Vis dar galima rasti
Feisbuko grybautojų grupėse galima pamatyti ne taip ir mažai spalį rastų grybų nuotraukų. Gamtininkas D. Makavičius sako, kad miškuose jų dar yra, tik jų rūšių – mažiau.
„Grybų sezono pikas būna rugpjūčio antroje pusėje ir rugsėjį. Šiuo metu dar galima rasti mums įprastų grybų, tik jų rūšių – jau kur kas mažiau. Dar galima aptikti dažniausiai liaudiškai vadinamą žaliuokę – tai yra žalsvasis baltikas. Taip pat yra keletas rūšių piengrybių, ūmėdžių. Dar galima rasti voveraičių, nes jos turi gana ilgą augimo periodą. Jų būna net lapkričio mėnesį. Ant lapuočių medžių kelmų auga ir gluosninė kreivabudė, kurią galima aptikti iki vėlaus rudens. Žinoma tai yra tokios rūšys, kurias ne visi grybautojai renka. Grybai yra susiję su medžiais, o jų ciklas jau sulėtėjęs, todėl ir grybų likę mažai“, – sako gamtininkas.
Anot jo, norintys pagrybauti šiuo metu turėtų rinktis spygliuočių medžių arba mišrius miškus.
„Lapuočių miškuose grybų atrasti yra sudėtinga, juolab, kad ir miško paklotė yra pasidengusi lapais ir jie yra užkloti“, – sako D. Makavičius.
„Mes dažniausiai sakome, kad kol vyksta grybų supirkimas – tol dar grybų ir grybautojų yra pilni miškai, o kai jis baigiasi – miškuose jau tuščiau. Pastebime, kad vis daugėja žmonių, kurie domisi ne tik įprastomis grybų rūšimis – baravykais, raudonviršiais, bet perka literatūrą, fotografuoja, stengiasi pažinti kuo daugiau grybų rūšių. Ypač kadangi didžioji dalis grybų yra valgomi“, – pasakoja pašnekovas.
Jo teigimu, grybauti galima iki kol žemė pasidengs sniegu, o gruodžio ar net sausio mėnesį per atlydžius galima aptikti juodkotę ugniabudę. Tik šio grybo reikėtų ieškoti ne miške, o parkuose, kur auga lapuočiai medžiai – jo dairytis reikėtų ant medžio kamieno.
Šalčiai veikia grybus
Paklausus, ar grybai dar valgomi po šalnų, galbūt jie nebetinkami vartoti, D. Makavičius teigia tokių klausimų girdėjęs ir anksčiau.
„Žmonės dažnai mano, kad prasidėjo šalnos – grybai nebetinkami naudoti. Tada kyla klausimas, o kaip tuomet su šaldytais grybais, kuriuos žmonės laiko šaldytuvuose? Žmonės savo namų šaldytuvuose gali šaldyti, tačiau tokių grybų ilgai laikyti nepatartina. Kuo skiriasi šaldytas grybas nuo pakąsto šalnos? Jeigu grybas miške naktį pašalo, dieną – vėl atsileido, žmogus galbūt jo iškart nerado, kitą naktį jis vėl sušalo – kitaip tariant grybas kelis kartus sušąla ir atsileidžia, situacija yra tokia pati kaip ir su šaldyta ir atšildyta mėsa ar žuvimi. Jeigu atšilo – turi suvartoti, nes jau prasideda grybo baltyminės struktūros ir kitų medžiagų irimas. Žmonės paprastai sušaldo gražius, nesukirmijusius grybus, o gamtoje sušąla visokie. Tuomet toksinų būna daugiau, todėl jų nerekomenduojama valgyti“, – aiškina gamtininkas.
Anot jo, galima vadovautis paprastu principu – jeigu grybas po šalnų nėra patižęs ar pažliugęs ir atrodo visiškai sveikas – tikrai nieko neatsitiks jį suvalgius. Galima tokį grybą apdoroti įprastu būdu. Vis dėlto jei rastas grybas atrodo atsileidęs, pažliugęs – jo verčiau neragauti, geriau naudoti šiemet jau užkonservuotas atsargas.
D. Makavičius teigia, kad šalna į miškus ateina ne tuo pačiu metu kaip į laukus. Jei atviroje vietoje jau yra šalna, miške jos dar gali nebūti, o kai jau ji pasiekia miškus, grybavimas baigiasi ir šių gėrybių ieškoti užklysta tik užkietėję entuziastai.
„Esu per atlydžius ir gruodžio mėnesį tarp samanų radęs voveraičių, kurios atrodė geros, šviežios ir tinkamos vartoti. Tačiau jei jos būtų permirkusios, pažliugusios – jos jau nebetiktų. Yra tekę miške rasti ir jau į ledą sušalusių grybų, įdomumo dėlei tokį buvome parsinešę namo pasižiūrėti, koks jis bus atsileidęs. Iš tikrųjų jam atitirpus liko tik žliugėsiai“, – priduria pašnekovas.
