GRYNAS.lt skaitytoja Viktorija neseniai valgė pirmųjų bobausių, kurių iš Dzūkijos miškų jai ir jos draugui pririnko kambario draugė. O štai kur kas labiau užkietėję grybautojai jau neša ir vertingesnius grybus - dažniausiai lepšes. Nedaug, bet šių grybų jau galima rasti ir turgavietėse.

Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Mikologijos laboratorijos vadovė, vyresnioji mokslo darbuotoja Jurga Motiejūnaitė GRYNAS.lt paaiškino priežastis, kodėl šie grybai galėjo atsirasti taip anksti.

„Šių grybų atsiradimas šiais metais yra ankstokas. Dar tik gegužės mėnesis, o šiaip jie atsirasdavo birželį. Šiais metais jie atsirado geru mėnesiu anksčiau. Tačiau šaltos dienos grybams užaugti netrukdo, juk jie auga ir rudenį, kai taip pat būna šaltų dienų“, - sakė J. Motiejūnaitė.

Anot mokslininkės, svarbiausia priežastis, kodėl šie grybai atsirado anksčiau, yra ta, kad šiemet anksti atšilo: „Medžiuose gyvybiniai procesai prasidėjo anksčiau, o lepšiai yra mikoriziniai grybai, susiję su medžiais. Todėl nuo medžių procesų priklauso ir grybų dygimas. Lepšiai yra gana plačios klimatinės amplitudės, t. y. jie dygsta ir vasarą, ir rudenį, todėl jiems dabar esantis oras yra gana neblogas.“
Lepšiai šiais metais atsirado anksčiau

Specialistės teigimu, šie grybai yra paplitę visoje Lietuvos teritorijoje, kadangi yra susiję su beržais, kurie auga visur: „Geriausia jų ieškoti ten, kur auga beržai. Tačiau lepšį yra sudėtinga apibrėžti. Lepšis priklauso tai pačiai grybų grupei kaip ir raudonviršis. Lotyniškai tiek raudonviršis, tiek lepšis vadinasi lot. Leccinum. Lepšiu arba paberžiu mes vadiname vieną raudonviršių rūšį. Kiti raudonviršiai yra susiję su kitokiais lapuočiais medžiais.“

Mokslininkė pasakojo, kad šiuo metu miškuose bobausiai jau baigėsi, tačiau pats metas būtų briedžiukams. Visgi ji atkreipė dėmesį, kad vienintelis dalykas, kurio nemėgsta grybai yra šalna.

„Jeigu yra šalnos... grybams jos nepatinka nei rudenį, nei pavasarį. Tačiau jeigu oras yra vėsus ir pakankamai drėgnas, grybams yra gerai. Jeigu būtų sausas oras, žinoma, jiems būtų blogos sąlygos“, - kalbėjo J. Motiejūnaitė.

Jos teigimu, jei išsilaikys šilti ir drėgni orai grybai augs ir toliau.

Vilniaus universiteto Botanikos ir genetikos katedros profesorius Ernestas Kutorga pasakojo, kad daugiau lepšių dar reikėtų palaukti.

„Gegužės mėnesio viduryje gali pasirodyti pavieniai pirmieji lepšės vaisiakūniai, tačiau gausesnio derėjimo reiktų palaukti tol, kol dirvožemis labiau įšils ir bus labiau tinkamas grybo vystymuisi. Gegužės mėnesio viduryje dar baigia augti įvairūs pavasariniai grybai: valgomasis ir kūginis briedžiukai, valgomasis ir didysis bobausiai (bobausiai švieži būna nuodingi, todėl paragauti jų galima tik kelis kartus nuvirus ir nupylus nuovirus), pušinis ir valgomasis tampriukai, pavasarinė balteklė (kitaip vadinama avižėle). Neužilgo, gegužės pabaigoje – birželio mėnesio pradžioje, gali pasirodyti valgomosios voveraitės, kazlėkai, pievagrybiai ir kiti vasariniai grybai", - sakė E. Kutorga.

Mokslininko teigimu, grybai reaguoja į temperatūros ir drėgmės pokyčius, tačiau kelios vėsios dienos tikrai nesustabdys grybų augimo.