„Savaitgalį Dzūkijoje esančioje sodyboje, vidury kiemo, radome grybą. Kiek suprantu, tai - bobausis. Kaimynų tvirtinimu, mūsų apylinkėse jie neauga, tad „augintinis“ labai nudžiugino. Norėčiau pasiteirauti, ar yra tikimybė, kad jų sulauksime ir daugiau? Ar reikėtų aptverti kažkokį plotą, nepjauti toje vietoje žolės, nevaikščioti, kad nesunaikintume grybienos? Kaip sudaryti palankesnes sąlygas jiems augti“? - klausė skaitytoja.
Mėgsta saulės šilumą
Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos darbuotojas, mikologas Jonas Kasparavičius GRYNAS.lt teigė, kad neįprastas grybas skaitytojos kieme jo nestebina ir davė patarimų, kaip išsaugoti bobausius toje vietoje.
„Kad sodybos kieme išaugo bobausis, manęs tai visai nestebina. Kokių tik grybų sodybose ir kitose žmogaus gyvenamose vietose neužauga. Sąrašas būtų labai ilgas. Pradedant smulkiais, tik pro didinamąjį stiklą matomais grybukais, ir baigiant kelmučiais, baravykais, raudonviršiais ir kitais gerai žinomais ar nežinomais grybais. Dažniausiai grybai netikėtai užauga, staigiai išnyksta ir daugiau niekuomet nepasirodo. Tačiau būna ir išimčių. Tai priklauso nuo grybo rūšies ir nuo to, kur būtent jis išaugo. Grybams miestai, kaimai ir sodybos yra kaip tokie neegzistuoja. Jiems yra tik tinkamos augti vietos, kuriose jie sugeba įsitvirtinti arba ne. Kad kažkurioje apylinkėje plačiai paplitusio grybo niekas nėra radęs, tai nereiškia, kad jo ten tikrai nėra ar jis ten niekuomet nebus rastas. Grybų sporos gali nuskristi labai toli ir jeigu tik jos patenka į tinkamą augimui vietą, išauga vegetatyvinė grybiena, kuri dėl įvairių priežasčių gali ilgą laiką nesuformuoti vaisiakūnių“, - pasakojo J. Kasparavičius.
„Bobausiai mėgsta lengvą, smėlingą, atvirą dirvožemį be tankios velėnos ir užgožiančių žolinių augalų. Šie grybai mėgsta saulės gerai įšildomas vietas (vėsų, ankstyvą pavasarį), todėl jie dažnai gausiai dera šviežiuose kirtimuose, retmiškiuose - dažniausiai po spygliuočiais, nors gali augti ir šalia lapuočių. Taip pat auga laukymėse, miško pakraščiuose, degėsiuose, net buvusiose laužavietėse, šalia vieškelių, takų, griovių pakraščiuose. Šiaip jau medžiai jiems, skirtingai nuo daugumos valgomų grybų, nėra reikalingi. Taigi, reikėtų stengtis, kad toje sodybos vietoje, kur auga bobausiai, nesiformuotų tanki velėna, kad tarp augalų būtų plikos žemės tarpų, o ir likusieji augalai labai nesutankėtų. Vertėtų tą vietą kartas nuo karto patręšti pelenais. Deja, garantijų, kad tai tikrai leis kiekvieną pavasarį sulaukti bobausių pasirodymo, nėra. Nors ar tikrai vertėtų jaudintis, jei bobausis daugiau ir nepasirodytų? Pagaliau, ar apsimokės daryti bobausių „draustinį“ sodyboje? Jis pasirodo tik labai trumpą laiką, o visą likusį laiką nebus jokių požymių, kad jis čia auga“, - kalbėjo mokslininkas.
Kaip „sėti“ grybus?
Specialisto teigimu, daugumai valgomų grybų yra reikalingi medžiai. Be jų šie grybai augti negali, kadangi turi vykti simbiozė. Panašiai kaip azotą fiksuojančios bakterijos su ankštiniais augalais. Visgi jei yra tinkamos sąlygos, grybų galima ir pasėti.
„Taigi, jeigu jūsų sodyboje ar kieme auga ąžuolas, liepa, beržas, pušis ar eglė, yra didelė tikimybė, kad galėsite „pasisėti“ ir kokius nors valgomus grybus. Taisyklė yra ta, kad jūsų pasirinktas baravykas, piengrybis ar kitas grybas turi miške būti surinktas po tos pačios rūšies medžiu, koks auga sodyboje ar kieme. Tuomet, surinktus grybus galima valyti po šiuo medžiu ar ten išmesti jų liekanas. Galima paruošti grybo sporų tirpalą susmulkinant pilnai išaugusių grybų kepurėles į vandenį ir išmaišius reikia palaistyti medį. Patartina laistyti kiek toliau nuo kamieno. Galima kastuvu kiek pakelti velėną ar viršutinį dirvožemio sluoksnį, kad tirpalas iškart patektų arčiau jaunų šaknų. Kitas variantas - toje vietoje tuo pat tikslu grėbliu ar šakėmis pasmaigstyti dirvožemį. Procedūrą niekas nedraudžia pakartoti. Po tuo pačiu medžiu gali augti ir ne vienos rūšies grybai. Ir šiuo atveju absoliučių garantijų nėra, bet tikimybė - labai didelė“, - aiškino J. Kasparavičius.
Mokslininkas pastebi, kad pasitaiko ir netyčinių grybų pasėjimo atvejų. Kartais žmonės „prisisėja“ grybų kiemuose, sodybose ir kitur su pirktu kompostu, dirvožemiu ir po to sunkiai begali juos išnaikinti.
