Danuta pasakoja, kad į Trakus su vyru atvažiuoja pažvejoti gana dažnai. Jie renkasi kaip tik vietą prie stovyklavietės. Neseniai ten išvirto medis ir iš jo kamieno išdygo grybai.
Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotojas, mikologas dr. Jonas Kasparavičius sako, kad nuotraukoje įamžinti grybai greičiausiai yra gauruotosios skujagalvės vaisiakūniai, išaugę ant išvirtusio ir supjaustyto ar nupjauto, greičiausiai, tuopos arba drebulės kamieno galo.
„Dažniausiai šie grybai auga ant įvairių tuopų genties medžių, tačiau kartais gali išaugti ir ant kitų lapuočių, pavyzdžiui, gluosnių. Dažnai jie auga ant pakelėse ar pakrantėse augančių medžių. Taip išaugti ant nupjauto medžio kamieno šiam grybui yra įprasta, nes jo grybiena dažniausiai auga gyvo, stovinčio medžio pradėjusiame irti viduje, sužalotoje vietoje, ant nudžiūvusios šakos, kur grybas patenka per įvairius sužeidimus“, – paaiškina jis.
Mikologo teigimu, medžio viduje šis grybas dažniausiai su kitų rūšių grybais aktyviai ardo vidinę negyvą medieną.
„Ardo, auga, plečiasi, o derėti, tai yra formuoti vaisiakūnius, nėra kur ir nėra kaip. Jeigu medžio viduje yra drevė ar genio iškaltas uoksas, kartais grybai gali išauginti vaisiakūnius ten, bet tai tikrai nėra geriausias pasirinkimas, norint kaip galima plačiau ir toliau paskleisti savo sporas. Medžio periferijoje esanti gyva mediena, o dar ir su sveika neatšokusia ir nepažeista žieve ant viršaus yra grybui sunkiai įveikiamas barjeras tiek dėl fizinės struktūros, tiek ir dėl specifinės cheminės sudėties.
Kartais augantiems grybo vaisiakūniams lengviau pralaužti betoną, nei įveikti tokią kliūtį. Juo labiau, kad nėra tvirto pagrindo, į kurį galėtų atsiremti, jeigu ir panorėtų fiziškai spausti ir pralaužti sveiką medieną, nes visą grybui prieinamą medieną grybas taip suardo, kad ji tampa minkšta, trapi ar jos išvis nelieka“, – sako specialistas.
J. Kasparavičiaus teigimu, net ir nupjovus medį reikia laiko ir dažnai bendrų keleto rūšių grybų pastangų, kad būtų galutinai suardyta iki nupjovimo ar išvirtimo buvusi gyva ir sveika mediena.
„Kai mes nupjauname šaką ar ir visą medį, atveriame tokiems grybams langą į išorę – tiek išlįsti laukan, tiek ir patekti į vidų. Panašią paslaugą grybas gali gauti kai medžio kamienas skyla dėl didelio šalčio poveikio, yra pažeidžiamas žaibo ar dėl kitų priežasčių. Tai kiek pablogina augimo sąlygas grybienai, bet leidžia sėkmingai išauginti vaisiakūnius išorėje ir plačiai paskleisti sporas“, – teigia pašnekovas.
Anot jo, šis grybas Lietuvoje nėra retas, nors ir dėl savo augimo ypatumų retai pastebimas ir mažai kam žinomas. Nors grybas nėra nuodingas, tačiau nėra ir valgomas, mat turi aštrų, kartų skonį.
