame mieste pagal numeriu 1355 gautus pranešimus. Skaičiuojama, kad vidutiniškai per parą apie avarines situacijas gauname apie 50 pranešimų, kilus stiprioms liūtims skambučių sulaukiama dešimteriopai daugiau.“

Anot K. Vaicekiūčio, dažniausiai gaunami pranešimai apie „nuneštus“ lietaus nuotekų šulinių dangčius, jų Vilniaus mieste yra daugiau nei 50 tūkstančių, apie semiamas teritorijas ir namus, apie įgriuvas ir nuošliaužas, lūžusius medžius ir t. t. Vis dėlto didieji darbai, kurie turėtų sumažinti poplūdžių tikimybę sostinėje, dar tik planuojami.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Londono zoologijos sode liūtai mėgavosi rudeniu

Ketvirtadienį (spalio 18 d.) Londono zoologijos sodo liūtai pademonstravo, kad niekas negali...

Šis žavus gyvūnas patinka ne visiems: gyvenantys nuošaliau skaičiuoja nuostolius (20)

Turbūt visi gyventojai yra girdėję apie ūdrą. Dalis tų, kurie savo sklypuose turi išsikasę...

Vėjas Anglijoje pakeitė krioklio srovės tėkmę

Anglijos Pik Distrikto nacionaliniame parke smarkus vėjas privertė krioklį pakeisti savo...

Neries regioniniame parke – itin retas radinys (16)

Neries regioninio parko Elniakampio kraštovaizdžio draustinyje aptikta pirmoji šiame parke ir...

Rudens grožis: Kauno Ąžuolyno parkas pasidabino aukso spalvomis (23)

Auksinio rudens grožis ypač ryškiai atsiskleidžia Kauno Ąžuolyno parke – didžiausiame iš...

Top naujienos

Prezidento posto siekiantis Juozaitis įvardijo, ko imtųsi ir kokios ministerijos valdymą perimtų (188)

Viena iš svarbiausių prezidento funkcijų – suteikti šaliai vilties, sako kandidatas į...

Krizės nuojauta jau kamuoja dalį Lietuvos verslininkų (61)

Verslo, ypač eksportuojančio, nuotaika gali gan gerai atskleisti galimus ekonominio aktyvumo...

Ramanausko-Vanago brolis Albinas: kai mane paleido, iškart supratau, kodėl (468)

Ilgi metai miškuose, tamsiuose, šaltuose ir ankštuose bunkeriuose, sveiku protu nesuvokiami...

Sabonį pažeminti bandęs O‘Nealas apsikvailino tiesioginiame eteryje (52)

Į kuriozišką situaciją tiesioginiame JAV nacionalinio transliuotojo TNT eteryje pateko vienas...

Vilniečio košmaras: per naktį paliktas krautis telefonas sprogo prie pat vaiko lovos (72)

Vilnietis Arūnas naktį pabudo nuo garsaus pokštelėjimo ir pamatė iš kambario, kuriame miegojo...

Ekspertai kalba apie pokyčius Rusijoje: sukurta sistema pradeda springčioti (44)

Nuo tada, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atplėšė Krymą nuo Ukrainos 2014 metais,...

16-metę biržiškę į garsiausių „Instagram“ žvaigždžių dešimtuką atvedė plaukai: populiarumo pridėjo ir garsus mylimasis (82)

Iš Biržų kilusi Viktorija Jukonytė nė nesitikėjo, kad jos 120 centimetrų ilgio plaukai taps...

Latvija tiria bankus dėl ryšių su Šiaurės Korėja

Latvija ieško ryšių tarp keleto neįvardintų vietos kreditorių ir Turkijos bendrovės, kuriai...

Ligą įveikusio berniuko mama: jei būtų įvykę taip, kaip sakė protas – vaiko tikriausiai jau neturėtume

Vaikų paramos fondo „ Mamų unija “ vadovė Eglė Mėlinauskienė specialiai DELFI iš Turkijoje...

Klaipėdai prognozuoja pakilimą: butų rinka dar labiau išaugs (5)

Apie suaktyvėjusią būsto rinką didžiuosiuose šalies miestuose kalbama ne vienerius metus. Šis...