Pirmą kartą istorijoje Afrikos pitonas užfiksuotas ryjantis antilopę gnu – didžiausią įmanomą auką. GRYNAS.lt jau yra rašęs, kad didžiosios gyvatės kartais pervertina savo galimybes – jos praryja didesnį žinduolį, nei gali suvirškinti ir kartais netgi žūsta dėl per gausių pietų. Apie retą įvykį gyvūnijos pasaulyje praneša portalas dailymail.co.uk.
Afrikos pitonas gali užaugti iki beveik 5 metrų ilgio, tačiau mokslininkai iki šiol manė, jog gyvatė renkasi mažesnes aukas.
Tokie pitono „pietūs“ buvo nufotografuoti Weldevondeno Game rezervate, rezervato prižiūrėtojo Rudžio Hulshofo.
Nuo triušių prie antilopės
„Pirmą kartą gyvenime mačiau kažką panašaus, nors Pietų Afrikos rezervatuose dirbu jau 15-a metų, esu aplankęs kelias Afrikos šalis, - pasakojo 35-erių metų prižiūrėtojas. - Tai neįtikėtinai retas reginys. Netgi manau, kad pirmą kartą istorijoje yra nufotografuota ir užfiksuota, kad Pietų Afrikos pitonas pagauna ir praryja tokią didelę auką, kaip antilopė gnu.“
Herpetologai, su kuriais vyras vėliau konsultavosi taip pat buvo priblokšti šių nuotraukų.
„Įprastas pitono elgesys yra gaudyti įvairius žinduolius, tačiau tai - daug smulkesnės aukos, tokios kaip paukščiai, triušiai, žiurkės, įvairūs graužikai, antilopės impalos, mėlynieji dukeriai (antilopių rūšis, - red. past.), voverės. Faktas, kad pitonai gali pagauti tokio dydžio žvėrį – neįtikėtinas, - vis dar negalėjo atsistebėti Rudis Hulshofas. - Pitonui reikėjo maksimaliai ištempti savo burną, kad galėtų praryti tokią auką. Jau 15-a metų fotografuoju laukinę gamtą įvairiuose rezervatuose, dirbu šioje srityje – nieko panašaus nesu matęs.“
Retą vaizdą įamžino ir būrys turistų
Rezervato prižiūrėtojas tikino, kad tokį vaizdą užfiksavo atsitiktinai vaikštinėdamas ir ieškodamas liūtų bei leopardų, kuriuos norėjo nufotografuoti.
„Atvykęs pastebėjau kiek iškrikusias antilopes gnu ir kitas antilopes. Todėl maniau, kad tikrai neseniai čia medžiojo koks leopardas ir šiuo metu jis kur nors netoliese ėda grobį. Ėmiau dairytis pro žiūronus, kad iš saugaus atstumo tai parodyčiau rezervato lankytojams. Tuomet ir pamačiau šią gyvatę, gulinčią ant žemės. Skuodžiau atgal į automobilį kiek kojos nešė. Turistai, kurie buvo atvykę kartu, turbūt galvojo, kad tuoj nutiks kas nors blogo. Tačiau iš tiesų norėjau kuo greičiau pasiimti savo fotoaparatą. Šį vaizdą turėjo galimybę užfiksuoti ir rezervato svečiai,“ - pasakojo R. Hulshofas.
Grupė stebėjo pitoną apie pusvalandį, tačiau vėliau dėl tamsos turėjo sugrįžti.
Kitą rytą R. Hulshofas atvyko į tą pačią vietą, tačiau joje nebuvo nieko – nei pitono, nei antilopės gnu.
Kadangi lijo, nebuvo įmanoma atsekti, į kurią pusę nušliaužė sotus pitonas. Aišku tik tai, jog jis visgi sugebėjo praryti tokio dydžio auką.
