Tridantė bazanija (lot. Bazzania trilobata) – lepidozijinių (Lepidoziaceae) šeimos kerpsamanių rūšis.
Stambi stuomeninė kerpsamanė. Stiebas status arba gulsčias, iki 10 cm ilgio, dvišakas, tankiai ir lygiai lapuotas. Lapai dideli, plačiai ovalūs, baigiasi tridante viršūne. Sporogonai aptinkami retai. Dažniausiai dauginasi vegetatyviniu būdu, trapiomis šakelėmis. Auga patiesalais, rečiau pavieniais stiebeliais tarp kitų samanų pavėsingose vietose: juodalksnynuose, eglynuose ar mišriuose miškuose apie medžių kamienus, medžių kamienų apatinėje dalyje, ant žemių sluoksniu apneštų akmenų ar pūvančių kelmų ir rąstų. Ant kalningų substratų neauga, todėl aptinkama tik ant storu humuso sluoksniu padengtų kalkingų uolų.
Paplitimas
Auga Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato juostoje. Šiaurinėje Europos dalyje reta.
Lietuvoje aptinkama įvairiuose regionuose, dažnesnė Šiaurės ir Vidurio Lietuvoje. Populiacijos įvairaus gausumo, Daugiausia žinomos pavienės negausios radimvietės. Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Populiacijos įvairaus gausumo. Daugiausia žinomos pavienės negausios radavietės. Didesnės populiacijos aptiktos Marijampolės, Kėdainių, Vilniaus, Tauragės rajonuose. Biržų girioje šios samanos išsibarsčiusios visame girios masyve.
Biologija ir ekologija
Stambi stuomeninė kerpsamanė. Stiebas status arba gulsčias, iki 10 cm ilgio, dvišakas, tankiai ir lygiai lapuotas. Lapai dideli, plačiai ovalūs, baigiasi tridante viršūne. Dvinamė kerpsamanė. Sporogonai aptinkami retai. Dažniausiai dauginasi vegetatyviniu būdu, trapiomis šakelėmis. Auga patiesalais, rečiau pavieniais stiebeliais tarp kitų samanų pavėsingose vietose: juodalksnynuose, eglynuose ar mišriuose miškuose apie medžių kamienus, medžių kamienų apatinėje dalyje, ant žemių sluoksniu apneštų akmenų ar pūvančių kelmų ir rąstų. Ant kalkingų substratų neauga, todėl aptinkama tiktai ant storu humuso sluoksniu padengtų kalkingų uolų.
Grėsmės - miškų kirtimas ir sausinimas.
include '/www/htdocs/delfi/includes/apie/newsletter/subscribe-box.inc' ?>
