Vieversėlis yra lietuvių artojų draugas bei nuolatinis palydovas. Pavasario švenčių papročiai ir apeigos nuo žilos senovės buvo susieti su pasiruošimu besiartinantiems žemės ūkio darbams.
Pavasaris pas žemdirbį ateidavo ne su kalendoriniu pavasario pavadinimu, bet su pirmuoju vieversio pasirodymu. Tai apytiksliai buvo vasario 24 d. ji nuo žilos senovės vadinama Vieversio diena. Buvo manoma – kuo vieversys pasirodys anksčiau ir užgiedos savo pavasarinę giesmę, tuo greičiau ateis pavasaris.
Tai lyg ir patvirtina kitas faktas - pajūryje jau pražydo snieguolės.
Tikėta, kad, jei nori būti labai greitas, reikia šią dieną du kartus apibėgti aplink trobą, nubėgti į kaimo galą ir atgal. Tuomet būsi greitas kaip vieversys.
Vieversio dieną nedera šukuotis – vištos vasarą daržus iškapstys.
Atėjus krikščionybei su šia švente sutapatinta Šv. Motiejaus diena. Rašoma, kad Šv. Motiejus buvo apaštalas, paskirtas į Judo Iskarijoto vietą. Į Dvylikos apaštalų misiją pašauktas įsitraukti gerokai vėliau, po Jėzaus nukryžiavimo. Rašoma, kad Šv. Motiejus krikštijo pagonis, turėjo sugebėjimų gydyti žmones. Įsiutę žmonės jį užmušę dėl pamokslų. Taip Motiejus paaukojo savo gyvybę.
Lietuvoje dažniau sutinkamos dvi vieversinių (Alaudidae) šeimai priklausančios rūšys: lygutė (Lullula arborea) ir dirvinis vieversys (Alauda arvensis). Kiti - didysis trumpapirštis vieversys (Calandrella brachydactyla), pilkasis trumpapirštis vieversys (Calandrella rufescens), kuoduotasis vieversys (Galerida cristata), raguotasis vieversys (Eremophila alpestris) Lietuvoje yra daug rečiau sutinkami. Vieversiniai paukščiai priklauso Žvirblinių būriui (Passeriformes) - labiausiai prisitaikiusiai ir evoliuciškai jauniausiai paukščių grupei, sudarančiai apie 60 proc. visų paukščių, t. y. daugiau nei 5000 rūšių.
Dirvinis vieversys
Dirvinis vieversys (Alauda arvensis) – vieversinių (Alaudidae) šeimos žvirblinis paukštis.
Eurazijoje paplitęs nuo Atlanto vandenyno vakaruose iki Ramiojo vandenyno rytuose. Šiaurėje arealas siekia Kolos pusiasalį, Pečioros aukštupį, Obės vidurupį, Jenisėjaus, Lenos ir Kolymos žemupius. Pietinė arealo riba driekiasi Korėjos pusiasaliu, Tarimo baseinu, Pamyru, šiaurės Afganistanu, Užkaukaze, Mažąja Azija, Viduržemio jūros pakrante. Gyvena Šiaurės Afrikoje, dalyje salų.
Žiemoja pietinėje Europoje, Afrikoje.
Lietuvoje labai dažnas. Labiausiai paplitęs šalies vidurio rajonuose, retesnis pietryčiuose. Lietuvoje gyvena porūšis Alauda arvensis arvensis.
Dirvinis vieversys šiek tiek didesnis už žvirblį. Patino ir patelės kūno viršutinė pusė pilkai rusva, galva ir nugara išmarginta tamsiomis išilginėmis dėmelėmis. Kūno apačia balsva, pagurklyje ir kūno šonuose yra juodi taškeliai. Sveria 38-44 g.
Gyvena pievose, dirvonuose, dykvietėse bei dirbamuosiuose plotuose. Į Lietuvą atskrenda kovą-balandį, išskrenda rugsėjį-spalį. Lizdą suka iš sausų žolių stiebelių, šaknelių ar smulkių lapelių gilioje duobutėje ir gerai paslepia po žolių kuokšteliu. Deda 3-6 pilkai žalsvus su nedidelėmis tamsesnėmis dėmelėmis kiaušinius. Išveda dvi vadas. Daug lizdų nukenčia nuo žmogaus ūkinės veiklos.
Minta vabzdžiais, miglinių augalų sėklomis, o rudenį ir ankstyvą pavasarį lesa augalų sėklas, šviežius lapus, daigų viršūnėles. Paukštis aktyvus šviesiu paros metu, todėl maloniai nuteikia jo čirenimas, girdimas nuo ankstyvo pavasario iki rugpjūčio vidurio.
