Urvas vienas, versijų – kelios

Gyvūnų slėptuvės dažnai žmogui plika akimi nematomos, nes kitaip gyvūnas jaustųsi nesaugus ir negalėtų vesti jauniklių. Vis dėlto kartais tokie urveliai ir olos išlenda į dienos šviesą. Tokį vaizdelį pavyko užfiksuoti skaitytojai Linai, su draugu išsiruošusiai į Verkių ir Pavilnių parką.

Mano, kad gyveno bebras

„Išlipome stotelėje Verkių dvaras ir nėrėm į mišką, tolome nuo dvaro ir pelkėje radome tokį urvą.
Buvo labai smalsu, kas jame gyvena“, - pasakojo mergina. Jos draugas, turintis biologo išsilavinimą, spėjo, kad galbūt šis urvas priklauso ondatrai arba ūdrai. Vaikinas, norėdamas patikrinti, ar nėra gyventojų, į olą įkišo nedidelį pagaliuką, bet tuo metu oloje nieko nebuvo.

Pavilnių ir Verkių regioninio parko Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vedėja Jolanta Radžiūnienė, apžiūrėjusi šią nuotrauką, vis tiktai buvo linkusi manyti, kad toks urvas greičiausiai priklauso bebrui.

„Spėju, kad šitas namelis greičiausiai bebro. Jisai yra pabėgęs iš savo gyvenamojo namo, kur visąlaik gyveno, nes toje vietoje mes vykdėme parko tvarkymo priemones ir jam, matyt, nepatiko triukšmas. Jisai migravo pasislėpti. Arba gali būti išėję ir bebro vaikai“, - spėjo pašnekovė.

Anot jos, tokia ola yra suręsta iš nendrių ir, ko gero, buvo paruošta žiemojimui.

„Tokių urvų, kaip jūs atsiuntėte, tikrai parke daugiau nemačiau, nes bebrai dažniausiai būna įsikūrę prie vandens telkinio. O čia daugiau tokia sausa vieta, nors iš tos vietos, kur fotografuota, įtariu, kad ten netoliese yra melioracijos griovys“, - sakė J. Radžiūnienė. Ji patikino, kad tokia bebro urvo vieta nėra tipinė.

Iškėlė šernų lizdo versiją

Gamtos fotografas Marius Čepulis teigė, kad iš nuotraukos labai sunku ką spręsti: „Nežinodamas, kas viduje, negaliu paaiškinti. Bet nepanašu į gyvūno būstą. Gali būti ir fotografo lizdas, bet turėčiau pats pamatyti“, - sakė jis ir pridūrė abejojantis, kad čia galėtų gyventi bebras, nes bebrai iš nendrių ir žolių nieko nestato.

Anot jo, 90 proc, kad tai greičiausiai žmogaus susuktas lizdo darinys, tačiau galėtų būti ir šerno.

„Kai veda jauniklius, jie suka lizdus su stogu. Tik labai keista atvira vieta“, - tikino M. Čepulis ir dar kartą pabrėžė, kad jokių abejonių neliktų, jei galėtų gyvai pamatyti šio urvo karkasą. „Reiktų vidun įlįst, pauostyt ir tada būtų aišku", - pridėjo gamtos fotografas.

Gamtos fotografas, ornitologas Julius Morkūnas taip pat spėjo, kad greičiausiai ši slėptuvė ne gyvūno, o žmogaus. Labiausiai tikėtina, kad ją tokią susimeistravo žmogus, tykantis gerų kadrų gamtoje.

O paklaustas, ar tokį urvą galėtų susisukti šernas, teigė, kad vargu - nuotraukoje matomas kūgis per daug tvarkingas.

Mano, kad gal kas pajuokavo

Kad paslaptingasis Verkių parke rastas urvas panašiausias į žmogaus darbą teigė ir Lietuvos edukologijos universiteto biologijos mokslų daktaras dr. Kazimieras Baranauskas. Jo teigimu, nei bebrai, nei ondatros ar šernai tokiame urve negyventų.

„Manau, kad tai žmogaus sukrautos nušienautos žolės (sudžiuvusių viksvų) kupetaitė, iš kurios išpešta žolės (susiformavo plati apvali anga). Trobeles statosi bebrai, ondatros, bet šiuo atveju tai į jų veiklą nepanašu. Dailiai sudėta kupetaitė iš nušienautos sudžiuvusios žolės. Neatrodo, kad ir gyvūnai būtų tą žolę iš jos išpešę. Šernės guolis būsimiems jaunikliams būna didelis, netvarkingas, plokščias iš prirautų, sumintų netgi su šaknimis augalų. Šioje kupetaitėje šernė su šerniukais neišsitektų. Galbūt sausos žolės kuokšto prisireikė kažkam laužui greičiau įkurti. Spėlioti galima visaip. Gal kas nors pajuokavo, kad ką nors pralinksmintų. Vis tik manau, kad tai tikrai dvikojų gyvūnų veikla“, - sakė K. Baranauskas.