Iš 1,6 mln. pasaulyje registruotų organizmų rūšių 56,4 proc. sudaro vabzdžiai. Palyginkime: stuburiniai sudaro tik 2,7 proc., augalai – 14,3 proc., grybai – 4,2 proc. Vabzdžiai taip pat yra ir menkiausiai ištirta gyvosios gamtos karalystė. Spėjama, kad mokslui dar nežinomos 5 – 6 mln. rūšių, tad perspektyva jų ieškoti tikrai yra. Kas ten žino, gal kokia nauja rūšis gyvena ir jūsų kaimynystėje?
„Namie užfiksavome nematytą vabalą, gal Jūs žinosite kas čia toks? Nejaugi kažką naujo ir nežinomo suradau?“, - trumpame laiške GRYNAS.lt rašo skaitytojas Robertas.
Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus entomologas Romas Ferenca net nemirktelėjęs įvardija - pilkoji plėšriablakė (Reduvius personatus): „Bet tai dar ne suaugęs vabzdys, o tik nimfa. Žodis „blakė“ neturėtų gąsdinti, nes tai labai naudingas vabzdys. Plėšriablakės dažniausia aptinkamos senuose mediniuose statiniuose (dažniausia kaimo vietovėse, senose sodybose). Jos landžioja įvairiuose plyšiuose, kur medžioja vabzdžius, įskaitant skaptukus, kailiagraužius, juodvabalius ir kitus nepageidautinus „įnamius“, kurie gadina maisto produktus, graužia medines statinių konstrukcijas ar baldus. Jos taip pat puola ir žmonių parazitus - patalines blakes. Įdomu ir tai, kad jos geba puikiai skraidyti.“
Nežiūrint to, kad pilkosios plėšriablakės išvaizda ir grėsminga (suaugęs vabzdys būna apie 2 cm ilgio, tamsiai rudas arba juodas) jų nereikėtų naikinti. Tai patikimas talkininkas kovojant su minėtais įnamiais.
Skaitytojos Paulinos atsiųstose fotografijose užfiksuotas spalvotas vikšras. „Galbūt nuotraukose gerai nesimato, bet tas vikšras turėjo dvi „antenas“ ir buvo labai spalvotas. Be to, labai judrus. Niekaip nepavyko jo tinkamai nufotografuoti. Radome jį Labanoro girioje, bet ilgai nekankinome savo dėmesiu ir paleidome. Nei vienas tokio nebuvo matę. Gal tai kokia nauja invazine rūšis?“ - klausia skaitytoja.
Deja ir šiuo atveju entomologo nenustebinome. „Tai sodinio šepetinuko (Orgyia antiqua) vikšras“, - vėl kaip kirviu nukerta R. Ferenca. Pasirodo, kad šis spalvingas vikšras kažkada pavirs į vienspalvį rudą drugį. O jeigu tai patelė – sparnų neturės, tiesiog išsiritusi iš lėliukės kabos ir feromonais kvies patinėlius poruotis. Po apvaisinimo, patelės kiaušinius padeda irgi ant to pačio kokono. Išsiritę vikšreliai lyg pienės pūkai nunešami vėjo tolyn.
Sodiniai šepetinukai dažnai aptinkami kuo įvairiausiuose biotopuose: lapuočių, spygliuočių ir mišriuose miškuose, pamiškėse, miško aikštelėse, krūmynuose, paupiuose, paežerėse, aukštapelkėse soduose, parkuose, gyvenvietėse.
GRYNAS.lt skaitytojams šį kartą nepavyko atrasti naujų rūšių. Bet galbūt jūs tokią suradote? Siųskite įdomių ir nežinomų sutvėrimų nuotraukas ir aprašymus į grynas@grynas.lt.
