Žalsvoji žiovenė (lot. Chaenotheca chlorella) – brylūninių (Coniocybaceae) šeimos kerpių rūšis.
Auga ant įvairių medžių (dažniau lapuočių) pūvančios stačių stuobrių ir drevių medienos natūralios kilmės, dažniausiai senuose ir drėgnuose miškuose. Neaptinkama jaunuose miškuose ir miškuose, iš kurių pašalinama negyva mediena.
Kerpei būdingas grūdiškai karpotas, pilkai žalsvas žiauberiškas gniužulas ir 0,4 – 0,8 mm aukščio vaisiakūniai apoteciai, kurių kotelis juodas, o galvutė su geltona apnaša. Sporos rutuliškos ir pailgai elipsidinės. Panašiausia yra rudagalvė žiovenė (Chaenotheca phaeocephala), kuri auga ant medžių žievės ir ne tokiose pavėsingose vietose, o jos aukšliasporės būna tik rutuliškos.
Labai dažnos auksagalvės žiovenės (Chaenotheca chrysocephala) apoteciai taip pat būna su geltona apnaša, tačiau jos gniužulas visada ryškiai geltonas, o ne pilkas.
Paplitimas
Kosmopolitinė rūšis, randama įvairiuose žemynuose (išskyrus Afriką) borealinėje ir vidutinių platumų zonose. Šiltesnio klimato juostuose – kalnuose.
Lietuvoje žinomos 29 radimvietės. Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Grėsmės ir apsauga. Miškų kirtimas, džiūstančių ir nudžiūvusių medžių šalinimas, miškų sausinimas.
Kerpių gamtinė ir praktinė reikšmė
- kerpės – geri indikatoriniai augalai oro užterštumui nustatyti, bent kiek užterštame ore jos neišgyvena. Iš Lietuvoje augančių šiek tiek atsparesnė yra tik sieninė geltonkerpė (Xantoria parietina). Jei nebeauga nė ji – visai blogai.
- iš kai kurių kerpių rūšių yra gaminamas lakmusas.
- kai kurios kerpės (pvz., briedragė) naudojamos kvepalų gamyboje.
- kerpėse aptinkama įvairių antibiotikų, todėl kai kurios rūšys (pav. kedenė nuo seno buvo naudojamos žaizdoms gydyti).
- kerpės yra kai kurių gyvūnų maisto šaltinis (pvz., elninė šiurė – šiaurės elnių maistas).
