Belapė antbarzdė (Epipogium aphyllum) – gegužraibinių (Ochidaceae) šeimos vienintelė antbarzdės (Epipogium) genties rūšis.
Pavadinimas iš gr. epi – aukštyn ir pogon – barzda; žiedo lūpa yra nukrypusi aukšyn.
Lietuvoje labai reta ir įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Augalas daugiametis, 5–20 cm aukščio, su rudu mėsingu šakniastiebiu. Stiebas stačias, tuščiaviduris, jo viršutinė dalis dažnai rausvo atspalvio, o prie pamato išsipūtęs. Lapai žvynelių pavidalo, gelsvi. Žiedynas trumpas, su 8 dideliais kvapniais žiedais. Žydi birželio – rugpjūčio mėn.
Auga drėgnuose ir šaltiniuotuose ūksminguose miškuose, tarp pūvančių lapų. Saprofitas, neturi chlorofilo. Dauginasi vegetatyviškai.
Populiacijų gausumas
Auga beveik visoje Europoje ir Mažojoje Azijoje. Neauga Viduržemio jūros ir žemyninio klimato regionuose. Į rytus arealas per vidutinio klimato juostą tęsiasi iki Japonijos. Visame areale labai reta rūšis. Lietuvoje rasta rytinėje ir pietrytinėje dalyje.
Šiuo metu Lietuvoje žinomos 2 belapių antbarzdžių populiacijos. Viena iš jų, esanti Vainiūnų apylinkėse (Ignalinos r.), nuolat stebima. Joje antžemines dalis išleidžiančių augalų kiekis kiekvienais metais labai svyruoja.
2001 m. Švenčionių r. buvo aptikta dar 1 populiacija, kurioje augo keletas augalų.
1978 m. rūšis užregistruota Čepkelių rezervate, tačiau augavietė nebuvo tiksliai kartografuota ir pakartotinai augalų rasti nepavyko. Šios populiacijos būklė nežinoma.
Yra duomenų, kad XIX a. antbarzdės augo Paluknyje (Trakų r.). Šiuo metu ši populiacija yra sunaikinta nusausinus aplinkines pelkes.
Grėsmės ir apsauga
Labai jautriai reaguoja į bet kokius augavietės sąlygų pokyčius. Nyksta dėl miškų melioracijos ir kirtimo. Sultingus ir trapius žiedynus neretai nugraužia sraigės.
