Suskaičiavo, kiek metų reikia šaudyti petardas, kad kormoranų sumažėtų perpus

Visai neseniai Juodkrantėje kelias dienas pykšėjo fejerverkai: dangų nušviesdavo ir tylą išsklaidydavo saliutai. Tik neapsigaukite! Fejerverkai pokšėjo ne dėl to, kad kas nors ką nors šventė. Tokiu būdu buvo baidomi Juodkrantės sengirėje perintys kormoranai. Specialistai sako, kad kasmet tęsiant tokius darbus jau 2018 m. kolonija bus tokio dydžio, kad žvejų daugiau neerzins.

Šaudymui nepritaria

Kaip ir kasmet Aplinkos ministerija metų pradžioje paskelbė kormoranų populiacijos reguliavimo konkursą, kurį laimėjusi viešoji įstaiga „Gamtos namai“ turi įvertinti kormoranų kolonijų gausą. Jei paaiškės, kad koloniją sudaro daugiau nei 100 kormoranų porų, į orą vėl kils petardos. Tokiu būdu reguliuojama šių paukščių populiacija.

Kormoranų kolonijos peri net penkiose Lietuvos vietovėse. Didžiausia kolonija – Juodkrantėje. Po to rikiuojasi Briedžių sala, Elektrėnų marios, Drūkšių ir Lukšto ežerai. Juodkrantėje konkursą laimėjusios organizacijos darbuotojai darbą pradėjo anksčiausiai. Šiuo metu jie skaičiuoja, kiek kormoranų peri kitose vietose. Nustatyta, kad visoje Lietuvoje gali perėti ne daugiau nei 2 – 3 tūkst. šių paukščių porų. Didžiausioje Juodkrantės kolonijoje paukščių skaičius neturėtų viršyti 2400, Rusnėje 300, o likusiose vietose - 100 porų.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialistas Laimutis Budrys GRYNAS.lt patvirtino, kad ir šiemet kormoranų populiacijos reguliavimo programa orientuota į dėčių atšaldymą. Anot jo, drastiškų priemonių tikrai nebus griebiamasi. Pašnekovas sakė, kad kormoranų populiacija naudojant garsines ir vaizdines priemones mažinama ir kitose vakarų šalyse.

„Kormoranų populiacija Lietuvoje mažinama atšaldant dėtis. Tai efektyvi priemonė. Tačiau kormoranas yra visų matomas paukštis ir todėl kai kam atrodo, kad jų nemažėja. Bet pernai neišsiperėjo 50 proc. dėčių. Kormoranas sudeda po tris – keturis kiaušinius. Todėl populiacija mažinama tikrai efektyviai“, - teigė L. Budrys, pripažinęs, kad kormoranai sengirei padarė nemažai žalos.

S. Rumbutis

Aš manau, kad iki 2018 m. koloniją turėtų sudaryti ne daugiau nei 1500 porų. Šiemet peri virš 3000 porų. O pernai perėjo virš 4000 porų. Mažėjimo tendencija aiškiai jaučiama.

Jo žodžiais tariant, Juodkrantėje nesiruošiama visiškai sunaikinti populiacijos. Pašnekovo manymu, tokie veiksmai naudos gamtai tikrai neatneštų. Kormoranų šiuo metu daugėja visame pasaulyje, bet Lietuvoje, Aplinkos ministerijos atstovo teigimu, populiacijos sprogimo nėra.

„Visko išnaikinti tikrai nereikia. Todėl nekalbama nei apie lizdų išardymą, nei apie šaudymą. Tai prie gero tikrai neprivestų. Apskritai tose vietose, kur yra iki 100 kormoranų porų, jie nebus naikinami, nes tokio dydžio kolonija nedaro didelės žalos. Išvaikyti kormoranai ieškos naujų vietų, kur galėtų įsikurti, todėl jokios naudos nebus. Jų skaičius didėja visame pasaulyje. Lietuvoje yra penkios kolonijos. Pas mus situacija nėra bloga – populiacijos sprogimas nepastebimas“, - tikino L. Budrys.

Taip pat jis pridėjo, kad Juodkrantėje iš lizdų baidant kormoranus, stengiamasi apsaugoti toje vietoje taip pat perinčius pilkuosius ir didžiuosius baltuosius garnius, jūrinius erelius, karvelius uldukus.

Kormoranus naikins ne tik Juodkrantėje

Už kormoranų populiacijos reguliavimą atsakingas viešosios įstaigos „Gamtos namai“ darbuotojas Saulius Rumbutis GRYNAS.lt teigė, kad Juodkrantėje kormoranų baidymas jau įvyko. Garsinės ir vaizdinės petardos virš perinčios kormoranų kolonijos pykšėjo tris dienas. Petardos nuolat buvo iššaunamos todėl, kad išsigandę paukščiai pakiltų iš lizdų ir negrįžtų tol, kol atšals jų dėtys. Šiųmetis uždavinys – atšaldyti 50 proc. dėčių.

Tačiau apie rezultatus, pasak pašnekovo, kalbėti dar anksti. Kiek kormoranų išsirito, bus matyti tik birželį, kai lizduose tupės paaugę jaunikliai. Tačiau kai kurie paukščiai net liepos mėnesį dar perės. O ir šiuo metu kormoranai nuo atšalusių dėčių nesitraukia – jie peri toliau, nors kiaušiniai ir nėra gyvybingi.

„Patys paukščiai niekur nedingsta. Paprasčiausiai kiaušiniuose žūsta besivystantys embrionai. Ir dėl to neišsirita jaunikliai. Tikimės, kad darbai pavyko gerai, kadangi buvo palankus oras. Kormoranai peri mėnesį. Jei dėtys paperėtos jau porą savaičių, jos yra jautrios. Manome, kad mažiausiai 50 proc. kiaušinių neišsiris. Bet skaičius gali būti ir dar didesnis“, - dėstė vyras.

Kaip atrodo kormoranų baidymo procedūra? S. Rumbutis teigė, kad antroje dienos pusėje pradėjus paleidinėti petardas tai daroma iki pat sutemų. Naktį šie paukščiai, anot pašnekovo, sunkiai orientuojasi ir į lizdus nebegrįžta. „Baidymo metu paukščiai pasilieka nakvoti Kuršių mariose. Kad rezultatai būtų geresni, šią procedūrą kartojame kelias dienas. Per tą laiką iššaunama šimtai petardų. Pradiniais šūviais paukščiai išbaidomi iš lizdų. Už 5 – 10 minučių jie vėl bando grįžti. Tada šūviai kartojami. Ir tai tęsiasi iki sutemų. Paukščius baido tiek garsas, tiek ir šviesos pliūpsnis“, - atskleidė vyras.

Jo teigimu, jei Juodkrantėje peri apie 3 – 4 tūkst. kormoranų porų, tai antroje vietoje besirikiuojančioje Briedžių saloje skaičiuojama maždaug 1,5 tūkst. porų. Todėl baidymo darbai atliekami ir šioje saloje. O likusias kolonijas teks stebėti. Ir jei paaiškės, kad jas sudaro daugiau nei 100 porų, teks ir tose vietose šaudyti petardas.

„Jei kolonijoje peri mažiau nei 100 porų, darbų nevykdysime, nes mūsų priemonės veikia taip, kad tokią koloniją visai sunaikintume. Todėl darbai vyks tik tokiu atveju, jei pamatysime, kad peri daugiau nei 100 porų“, - sakė S. Rumbutis.

Kada kormoranai problemų nebekels?

Anot jo, perėjimas anksčiausiai prasideda Juodkrantėje, kiek vėliau Briedžių saloje, o galiausiai ir – Elektrėnų marių saloje, Drūkšių kolonijoje prie Visagino ir Zarasų rajone esančioje Lūkšto ežero saloje.

Kaip sužinoma, kada kiaušiniai pasiekia tokį lygį, kuomet paukščiams pasitraukus iš lizdų jie greitai atvėsta? Pašnekovas sakė, kad tam yra sukurta speciali metodika: „Paimami kai kurie kiaušiniai ir patikrinamas jų užperėjimo lygis. Tam naudojamas vandens testas. Kiaušinis panardinamas į vandenį. Jeigu kiaušinis guli šonu ant dugno, reiškia, kad tai yra šviežias kiaušinis. O jeigu jis plaukia vandenyje, toks kiaušinis yra gerokai paperėtas. Kiaušinio iškilimas į paviršių reiškia perėjimo pabaigą.“

Pasidomėjus, kaip į triukšmą reaguoja kiti Juodkrantėje perintys paukščiai, S. Rumbutis teigė, kad saugomų rūšių specialieji efektai beveik neveikia. „Jūriniai ereliai pastaraisiais metais nėra prie kolonijų įsikūrę. Todėl jiems pavojaus nėra. Baltųjų garnių lizdai atokiau nuo kolonijos. Pilkieji garniai aktyvūs ir naktį. Jie sugeba grįžti į lizdus ir tamsoje. Be to, jie dažniausiai peri anksčiau nei kormoranai. Galiausiai lizduose lieka vieni jaunikliai, kuriems suaugusių paukščių pakilimas nėra pavojingas. Mes nesame pastebėję, kad baidydami kormoranus būtume pakenkę kitiems paukščiams“, - dėstė vyras, pridėjęs, kad drastiškų priemonių, tokių kaip paukščių šaudymas, griebtis nereikia, nes ir paukščių baidymas duoda gerų rezultatų.

Tačiau čia pat jis pridūrė, kad per metus koloniją sumažinti pusiau tikrai nepavyks. S. Rumbučio teigimu, ši riba galėtų būti pasiekta 2018 metais. „Jeigu 3 – 5 metus nuosekliai neleisime išsiristi 50 proc. jauniklių, populiacija ims mažėti. Kontinentinėse kolonijose tokiu būdu populiacija sumažėja iki nebaidomo 100 paukščių porų lygio. Aš manau, kad iki 2018 m. koloniją turėtų sudaryti ne daugiau nei 1500 porų. Šiemet peri virš 3000 porų. O pernai perėjo virš 4000 porų. Mažėjimo tendencija aiškiai jaučiama,“ - kalbėjo kormoranų baidymo darbams vadovaujantis vyras.

Ornitologas: kormoranų naikinti nereikia

Vis dėlto Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis laikėsi kiek kitos nuomonės apie kormoranų naikinimą. Anot jo, šių paukščių visai nereikia naikinti. O žvejų teiginiai, kad kormoranai suėda daug žuvies, pašnekovui sukėlė šypseną. Ornitologas sakė, kad yra ir daugiau sparnuočių rūšių, kurie kelia tam tikrų problemų, tačiau dėl to jų nepuolame naikinti.

„Kormoranas yra ne plintantis, bet nykstantis paukštis. Kolonijų anksčiau buvo daugiau. Juodkrantėje šių paukščių mažėja. Gerai, kad bent kol kas nenumatyta paukščių šaudyti. Jei kormoranai perėtų mažiau matomoje vietoje, jų niekas nematytų ir nebūtų keliama tiek problemų. Žvejai sako, kad jie lesa žuvį. Bet ir kragai, ir antys, ir dančiasnapiai žuvį lesa. Jeigu taip vertinsi, tai reikia išnaikinti ir vilkus, nes jie daug stirnų sumedžioja. Gamtoje pusiausvyra pati nusistovi. Kormoranai sulesa daug nereikalingos žuvies. Jei jų neliktų, prisiveistų per daug kuojų, ir jos išėstų dumblą. Monitoringas rodo, kad žuvies nemažėja. Tikrai neišnyks tos žuvys. Žvirbliai sulesa dalį derliaus, ar tai reiškia, kad reikės išnaikinti ir žvirblius?“ - piktinosi pašnekovas.