Lobelio čemerys arba Baltasis čemerys (Veratrum album) - melatininių (Melanthiaceae) šeimos augalas.
Arealai ir jų ypatybės
Čemeriai savaime auga visoje Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Natūralioje gamtoje jų beveik nesutinkamas. Didžiausia grėsmė čemeriams – per ankstyvas šienavimas ir dirvos suardymas. Tai šakniastiebiniai daugiamečiai augalai stačiais lapuotais, prie pamato svogūniškai sustorėjusiais stiebais. Žiedai balsvi, rausvi arba žalsvi, sutelkti stambiose šluotelėse, rečiau teptuko formos žiedynuose.
Čemeriai mėgsta atviras arba truputį pritemdytas vietas, drėgną, derlingą priemolį. Šalčiui atsparūs. Vienoje vietoje nepersodinti gali augti 8-10 metų. Dauginami šakniastiebių dalimis ir sėklomis. Sėjama tą patį rudenį, bet išdygsta dažniausiai po metų. Galima sėti ir pavasarį 1-2 mėn. stratifikuotas sėklas. Sėjinukai pikuojami į pritemdytą drėgną lysvę kas 25 cm. Pražysta po 4-5 metų, paskui žydi kas antri metai. Šakniastiebiai dalijami gegužės pabaigoje arba rugsėjį. Čemeriai dera su melsvėmis, eremūrais ir aukštais flioksais. Vakarų Europoje čemeriai sodinami gėlynuose, jie tinka baseinų ar upelių pakrantėms papuošti. Iš pradžių auga lėtai, paskui labai išsiplečia.
Lietuvoje
Lietuvoje Lobelio čemerys yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą kaip išnykusi/tikėtinai išnykusi rūšis. Lietuvoje čemeriai auginami retokai, ir dažniau kaip vaistinis augalas, ne dėl grožio. 2012 m. vasarą Lobelio čemerys aptiktas Šimonių girios biosferos poligone. Aptiktoji Lobelio čemerių populiacija yra gausi, ji plečiasi. Pastarąjį kartą nedidelė jų populiacija buvo stebėta 1975 m.
Biologija ir ekologija
Daugiametis, trumpus storus šakniastiebius išauginantis, 50–170 cm aukščio augalas. Žydi birželio–liepos mėn. Lobelio čemeriams būdingas ilgas brendimo laikotarpis – gamtoje augantys augalai žydėti pradeda tik sulaukę 16–30 metų. Vidutinė individų amžius trukmė apie 50 metų,
nors kai kurie gyvena iki 80 metų. Dauginasi ir plinta vėjo nešiojamomis sparnuotomis sėklomis. Nurodoma, kad Lietuvoje Lobelio čemeriai augo pievose.
Dėl ankstyvo šienavimo sėklos retai spėdavusios subręsti. Tinkamos buveinės yra šaltiniuotos pievos, žemapelkės, miškų aikštelės, pamiškės, krūmynai.
Populiacijų gausumas
Tikslių duomenų apie rūšies populiacijos gausumą Lietuvoje nėra. Sprendžiant iš populiacijų būklės gretimuose kraštuose, jos turėjo būti nedidelės arba labai mažos. 1975 m. nedidelė populiacija buvo aptikta Inkūnų kaime (Anykščių r.). Nurodoma, kad šaltiniuotoje pievoje su snapuotosiomis viksvomis augo keletas individų. Remiantis archyviniais duomenimis, vienas individas turėjo ne mažiau kaip 6 vegetatyvinius ir 3 generatyvinius ūglius. Nuo 1976 m. nurodytoje vietoje Lobelio čemerių nerasta. 1984 m. negausi populiacija aptikta Pašulių kaime (Livintų apyl.), bet po kelerių metų ji sunaikinta sukultūrinus pievą.
Grėsmės ir apsauga
Lobelio čemerių populiacijos tikriausiai išnyko dėl buveinių keitimo (pelkėtų pievų ir žemapelkių melioravimo, pievų kultūrinimo). Ypač kenkia ankstyvas šienavimas, nes tada augalai nespėja subrandinti sėklų. Pakitus aplinkos sąlygoms, negausios lėtai augančių ir ilgai bręstančių Lobelio čemerių populiacijos sunyko. Kadangi augalai ilgaamžiai ir geba ištverti nepalankias sąlygas likdami vegetatyvinės būsenos, galima tikėtis aptikti išlikusių individų tose vietovėse, kuriose anksčiau buvo užregistruota Lobelio čemerių.
