Bebrų kailiai buvo viena pirmųjų prekių, kurią Šiaurės Amerikos kolonizatoriai iš Europos pradėjo eksportuoti. Kailių paklausa buvo didelė, todėl visame žemyne bebrai buvo masiškai medžiojami. Naujas mokslininkų tyrimas rodo, kad iki kolonizatorių, žemyne gyveno įspūdingas skaičius bebrų, o jų statomos užtvankos galėjo suformuoti viso žemyno kraštovaizdį, rašo news.discovery.com.

Ekologai paskaičiavo, kad iki atvykstant europiečiams, Šiaurės Amerikoje galėjo gyventi nuo 60 iki 400 mln. bebrų. Nuo arktinių tundrų iki šiaurės Meksikos dykumų – jų buvo galima sutikti bet kur.

Kolorado valstijos universiteto (JAV) biologijos prof. Ellen Wohl, kartu su kolegomis keliavo per visą žemyną ir ieškojo senų bebrų užtvankų po žeme. Ištyrę kai kuriuos nacionalinius parkus, kuriuose bebrų jau nebėra išlikę, jie rado tūkstančius senų užtvankų ir bebrų gūžtų. Kai kurioms buvo daugiau nei 4000 metų.

Pasinaudodami specialiu radaru, kuris tiria požeminius sluoksnius, ir kita technika mokslininkai siekė išsiaiškinti ir bebrų užtvankų įtaką aplinkai. Mokslininkai nustatė, kad bebrai atsakingi už 30 – 50 proc. nuosėdinių sluoksnių tūrio.

E. Wohl aiškino, kad prieš atvykstant europiečiams kiekviena Šiaurės Amerikos upė buvo gausiai užtvenkta bebrų. Jų užtvankos keitė upių tėkmę, kaupė nuosėdas, stiprino dirvožemį, kūrė pelkes. Didžiuliai slėniai galėjo atsirasti tik bebrų dėka.

Biologė įsitikinusi, kad drėgni slėniai ir pelkės tapo labai naudingos žmonėms. Čia augo daugiau augalų rūšių, gyveno daugiau gyvūnų. Būtent slėniuose kūrėsi pirmieji ne pakrantės miestai.

„Bebrai sukuria tokias aplinkos sąlygas, kuriose yra kaupiamas anglies dvideginis ir perdirbamas azotas. Pastaroji medžiaga gali tapti pavojinga. Jei jos vandenyje per daug, ji gali reaguoti su kitais elementais ir tapti savotišku nuodu augalijai ir gyvūnijai. Jo perteklius taip pat gali lemti ir pavojingų parazitų plitimą. Bebrų užtvankos tarnauja kaip savotiški vandens filtrai“, - aiškino Jillas Baronas, JAV Geologijos tarnybos darbuotojas.

Visoje Šiaurės Amerikoje yra belikę keli milijonai bebrų. Dėl medžioklės, gyvenamųjų plotų naikinimo, užterštumo ir kitų priežasčių kai kuriuose regionuose jie visai išnyko. Mokslininkai baiminasi, kad ateityje tai gali smarkiai atsiliepti visai Šiaurės Amerikos ekosistemai, kurią bebrai ir sukūrė.