Prognozuoja, kokia bus žiema: Kalėdas gali išgelbėti tik stebuklas

 (62)
Vasaros pabaiga ir ruduo šiemet pažėrė staigmenų, kurias klimatologai aiškina vis stiprėjančia klimato kaitos įtaka. Rudeniniam lietui dar nesibaigus, gyventojai jau kuždasi, kokia gi bus šiųmetė žiema. Todėl GRYNAS.lt aiškinasi, kokios temperatūros ir kritulių prognozės šiai žiemai, o gal apskritai vertėtų Lietuvoje pamiršti žiemas ir sniegą per Kalėdas?
Kalėdos
© DELFI / Domantas Pipas

Ir vėl laukia lietus

Po niūraus ir šiemet ypač lietingo rudens, ko gero, daugelis žmonių svajoja apie gražią žiemą su daug sniego. Tačiau klimatologai gerų žinių neturi: kaip ir pastaruosius keletą metų, tikroji žiema šalyje bus reta viešnia. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas prognozuoja lietingą ir šiltą žiemą. Nors, anot jo, sezoninių orų prognozių pasitvirtina apie 60 proc., vis dėlto, sekant ilgametes tendencijas, žiemos oro temperatūra turėtų būti apie laipsnį aukštesnė už daugiametes normas.

„Reiktų prisiminti, kad paskutiniais dešimtmečiais žiemos tapo kur kas šiltesnės. Temperatūros pokyčiai lyginami nuo to įprastinio laikotarpio, koks priimtas pasaulyje, 30 metų laikotarpio (1981 – 2010 metų), vidurkio. Pagal šitą vidurkį pas mus žiemos trijų mėnesių temperatūra turėtų būti apie – 2,8 laipsnius. Numatoma, kad šiemet ji turėtų būti laipsniu ar pusantro aukštesnė už šitą vidurkį“, – aiškina klimatologas.

Tačiau D. Valiukas guodžia, kad galbūt dar turėsime progų pasidžiaugti žiemos malonumais ir sniegu, nes vienas iš Lietuvoje ir visame pasaulyje vykstančios klimato kaitos požymių yra greitas ir ekstremalus oro temperatūros svyravimas: „Nepaisant to, kad žiema turėtų būti šiltesnė, laukiama ir šaltesnio oro, kuris gali trukti ir savaitę, ir kelias savaites. Taigi, nepaisant bendrų tendencijų, svyravimas nešalta ir šalta yra neišvengiamas. Analogiška situacija dėl kritulių. Jeigu turėsime šaltų savaičių, bus ir sniego. Bet iki gruodžio vidurio bus taip, matyt, kad pasninga ir vėl ištirpsta.“

Kalėdos
Kalėdos
© DELFI / Rokas Tenys

Labiausiai keičiasi žiema

Jau dabar jaučiami ir matomi klimato kaitos padariniai tik stiprės. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjas dr. D. Valiukas aiškina, kad mūsų šalyje klimato kaita labiausiai paveikusi būtent žiemą. Jis pastebi žiemos persislinkimą vienu mėnesiu į priekį, tačiau, anot jo, kadangi klimatas šyla, žiemą „apvogė“ ir pavasaris.

„Metų laikų persislinkimas matomas į abi puses – ir rudenį, ir pavasarį. Pastarasis pas mus dabar ateina anksčiau, gal ne toks, kokį mes buvome įpratę matyti, bet, kai jau ištirpsta sniegas, temperatūra tampa teigiama. Toks pavasaris atkeliauja kur kas anksčiau, o žiema prasideda vėliau, nes klimato kaitos vienas pagrindinių požymių yra žiemos sutrumpėjimas“, – teigia klimatologas.

Vilniaus universiteto Geomokslų instituto doktorantas, klimatologas Justinas Kilpys priduria, kad žiemą, lyginant su kitais metų laikais, fiksuojamas didžiausias temperatūros kilimas: „Lyginant su kitais sezonais, žiemą temperatūra jau yra pakilusi daugiausiai. Vidutiniškai metinė temperatūra per pastaruosius 50 metų Lietuvoje pakilo apie 0,7 laipsnius, tai žiemos sezonu apie 1,4 laipsnius. Dvigubai daugiau šyla žiemos nei visi kiti sezonai. Tai ir lemia, kad pastarąjį dešimtmetį ir tikriausiai ateinančiais dešimtmečiais tikrai matysime, kad tos žiemos tikrai yra šiltesnės ir vis rečiau susidaro sniego danga.“

Jis tęsia, kad ateinančiais metais vis labiau jausime, kaip ilgėja ruduo. Gruodis bus tarsi ilgai besitęsiantis lapkritis: tamsu, sniego nėra, daugiau šlapdribos, temperatūra svyruoja apie nulį.

„Iš abiejų pusių žiema traukiasi ir tikrai žiemą bus tų dienų, kai sninga, kai temperatūra bus – 15 ar – 20 šalčio“, – tvirtina J. Kilpys.

Prognozuoja, kokia bus žiema: Kalėdas gali išgelbėti tik stebuklas
© DELFI / Karolina Pansevič

Sniego sulauksime vis rečiau

Tuos, kuriems patinka labai šalta žiema, klimatologas J. Kilpys perspėja, kad keičiantis klimatui į Lietuvą stingdantis šaltis gali ir nebegrįžti, o jei ir užsuks, tai kur kas trumpesnei viešnagei, nei lietuviai buvo pratę.

„Problema yra tai, kad tie šalčio įsiveržimai bus pakankamai trumpi, gali išsilaikyti kelias dienas. Ir vis dar pasitaiko tokių atvejų, kai būna – 15 laipsnių, - 20 laipsnių kelias dienas, bet paskui vis tiek turime staigų atlydį, kai būna temperatūra apie nulį. Tokių ilgalaikių šalčių, kokie būdavo sausio, vasario mėnesiais, kad savaitę ar porą savaičių išsilaiko stabilūs šalčiai, tokių situacijų būna vis rečiau“, – aiškina pašnekovas.

Kadangi žiema bus kur kas šiltesnė, retai sulauksime ir sniego. Tačiau, J. Kilpio teigimu, kritulių kiekis tik augs: tai pastebima jau keletą metų. Nors sniego dangos mažės, bet kritulių daugės, nes jei žiemą iškrenta ne sniegas, o lietus, tai bendras kritulių kiekis yra didesnis.

„Dabar kritulių kiekis žiemos sezonu yra padidėjęs apie 12 proc. Padidėjimas, pirmiausia, yra dėl to, kad iškrenta kiti krituliai: lietus, šlapdriba. Ir šiais metais matome, kad kritulių kiekis yra labai didelis ir ta dirva yra įmirkusi. Bet koks papildomas didesnis kritulių kiekis iškart pavirsta į potvynį. Tai jei tos žiemos bus tokios su daugiau kritulių, tai dirva gali būti nuolatos tokia įmirkusi“, – įsitikinęs mokslininkas.

Ko laukti per Kalėdas?

Tai, kad žiemą Lietuvoje vis daugiau lyja ar krenta šlapdriba, pastebime jau ne vienerius metus. Ypač didelį apmaudą lietus kelia per Kalėdas. Todėl GRYNAS.lt žurnalistai pasiteiravo mokslininkų, ar šiemet Kalėdos bus tradicinės, su daug sniego, ar visgi teks dovanomis dalintis už lango siaučiant lietui. Dr. D. Valiukas sako, kad tiksli orų prognozė įmanoma tik ateinančiai savaitei, todėl pasakyti, kas bus daugiau nei po mėnesio, labai sunku. Tačiau, atsižvelgiant į ilgalaikes tendencijas, panašu, kad Kalėdos vis dėlto ir vėl bus be sniego, nors, kaip pabrėžia klimatologas, visuomet verta tikėtis stebuklo.

„Oro prognozė maksimaliai pateikiama iki savaitės, kol kas tikrai nėra jokių galimybių pamatyti, kaip bus, bet bendros tendencijos, kad paskutiniais metais ta žiema ateina truputį vėliau nei Kalėdos, bet visą laiką reikia tikėtis, kad to sniego bus. <...> Tikėtis stebuklo“, – juokauja klimatologas.

Prognozuoja, kokia bus žiema: Kalėdas gali išgelbėti tik stebuklas
© DELFI / Orestas Gurevičius

Klaipėda kritulių neatlaikė

Gausūs lietūs ir lapkričio viduryje iškritusi pirmoji šlapdriba sukėlė nemenkų padarinių vakarų Lietuvoje. Klaipėdos gyventojai socialiniuose tinkluose dalijosi nuotraukomis ir vaizdo medžiaga su užtvindytomis miesto gatvėmis. Matyti, kaip sunkiai važiuoja transportas, miestas buvo paralyžiuotas. Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros prof. dr. Gintaras Valiuškevičius aiškina, kad potvynis Klaipėdoje įvyko dėl ilgą laiką trukusių gausių kritulių.

„Čia yra kelios visai aiškios priežastys. Pirmiausia, iš tikrųjų gana staiga iškrito tas kritulių kiekis, nors jis ir nebuvo labai didelis. Normaliomis sąlygomis jis tikrai nieko nesukeltų, tačiau susidarė visas sąlygų kompleksas. Buvo vėjo kryptis kaip tik tokia, kuri pakelia vandens lygį, kai jau pradeda semti gatves, vanduo iš marių ar upių neturi kur subėgti. Ant viršaus dar palijo, pasnigo. Tokiu metu, kai buvo labai daug lapų“, – aiškina hidrologas.

Jis pažymi, kad visuose didžiuosiuose miestuose lietaus nuotekų sistema yra pasenusi, o kadangi kritulių kiekis ateityje tik didės ir jie dažnės, atvejų, kai miestuose kyla potvyniai, tik daugės: „Kai imiesi prognozuoti ilgam laikotarpiui, prognozių išsipildymo tikimybė yra gana menka. Tačiau aišku, kad <...> su kiekvienais metais mes turėsime vis daugiau problemų, nes pas mus tas klimato ekstremalumas vis labiau reikšis. Per vieną dieną staiga gali iškristi didžiulis kritulių kiekis, prieš tai ilgą laiką gali būti sausa, paskui vėl iškristi krituliai. <...> Pokyčiai įvyksta gana netikėtai ir mes nespėjame pasiruošti. <...> Pas mus visos tos lietaus nuotekų sistemos sukonstruotos visai neatsižvelgiant į dabartines sąlygas. Jos funkcionuoja pagal statybos techninius reglamentus, kurie sukurti nepriklausomybės pradžioje, o savo laiku dar ir buvo išversti iš rusų kalbos, sukurtų apie 1960 metus. Tai apie jokią klimato kaitą tais laikais niekas tikrai negalvojo. Ir juolab niekas negalvojo, kad reiks pritaikyti tokiems dideliems miestams.“

Dr. D. Valiukas priduria, kad Klaipėdoje tokie reiškiniai gali ypač padažnėti: „Į pajūrį vėliau ateina žiema ir apskritai dienų su sniego danga Lietuvoje mažėja, ir paties sniego būna mažiau. Visa tai yra dėl jūros įtakos. Ir aukštesnės temperatūros, ir automatiškai mažiau sniego. Kitaip sakant, daugiau lietaus, mažiau sniego.“

Su klimato kaita kovoja visas pasaulis

Kaip informuoja Aplinkos ministerija, 2017 m. Pasaulinės meteorologijos organizacijos paskelbtos ataskaitos, kuriose skelbiami šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos ore 51 pasaulio šalyje duomenys, daroma grėsminga išvada – tokio kiekio anglies dvideginio (CO2) atmosferoje nebuvo 800 tūkst. metų.

Klimato kaitos tema ir jos padarinių mažinimas yra aktuali tema visam pasauliui. Šalys, kurios prisideda prie klimato kaitos mažinimo, nuolat diskutuoja, kaip geriau tai padaryti ir padėti valstybėms, kurios nukenčia nuo stiprių potvynių ar uraganų. Šiemet lapkričio 6 – 17 dienomis Bonoje Vokietijoje vyksta 23-ioji Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencija (COP 23), 13-asis Kioto protokolo šalių susitikimas ir Paryžiaus susitarimo šalių susitikimo 2-oji sesijos,, kurioje dalyvauja ir Lietuvos vyriausybinė delegacija. Aplinkos ministerija informuoja, kad konferencijai pirmą kartą pirmininkauja mažos salos valstybė Fidži.

Vienos pagrindinių temų yra informacijos apie netektis ir žalą keitimasis bei jos kompensavimas, prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės ir jų finansavimas. Konferencijos tikslas – pasiekti pažangą dėl visų Paryžiaus klimato kaitos susitarimo nuostatų įgyvendinimo ir parengti sprendimus pagal Paryžiaus susitarimo veiksmų programą, susiję su išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimu, nacionaliniu lygiu nustatytų įpareigojančių veiksmų vykdymo skaidrumu ir apskaita, prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių veiksmais, tarptautiniu klimato kaitos finansavimu.

Konferencijoje dalyvavęs aplinkos viceministras Martynas Norbutas GRYNAS.lt pasakoja, kad joje buvo aptariamas valstybių vaidmuo kovojant su klimato kaita ir diskutuojama, kad derybas reikėtų greitinti.

„Visos šalys pripažįsta, kad reikia įgyvendinti Paryžiaus susitarimus. Derybos perėjo į visiškai kitą lygį, jos kur kas intensyvesnės ir sutariama, kad vis dėlto reikia dirbti, kad tie sprendimai būtų įgyvendinami. Jau dirbama prie labai konkrečių priemonių ir sprendimų, susijusių su prisitaikymu ir besivystančių šalių klimato kaitos finansavimu, tačiau būtina didesnė pažanga dėl sprendimų, susijusių su klimato kaitos švelninimo įsipareigojimų vykdymu ir jų vykdymo skaidrumu bei apskaita “, – pasakoja M. Norbutas.

Viceministras tęsia, kad konferencijoje diskutuojama, kaip padėti labiausiai pažeidžiamoms, mažiausiai išsivysčiusioms šalims, kurios nukenčia nuo klimato kaitos: išgyvena potvynius, uraganus. Tokių šalių atstovai dalijasi pasakojimais, kaip jiems pavyko išgyventi viską griaunančius gamtos reiškinius.

Aplinkos ministerija informuoja, kad mūsų šalis savo klimato kaitos valdymo politikos tikslus ir uždavinius siekia integruoti į energetikos, pramonės, transporto, žemės ūkio ir kitų sektorių plėtros programas. ES valstybės, tarp jų ir Lietuva, daro pažangą, baigdamos rengti teisės aktus pagal Paryžiaus susitarimą užsibrėžtam tikslui – iki 2030 m. išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 40 proc. – pasiekti.

Be vykusių oficialių derybų, Bonos konferencijoje įvairūs suinteresuoti subjektai, tarp jų ir miestai bei regionai (330 savivaldybių merai), verslo atstovai ir pilietinės visuomenės grupės, pademonstravo, ko imasi, įsitraukdami į Pasaulinę klimato kaitos veiksmų darbotvarkę.

Teigiama, kad siekdamos parodyti pažangą didinant užmojus iki 2020 m., ES valstybės, tarp jų Lietuva, vieningai deponuos Kioto protokolo Dohos pakeitimo ratifikavimo priemones iki šių metų pabaigos. Šiuo pakeitimu jos bendrai įsipareigojo 20 proc. sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m., ir šį įsipareigojimą sėkmingai įgyvendina.

Klimato kaita Lietuvoje akivaizdi. Jos kaina – šiltėjanti žiema, didėjanti ekstremalių reiškinių, tokių kaip ilgos ir gausios liūtys, alinantis karštis, tikimybė. Klimatologai prognozuoja, kad žiema Lietuvoje taps kur kas švelnesnė, lietingesnė, sniego, ypač gruodžio mėnesį, bus vis mažiau.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Fotogalerijos

SKAITOMUMO INDIKATORIUS

157417893

Tiek kartu perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaiciuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaite publikaciju nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)