aA
Nors miškų gaisrai yra nuolatinė pietų Europos, Australijos, Afrikos ir kai kurių Amerikos regionų problema, tačiau dėl kintančio klimato šis klausimas tampa aktualus ir šiaurės Europos šalims. Klimato kaitos lemtų ekstremalių oro sąlygų, kurios pasireiškia ilgomis sausromis ir karščio bangomis, intensyvėja miškų gaisrai Europoje bei darosi sunkiau juos gesinti. Tai vaizdžiai atspindi ir pernai metais susiklosčiusi ekstremali situacija Švedijoje, kurios metu išdegė daugiau negu 21 605 ha miško.
Australiją niokoja miškų ir krūmynų gaisrai
Australiją niokoja miškų ir krūmynų gaisrai
© Reuters / Scanpix

Šių metų spalio 31 dieną Europos komisija paskelbė metinę ataskaitą apie miškų gaisrus Europoje, Artimuosiuose rytuose ir Šiaurės Afrikoje 2018 metais. Joje akcentuojama, kad nuo didelių miško gaisrų nukentėjo daugiau šalių nei bet kada anksčiau. Taip pat ataskaitoje pateikta statistika atskleidžia jog praėjusiais metais Švedija (74 gaisrai, išdeginę 21 605 ha) atsidūrė sąrašo, kuriame yra tokios šalys kaip Italija (147 gaisrai, išdeginę 14 649 ha), Ispanija (104 gaisrai, išdeginę 12 793 ha), Portugalija (86 gaisrai, išdeginę 37 357 ha), Jungtinė Karalystė (79 gaisrai, išdeginę 18 032 ha), viršuje pagal užfiksuotą gaisrų skaičių, išplitusių 30 ha ar didesniame plote.

Daugiau kaip 90 proc. visų miškų gaisrų kyla dėl neatsargaus ir neatsakingo žmonių elgesio, taip pat didelę įtaką turi ilgai besitęsiantys sausringi orai. Esant tokių klimato sąlygų nulemtam dideliam gaisrų pavojui užtenka menkiausios kibirkšties, ugnies šaltinio, vėjo krypties pasikeitimo. Todėl kaip viena iš prevencijos priemonių Lietuvoje yra apribojamas žmonių lankymasis miškuose, esant aukštai gaisringumo klasei.

2019 m. dėl sauso ir vėjuoto oro ir aukštos temperatūros gaisrų sezonas Europoje prasidėjo anksti. Jau iki šių metų kovo mėn. gaisrų skaičius buvo didesnis už šio dešimtmečio metų vidurkius. Pastaraisiais metais ekstremalūs kintančio klimato sukelti padariniai stebimi ir Lietuvoje. 2019 metų pavasaris mūsų šalyje buvo labai sausringas ir ilgas, miško paklotė buvo perdžiūvusi, o žolė, kuri galėtų stabdyti ugnies plitimą, ilgai nesužaliavo.

Dažnėjant ekstremalių klimato sąlygų pasireiškimui reikia daugiau investuoti ir pasirinkti veiksmingiausias miškotvarkos bei miškų gaisrų prevencijos priemones. Miškų gaisrai lengviau kyla ir plinta dėl netvarios miškotvarkos praktikos, nualintų ekosistemų ir sodinamų labai degių rūšių miško medžių. Todėl prevencija yra labai svarbi siekiant pažaboti miškų gaisrus. Dėl tinkamos miškotvarkos ir žemės naudojimo praktikos miškai galėtų tapti atsparesni gaisrams ir sumažėtų gaisro pavojus. Kaip rodo Lietuvos pavyzdys, po 2006 metais Kuršių Nerijoje kilusio didžiulio miško gaisro, šioje teritorijoje dominavusi kalninė pušis atsodinama paprastąja pušimi, kuri yra mažiau degi lyginant su pirmąja rūšimi.

2018 metų kovoje su miškų gaisrais Švedija sulaukė pagalbos iš kitų Europos šalių ir šis bendradarbiavimas davė teigiamus rezultatus. Todėl viena iš svarbiausių ugniagesių, politikų, mokslininkų ir visuomenės užduočių yra bendravimas bei dalinimasis gerąja patirtimi. Lapkričio 20-21 dienomis Kardifo mieste, Didžiojoje Britanijoje vyko svarbi konferencija miško gaisrų tema. Į ją atvyko daugiau nei 200 mokslininkų, praktikų ir politikų iš 14-os šalių. Lietuvą šioje konferencijoje atstovavo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto mokslininkė Dr. Valda Araminienė.

Renginio metu didžiausias dėmesys buvo skirtas miškų gaisrų prevencijos klausimui. Degiųjų medžiagų (žolinė augalija, krūmai) pašalinimas aplink gyvenamuosius namus yra veiksminga priemonė, užkertanti kelią gaisro plitimui. Taip pat renginio organizatoriai ir dalyviai vienbalsiai sutarė, kad vienas didžiausių sunkumų yra tarpusavio komunikacija bei informacijos perdavimas žiniasklaidai bei visuomenei.

Pranešėjas iš Portugalijos Carlos Trindade buvo nustebęs, jog apklausęs vietines bendruomenes, kas jiems labiausiai pagelbėtų kovoje su nuolatos kylančiais gaisrais, jų atsakymas buvo, jog jiems trūksta ne ugniagesių mašinų, sraigtasparnių, bet informacijos, žinių ir mokymų, kaip apie prevenciją ir elgesį kilus gaisrui. Velso ugniagesių atstovai pasakojo savo patirtį, kaip po didelio gaisro, nuniokojusio vietinį kaimą, vietos bendruomenė kreipėsi į juos ir kartu su ugniagesiais atkliko didžiulį darbą, pašalindami degius krūmus ir žolynus aplink savo kiemus, bei aplink visą gyvenvietę.

Mokslininkas iš Suomijos Henrik Lindberg papasakojo apie jų šalies patirtį pranešime pavadinimu “Kodėl tiek mažai miškų gaisrų kyla Suomijoje?”. Pranešimas labai suintrigavo ir pritraukė auditorijos dėmesį. Mokslininkas sakė, jog nepaisant to, kad Suomijos augalija bei klimato sąlygos yra labai panašios kaip ir Švedijoje, tačiau net gi esant sausroms, jų šalyje miškų gaisrai kyla labai retai ir neplinta dideliuose plotuose. Pranešėjas pasakojo, kad situacija šalyje ženkliai pradėjo keistis nuo 1950-ųjų metų ir jau 1960 metais per metus išdegusių plotų skaičius sumažėjo nuo tūkstančių iki šimtų hektarų. Suomija po Antrojo pasaulinio karo dėjo daug pastangų kovai su miškų gaisrais, buvo pastatytas didelis gaisrų stebėjimo bokštų tinklas, kuris vėliau buvo pakeistas patruliuojančiais lėktuvais, buvo nutiestas platus miško kelių tinklas. Taip pat buvo pakeista medynų struktūra. Buvo vykdomi plyni kirtimai po kurių atsodinamos vienaamžės daugiausia pušynų plantacijos bei naikinami degiųjų medžiagų šaltiniai (krūmai bei tam tikra žolinė augalija). Nors priemonės ir veiksmingos, tačiau centrinės ir vakarų Europos mokslininkai buvo pasibaisėję tokiu drastišku sprendimo būdu. Jie teigė, kad kovodami su viena problema, Suomiai sukuria kitas problemas, tokias kaip monokultūrų plantacijos, bei humuso bei maisto medžiagų išnešimas iš miško dirvožemio, kurios gali atsiliepti ateityje. Šiuo metu centrinės ir vakarų Europos šalys skatina mažinti plynų kirtimų skaičių, pereiti prie artimos gamtai miškininkystės, mažinti vienaamžių ir vienarūšių medynų plotus (nes tai yra lengvas taikinys ligoms bei kenkėjams).

www.GRYNAS.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
1.0000

Skaitytojo klausimas: ar tai – raudonpilvė kūmutė? (10)

Grynas skaitytoja Asta rašo, kad rūsyje rado varlę. Ji spėja, kad tai turėtų būti...

Skaitytojo klausimas: darže išauginau į agurką panašų augalą, kas tai galėtų būti? (15)

Grynas skaitytoja Kristina sako darže išauginusi ant vieškelio rastus daigus, kurie panašėjo į...

Skaitytojo klausimas: sutikome taškuotą gluodeną, kodėl jis toks? (17)

Grynas skaitytojas Mantas rašo: „Šiandien miške sutikome gluodeną su mėlynais taškeliais....

Tikra vasara: Lietuvos laukus raudonai nuspalvino tūkstančiai aguonų žiedų (1)

Kasmet šalies pievose prasiskleidžiančios aguonos sulaukia itin daug dėmesio. Gyventojai skuba ne...

Fotografas Vytautas įamžino ypatingai gražų reginį: aplink saulę pasirodė spalvinga aureolė (5)

Namo iš Lindiniškių kaimo Vilniaus rajone apie 19 valandą vakaro keliavęs Vytautas sako...

Top naujienos

Karantino žada daugiau nebetęsti: išvardijo, kokie ribojimai tikriausiai liks perspėja dėl naujos atmainos (4)

Iki birželio pabaigos Lietuvoje galiojantis karantinas, tikėtina, daugiau tęsiamas nebebus. Taip...

Po nuotolinio mokymosi vargų – dar vienas smūgis vilniečių šeimai: žinia iš savivaldybės gerokai pribloškė (38)

Lietuvos mokiniai dėl karantino turėjo ištverti nemažai pokyčių. Vienas jų – prisitaikyti...

Vyriausybė nesutarė dėl karantino švelninimo Joninėms: sprendimą priims antradienį (159)

Vyriausybė pasitarime pirmadienį nesusitarė dėl Sveikatos apsaugos ministerijos ( SAM )...

Nuo liepos 1 dienos laukia svarbūs pokyčiai: dalis vaistų bus išrašoma kitaip (81)

Sveikatos apsaugos ministerija pirmadienį pranešė apie griežtesnę raminamųjų vaistų...

Po incidento vakcinacijos centre perspėjami ir kiti kauniečiai – keičiasi antrojo skiepo data (24)

Šeštadienį antrojo skiepo nuo koronaviruso nesulaukę kauniečiai skundėsi vakcinavimo tvarka –...

Lietuvą pasiekusi Delta atmaina – itin pavojinga: tarp dviejų amžiaus grupių ji plinta 5 kartus labiau

Delta atmaina pirmą kartą aptikta 2020 spalio mėnesį indijos macharaštros provincijoje ir jau...

Antrąkart ištekėjo atlikėja Ieva Zasimauskaitė: išrinktasis – vaišnavų vienuolis, dvasinis mokytojas (198)

Rekordiškai kaitrią birželio 21 dieną antrą kartą ištekėjo dainininkė Ieva Zasimauskaitė ....

Su kaimynu konfliktavusi ir svetimą turtą apgadinusi Agnė Jagelavičiūtė sulaukė gerų žinių iš policijos (1)

Prieš dvi savaites nuaidėjęs stilistės Agnės Jagelavčiūtės konfliktas su kaimynu buvo...

Naujas rekordas: šilčiausia birželio naktis per visą stebėjimų istoriją (10)

Birželio 20 diena buvo labai karšta visoje Lietuvoje, o birželio 21 d. naktį pasiektas...