Toje vietoje į marių gilumą yra nutįsęs nedidelis akmeningas kyšulys, kurį paprastai rytais būna aptūpę vandens paukščiai.
V.Eigirdas važiavo keliu pro autobusų stotelę ir trumpam stabtelėjo, tikėdamasis aptikti kirų ir patyrinėti, ar nėra tarp jų žieduotų.
Šis gamtininkas per teleskopą įžiūri ir perskaito ženklus ant žiedų ir kaupia informaciją apie paukščių migracijos kelius.
Bet ant akmeningo kyšulio jis pamatė rubuilį ruonį, jūrų gyvūną, kuris Kuršių mariomis nei migruoja, nei čia veisiasi.
Buvo rytas, prie marių ėmė rinktis žvejai. Jie stebėjosi iki šiol niekada čia nematyto ruonio maršrutu ir ėmė būgštauti, kad gyvūnas su šeima neįniktų, kaip Baltijoje, į laimikius tinkluose.
Bet Klaipėdos Jūrų muziejaus specialistas Saulius Karalius, paprašytas pakomentuoti neregėtą atvejį dešiniajame Kuršių marių krante, žvejų būgštavimus atmetė kaip nepagrįstus.
Pasak šio zoologo, šis retas paprastasis ruonis yra tikrų tikriausias paklydėlis, stebėtina, kad jis per jūrų uosto vartus iš Baltijos į Kuršių marių gilumą įplaukė net apie pusšimtį kilometrų.
Mariose šie ruoniai negyvena, nes gėlas vanduo ir mitybinė bazė šiems gyvūnams netinka.
„Bet taip toli nuklysti už savo arealo ribų šiai rūšiai nėra būdinga“,- paaiškinti, dėl ko galėjo sutrikti ruonio orientacija, S.Karalius taip pat negalėjo.
Pasak jo, Lietuvos žvejai Baltijos jūroje dažnai mato pilkuosius ir ilgasnukius ruonius.
