Gūžtvė (lot. Hylocomium) – patisinių (Hypnaceae) šeimos samanų gentis. Lietuvoje auga atžalinė gūžtvė (Hylocomium splendens).
Lengvai atpažįstama pagal šakutes, kurios yra plunksniškai išsišakojusios ir išsidėsčiusios ant stiebo keliais (dažniausiai 3-4) horizontaliais vienas nuo kito nutolusiais aukštais. Šie aukštai susidaro samanai kasmet išleidžiant po vieną ūglį.
Stiebas iki 20 cm aukščio, gulsčias, kylantis arba status. Lapai plačiai arba pailgai kiaušiniški, staigiai nusmailėjusia ir raukšlėta viršūne.
Sporogono kotelis raudonas, sporinės dangtelis su trumpu snapeliu. Sporifikuoja vasarą.
Sporogonai susidaro gametofito viršūnėje arba šoninių šakelių viršūnėse. Sporogoną sudaro kotelis ir dėžutė. Iš sporos išsivysto pirminis prodaigis, iš kurios vėliau išsivysto šakotas siūlas.
Auga puriais žaliais arba gelsvai žaliais blizgančiais kilimais miškuose ir aukštapelkėse. Rečiau auga ant pūvančios medienos. Labai dažna spygliuočių miškų samana.
Morfologija
Samanos yra gležni nežydintys augalai, augantys mažais kupsteliais - pagalvėlėmis. Tikrųjų šaknų neturi ir prie paviršiaus prisitvirtina plonomis išaugomis, kurios vadinamos rizoidais. Maži plonyčiai lapai neturi apytakinio audinio vandeniui ir maisto medžiagoms pernešti, todėl šie augalai greitai išdžiūva. Samanos jautrios vandens trūkumui, o jų lytiniam dauginimuisi reikia vandens, todėl dauguma jų auga labai drėgnoje aplinkoje.
Dauguma samanų yra labai žemos, tačiau kai kurios atogrąžų rūšys, kaip antai Dawsonia genties, būna iki 70 cm aukščio. Samanų lapai yra paprastos sandaros – daugumos rūšių susideda tik iš vieno ląstelių sluoksnio – ir paprastai būna išsidėstę spirale aplink ploną stiebą. Rizoidais samanos prisitvirtina prie dirvožemio, uolų arba medžio žievės. Išskyrus gegužlinį (Polytrychum sp.) ir giminingas rūšis, rizoidai vandens nesiurbia. Vienų rūšių samanose vyriškieji ir moteriškieji lyties organai yra tame pačiame augale, kitu rūšių samanoms būdingi atskiri vyriškieji ir moteriškieji augalai.
Visoms samanų rūšims būdingas savitas augimo būdas. Melsvoji balzganė sudaro tankias, beveik rutulio pavidalo pagalvėles. Aukštesnės rūšys, tokios kaip gegužlinis, auga laisvais kuokštais. Kitos samanos, kaip antai gojasamanė, driekiasi horizontaliai, sudarydamos išsišakojančių samanų kilimėlį. Senesni augalai tokiame kilimėlyje sunyksta, palikdami jaunesnes šakeles, iš kurių išauga nauji augalai.
Gyvenimo ciklas
Samanų gyvenimo ciklui būdingos dvi stadijos. Pirmiausia žaliame lapuotame augale (gametofite) susidaro vyriškieji (anteridziai) ir moteriškieji (archegones) lyties organai. Judrios vyriškosios gametos ant augalo paviršiaus esančiais vandens lašeliais plaukia nejudančių moteriškųjų gametų link ir jas apvaisina. Iš apvaisintos ląstelės išsivysto naujas augalas, vadinamas sporofitu, kuris dėžutėje užaugina sporas. Sporos išbarstomos ir iš jų išdygsta nauji lapuoti augalai.
Dauguma samanų dėžučių turi „burną“, kurią dengia dangtelis. Sporoms subrendus, dangtelis nukrenta, ir pasirodo dvi arba trys vidun lenktų „dantukų“ eilės, kurios užtveria pravirą dėžutės „burną“. Sausomis sąlygomis šie „dantukai“ išlinksta išorėn, atverdami dėžutės „burną“ ir leisdami oro srovėms išnešioti sporas. Drėgni orai, kurie sporoms platinti netinka, priverčia „dantukus“ įlinkti vidun ir uždaryti dėžutės „burną“.
