Pamaryje prasidėjus potvyniui Delfi išsiaiškino, kad potvyniai toli gražu pavojų kelia ne tik Šilutės rajonui, bet ir kitiems Lietuvos regionams. Mokslininkai išaiškino, kur yra didžiausia rizika ir kokiais būdais galima šį pavojų valdyti.
Gintaras Valiuškevičius
25 straipsnių
Šių metų liūtis prisimins nemaža dalis Lietuvos gyventojų. Ir ne tik dėl to, kad jos atrodė įspūdingai. Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Tauragė – tik dalis miestų, kurių gatvės buvo užtvindytos lietaus vandens. Vairuotojams teko tiesiog palikti savo automobilius, o pėstiesiems – bandyti įveikti...
Vienas didžiausių ežerų ir upių taršos šaltinių yra žmonių netinkamai tvarkomos nuotekos. Lietuvoje vis dar yra gyventojų, kurie nėra įsirengę nuotekų valymo įrenginių ir nuotekas pašalina į šalia esantį vandens telkinį. Taip pat pasitaiko atvejų, kai sutrinka už nuotekų valymą atsakingų bendrovių į...
Pastaruosius keletą metų Lietuvos gyventojai stebi nepaneigiamus klimato pokyčius. Tropinis karštis, staigūs, smarkūs, trumpalaikiai lietūs verčia prisitaikyti ne tik žmones, bet ir gamtą. Lietuvą alinanti sausra artėja prie stichinės nelaimės. Neris ties Vilniumi jau pasiekė stichinį nusekimą, o, k...
Jau kuris laikas Lietuvoje vyraujantys tropiniai karščiai smarkiai veikia ir gamtą. Hidrologai fiksuoja Lietuvos upių didelį nusekimą. Panašu, kad laukiniai gyvūnai taip pat pastebi pasikeitimus: Prienuose užfiksuotas linksmai nusiteikęs briedis, šuoliuojantis per nusekusį Nemuną.
Po truputį bundant gamtai, jau svajojame apie ramią popietę prie ežero. Jau netrukus galėsime ne tik kvėpuoti grynu oru, bet ir po karštos dienos atsivėsinti ežere. Tačiau, ar pagalvojame, kokiu būdu susiformuoja ežerai, ir ar jie gali išnykti?
Vaikštinėdami palei raminančiai tekantį upelį, grožimės gamta. Retai galvojame, kokiomis aplinkybėmis jis susiformavo ir net neįsivaizduojame, kad vieną dieną jis gali išnykti. Ar pagalvojame, kad keliu, kuriuo kasdien vaikštome, kadaise galbūt tekėjo upė? Šį kartą GRYNAS.lt aiškinasi, kaip susiform...
Žiema kol kas trauktis neketina. Antra sausio mėnesio pusė prognozuojama tokia pat šalta, o ir vasaris žadamas artimas daugiametėms normoms. Tačiau, kol gyventojai džiaugiasi tikra žiema, pamirštama apie žiemos pabaigai ir pavasario pradžiai būdingus potvynius, kurių Lietuvoje pastaraisiais metais e...
Jau baigiasi pirmoji rudens savaitė, o vasara pasitraukti nežada. Dienomis vis lepina šiluma, o ir naktys dar nėra rudeniškai šaltos. GRYNAS.lt domisi, kada sulauksime tikrojo lietuviško rudens.
Poilsiautojams ši vasara prasidėjo kur kas anksčiau ir labai gerai: jau gegužės mėnesį lietuviai plūdo į pajūrį, prie ežerų ar į kitas vietas, kur mėgavosi saule bei šiluma. Atostogautojams labai pasisekė, nes tokie puikūs orai tęsėsi daugiau nei mėnesį, tačiau gamtai ir ūkininkams tai buvo nerimo d...
Vienas įspūdingiausių ir gražiausių Lietuvos ežeruose augančių augalų yra baltoji vandens lelija. Deja, intensyvėjant žemės ūkiui ir gyvulininkystei, baltųjų vandens lelijų labai sumažėjo, todėl jos įtrauktos į saugomų augalų rūšių sąrašus. Kokie veiksniai lemia baltųjų vandens lelijų populiacijos p...
Artėjant šiltajam metų laikui, buvimo gamtoje entuziastai jau skaičiuoja ežerus, kuriuos šiemet norės aplankyti. Juk karštą ir saulėtą dieną nieko nėra geriau, kaip atsivėsinti švariame ir vėsiame ežere. Tačiau dėl gamtinių procesų ir žmogaus veiklos vandens telkiniai užželia. Iki šiol Lietuvoje nau...
Nors žiema Lietuvos vis dar nepalieka, jau skaičiuojame paskutines dienas iki kalendorinio pavasario. Likus keliems žingsniams iki kovo pirmosios pasiilgę šilumos žmonės stebi orų prognozes ir tikisi, kad šią dieną pasirodys ir taip laukta saulė bei šiluma. Tačiau klimatologai ragina neskubėti. Anot...
Ilgamečiai žvejai mėgėjai žino, kad norint sužvejoti stintų, važiuoti į pamarį nebūtina. Šiek tiek mažesnių, tačiau ne ką prastesnių stintų „giminaičių“ galima rasti didesniame ir gilesniame Lietuvos ežere. Jos vadinamos ežerinėmis stintelėmis ir kadaise žvejų buvo labai mėgiamos. Kokia dabar yra ež...
Šiuos metus prisiminsime ilgai. Juos lydėjo rekordinės liūtys ir jų padaryti nuostoliai: dalis ūkininkų neteko ne tik šių, bet ir kitų metų derliaus, kai kuriems didmiesčių gyventojams dėl poplūdžių gatvėse teko atsisveikinti su savo automobiliais. Daugelį kamuoja klausimas – ko gi tikėtis žiemą? Ar...
Vasaros pabaiga ir ruduo šiemet pažėrė staigmenų, kurias klimatologai aiškina vis stiprėjančia klimato kaitos įtaka. Rudeniniam lietui dar nesibaigus, gyventojai jau kuždasi, kokia gi bus šiųmetė žiema. Todėl GRYNAS.lt aiškinasi, kokios temperatūros ir kritulių prognozės šiai žiemai, o gal apskritai...
Šiųmetis ruduo pažėrė nemažai staigmenų: nesiliaujantis lietus, užtvindyti žemdirbių laukai, greitai krentanti oro temperatūra. Mokslininkai konstatuoja: klimato kaita – neginčijamai jaučiama. GRYNAS.lt aiškinasi, kaip kito rudens sezonas per daugiau nei dešimtį metų ir koks jis prognozuojamas ateit...
Galima sakyti, jog mums labai pasisekė – Lietuvos teritorijoje nesudėtingai pasiekiamuose gyliuose glūdi didžiulės gėlo vandens atsargos. Negana to, šį vandenį dažniausiai galima gerti ir be visiškai jokio papildomo apdorojimo, kadangi jis nėra užterštas. GRYNAS.lt savo žurnalistiniame tyrime aiškin...
Pasaulis jau ilgą laiką kovoja su klimato kaita, nes jo padariniai iš tiesų žiaurūs. Jei temperatūros kilimas nebus sustabdytas, laukia tragiškos pasekmės. Ne išimtis ir Lietuva. GRYNAS.lt savo žurnalistiniame tyrime aiškinasi, kokių klimato kaitos padarinių gali tikėtis Lietuva ir ką daryti, kad iš...
Į lietuvių namus patenka toks vanduo, kad didžiajai daliai europiečių belieka tik pavydėti. Hidrologai sako, kad visame pasaulyje aštrėja geriamojo vandens trūkumo problema, todėl, jų nuomone, Lietuva ateityje galėtų pradėti šį išteklių eksportuoti. DELFI domisi, kada tai galėtų prasidėti.
